Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, nukentėjusiesiems R. K., Ž. V., gynėjui advokatui Vladislav Latušinskij, kaltinamajam V. K.,

nedalyvaujant nukentėjusiajam A. V. ir civilinio atsakovo draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 281 str. 5 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. K. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent: jis 2014 m. balandžio 25 d., apie 16.17 val., Ozo g., ties nuvažiavimu į Ukmergės g. (271 m. iki Ozo-Gelvonų g. sankryžos), Vilniuje, vairuodamas automobilį PEUGEOT 206 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatsargus ir neatidus, važiuodamas Ozo gatvės antra eismo juosta nuo Buivydiškių g. pusės link sankryžos su Gelvonų g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto ir 134 punkto reikalavimus, važiavo viršydamas gyvenvietėje leistiną maksimalų 50 km/h greitį (LTEC specialisto išvadoje Nr. 11-1630(14) nurodyta, jog važiavo apie 90 km/h), savalaikiai nestabdė automobilio, dėl to partrenkė jo atžvilgiu iš dešinės pusės judėjusią pėsčiąją A. V., kuri 2014-04-27 RVU ligoninėje nuo patirtų sužalojimų mirė. Šio eismo įvykio metu taip pat buvo apgadintas L. L. nuosavybės teise priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-04-25, apie 16.15 val., vairavo L. L. priklausantį automobilį PEUGEOT 206 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo vienas Ozo gatvės antra eismo juosta nuo Buivydiškių gatvės pusės link sankryžos su Gelvonų gatve. Oro sąlygos buvo geros, saulėta, važiuojamoji dalis sausa. Kokiu greičiu važiavo, nurodyti negali, nes nežiūrėjo į spidometrą. Pripažįsta, kad galėjo važiuoti 90 km/h. greičiu. Važiavimo kryptimi buvo trys eismo juostos, trečioji eismo juosta skirta nuvažiavimui link Ukmergės g.. Privažiuojant nuvažiavimą į Ukmergės gatvę jis pamatė pėsčiąją, kuri jau buvo viduryje važiuojamosios dalies, ir jis iškarto ėmė stabdyti. Moteris buvo viduryje važiuojamosios dalies, maždaug ties brūkšnine linija, skiriančią antrą ir trečią eismo juostas, jam iš dešinės pusės. Kai pastebėjo pėsčiąją, atstumas nuo jo vairuojamo automobilio iki pėsčiosios buvo apie 15 metrų. Pėsčioji stabtelėjo viduryje važiuojamosios dalies, o po to pradėjo bėgti link skiriamosios juostos, t.y. jam iš dešinės pusės į kairę prieš jo automobilį. Kaip pėsčioji atsirado važiuojamosios dalies viduryje, jis nematė. Ar tuo metu greta jo kitose eismo juostose ta pačia kryptimi važiavo automobiliai, jis neprisimena. Jis stabdė, bet susidūrimo išvengti nepavyko ir pėsčiąją jis partrenkė automobilio priekine dalimi. Ji atsitrenkė į variklio dangtį, po to į priekinį stiklą kairėje pusėje ir nukrito ant važiuojamosios dalies. Sustojęs jis iškarto pribėgo prie pėsčiosios, iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Jo automobilis dar šiek tiek pariedėjo į priekį laisva eiga. Atvykusi greitoji medicinos pagalba pėsčiąją nugabeno į ligoninę. Kaltę dėl padarytos veikos pilnai pripažįsta, dėl įvykusio eismo įvykio ir kilusių pasekmių nuoširdžiai gailisi. Žalos nukentėjusiesiems iki šiol neatlygino. Civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta pilnai, o dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažįsta iš dalies, nes eismo įvykiui turėjo reikšmės tai, kad žuvusioji A. V. per gatvę ėjo nenustatytoje vietoje. Kaip ekspertizė nustatė, patvirtina, kad jis važiavo 90 km/h greičiu.

Nukentėjusysis Ž. V. parodė, kad žuvusioji A. V. buvo jo motina. 2014-04-25, penktadienį, jis gavo skambutį, kad mama papuolė į avariją ir jis su sese nuvažiavo į ligoninę. Po to sužinojo, kad mama buvo išėjusi į parduotuvę, o tėvą buvo palikusi kieme be raktų, nes jis vienas negalėjo grįžti namo. Kai tėvas nesulaukė mamos, pamatė gatvėje policijos ir greitosios automobilius, vis tik nuėjo ten pamatė, kad mama gulėjo kraujo klane. Mamai lūžo kaukolės pamatas, buvo daug kaulų lūžių, bet mirė ji nuo kaukolės pamato lūžio. Mirė sekmadienį, sąmonės nebuvo atgavusi. Jis apie įvykio aplinkybes žino tik iš bylos medžiagos. Jį stebina, kaip geromis oro sąlygomis žmogus negalėjo sustabdyti automobilio. Mano, kad kaltinamasis bandė slėpti savo nusikaltimą, nes jis sakė, kad važiavo 50 km greičiu, bet jis remiasi ekspertizės išvadomis ir sužalojimais. Šiandien kaltinamasis jau sako, kad galėjo važiuoti 90 km/h, nes yra medžiaga, kuri tai patvirtina. Įvykio vietoje perėjos nėra, pripažįsta, kad ir mama yra kalta, ji pažeidė taisykles. Kaltinamasis jam skambino būtent laidojimo dieną, po to skambino gal birželio mėnesį, sakė, kad nori susitikti, bet tai tebuvo tik noras susitikti. Jis nežino, į kokią parduotuvę mama ėjo, bet iš tėvo paaiškinimų žino, kad ėjo į parduotuvę. Ten žemiau yra autobusų stotelė, gal jinai atvažiavo autobusu. Kai skambino kaltinamasis, jis suprato, kad žmogus nori atsiprašyti. Prašo 30000 eurų neturtinės žalos tėvui A. V., o jam ir sesei po 15000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, bei atlyginti turtinę žalą tėvui. Jo tėvas labai ligotas žmogus, jis buvo visiškai priklausomas nuo mamos, jie gyveno kartu 45 metus, jam dabar depresija ir jis dabar yra visiškai sugniuždytas, jam reikia reabilitacijos, psichologų konsultacijos ir pagalbos. Dėl neturtinės žalos atlyginimo jam, tai jis neteko mamos, šeimos centro, šeimos pagrindinio žmogaus. Jis neprašo turtinės žalos atlyginimo, turtinė žala yra tik tėvui, tai yra išlaidos laidojimui ir šermenims.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad žuvusioji A. V. buvo jos motina. 2014-04-25 tik baigus darbą jai paskambino teta ir pranešė, kad mama papuolė į avariją, o tėtis sėdi kieme. Kai atvažiavo, ji rado tėtį kieme su mamos rankinuku rankose. Kaltinamasis nebandė atlyginti žalos, nebendravo su jais. Jos reikalavimas – atlyginti 15000 eurų neturtinės žalos. Dabar didžiausia našta tenka jai, jau metus laiko ji yra be miego, negali suvokti netekties. Mama tėvui buvo visas gyvenimas, jie buvo du viename, dabar tėvo vienintelė mintis - greičiau nueiti pas mamą. Jam labai didelė netektis. Tėčiui turtinę žalą sudaro šarvojimo ir šermenų išlaidos. Palaiko ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos tėvui atlyginimo ir dėl neturtinės žalos atlyginimo jai sumoje 15000 eurų.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1630(14) nurodyta, kad:

Šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia: automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. K. Ozo gatvės važiuojamosios dalies antra eismo juosta link Geležinio Vilko gatvės važiavo apie 90 km/h greičiu ir kada automobilis nuo stabdymo pėdsakų pradžios buvo apie 32,5 m atstumu, sureagavo eismo saugumo grėsmei ir efektyviai užstabdė automobilį. Efektyviai užstabdytas automobilis, įveikęs apie 19,6 m atstumą ir judėdamas apie 60 km/h greičiu, priekine dalimi, kairiau vidurio, trenkė jam iš dešinės judėjusią pėsčiąją A. V. ir nubloškė ją judėjimo kryptimi į padėtį, kurioje buvo užfiksuotos dėmės, panašios į kraujo. Po pėsčiosios nutrenkimo automobilis „Peugeot“, kairiu ratu atsitrenkęs į bordiūrą, pakeitė judėjimo kryptį į dešinę ir sustojo Ozo gatvės važiuojamosios dalies kairėje pusėje ties stabdymo pėdsakų pabaiga, nuo kurių, tikėtina, pariedėjo į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio.Į šį klausimą atsakyta šios išvados pirmame punkte.Automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. K., važiuodamas nustatytu apie 90 km/h greičiu, kaip ir leistinu maksimaliu 50 km/h greičiu, savalaikiai, kai pėsčioji A. V. jam iš dešinės įžengė į važiuojamąją dalį, stabdydamas automobilį turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios nutrenkimo, kadangi tuo momentu, kada pėsčioji pradėjo judėti važiuojama dalimi, automobilis „Peugeot“ nuo pėsčiosios nutrenkimo vietos buvo didesniu atstumu, negu jo stabdymo atstumas.Automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo trajektorija prieš pėsčiosios partrenkimą ir po jo pavaizduota tiriamosios dalies 4 pav..Tikėtina, kad pėsčioji automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo partrenkta ties Ozo gatvės ir nuvažiavimo link Ukmergės gatvės bordiūrų susikirtimo kampu.Automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. K. privalėjo važiuoti nedidesniu kaip 50 km/h greičiu, o iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalėjo savalaikiai lėtinti greitį. Pėsčioji A. V. privalėjo per Ozo gatvės važiuojamąją dalį eiti tam skirtoje vietoje, o prieš įžengdama į ją, privalėjo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių, jų judėjimo greičius ir įsitikinti, kad tai daryti saugu.Automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. K. veiksmai - Ozo gatve važiuodamas apie 90 km/h greičiu savalaikiai, kai pėsčioji jam iš dešinės įžengė į važiuojamąją dalį, nestabdė automobilio, kad išvengti pėsčiosios nutrenkimo, kada vairuotojas tokią galimybę turėjo, techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Pėsčiosios A. V. veiksmai, ėjo per Ozo gatvės važiuojamą dalį neleistinoje vietoje, kada tai buvo nesaugu, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (b. l. 23 - 30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A3522/14(01) nurodyta, kad A. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 32).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A3512/14(01) nurodyta, kad V. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 82 - 83).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M565/14(01) nurodyta, kad

A. V. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai: daugybiniai odos nubrozdinimai ir kraujosruvos visame kūne, kaukolės skliauto ir pamato lūžis, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, nosies kaulų, kairiojo žastikaulio, krūtinkaulio, abipusiai II-IV šonkaulių, kairiojo gaktikaulio abiejų šakų, abiejų blauzdų kaulų lūžiai, atviras kairiojo blauzdikaulio lūžis. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo būti padaryti nukentėjusiąją sužalojant automobiliu kaip pėsčiąją, iki stacionarizavimo į ligoninę (2014-04-25). Sužalojimai vertinami visumoje sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kaukolės pamato lūžio, atviro kairiojo blauzdikaulio lūžio.A. V. mirtis įvyko nuo daugybinių kūno sužalojimų, tai rodo daugybiniai odos nubrozdinimai ir kraujosruvos visame kūne, kaukolės skliauto ir pamato lūžis, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, nosies kaulų, kairiojo žastikaulio, krūtinkaulio, abipusiai II-IV šonkaulių, kairiojo gaktikaulio abiejų šakų, abiejų blauzdų kaulų lūžiai, atviras kairiojo blauzdikaulio lūžis. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, koma (kliniškai), kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, plaučių uždegimu.Atsakyta išvados 1-me punkte.A. V. mirė 2014-04-27 19.05 val. Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje ligoninėje. Tai rodo ligos istorijos duomenys.A. V. nesirgo liga, kuri galėjo įtakoti jos mirtį (b. l. 34 - 41).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. K. kaltę taip pat patvirtina: eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 6 - 7); transporto priemonės „Peugeot 206“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kur nurodyti išoriniai sugadinimo požymiai: sulūžęs priekinio valstybinio numerio rėmelis, priekinis bamperis, sulenktas variklio dangtis, sudužęs priekinis stiklas, grotelės, sulaužyti priekinio kairio žibinto laikikliai, nukritusi priekinio kairio rato apdaila, priekinis kairys valytuvas, ištekėję skysčiai (b. l. 13 - 14); bendrojo pagalbos centro įrašų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti pranešimai telefonu apie įvykusį eismo įvykį (b. l. 53 - 58).

Teismas, išanalizavęs kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymus, byloje surinktus įrodymus, juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad kaltinamojo V. K. kaltė dėl to, kad jis 2014 m. balandžio 25 d., apie 16.17 val., Ozo g. ties nuvažiavimu į Ukmergės g. (271 m. iki Ozo-Gelvonų g. sankryžos), Vilniuje, vairuodamas automobilį PEUGEOT 206 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatsargus ir neatidus, važiuodamas Ozo gatvės antra eismo juosta nuo Buivydiškių g. link sankryžos su Gelvonų g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktų reikalavimus, važiavo viršydamas leistiną maksimalų gyvenvietėje 50 km/h greitį (LTEC specialisto išvadoje Nr. 11-1630(14) nurodyta, jog važiavo apie 90 km/h), savalaikiai nestabdė automobilio, dėl ko partrenkė jo atžvilgiu iš dešinės pusės judėjusią pėsčiąją A. V., kuri nuo patirtų sužalojimų 2014-04-27 RVU ligoninėje mirė, bei apgadino L. L. nuosavybės teise priklausantis automobilis PEUGEOT 206 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilnai įrodyta, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 5 d..

Teismas, už padarytą nusikaltimą skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, jo veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, tai laikytina atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (LR BK 59 str. 1 d. 2 ir 6 p.). Kaltinamasis V. K. dirba, anksčiau neteistas, turi vieną galiojančių administracinę nuobaudą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo pagal LR ATPK 124(1) str. 4 d., VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre bei VšĮ Centro poliklinikoje į įskaitas neįrašytas (b. l. 105-113). Kaltinamajam V. K. kardomoji priemonė nepaskirta. Jo padaryta veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, padarytų dėl nusikalstamo nerūpestingumo, sukėlusio sunkias pasekmes, todėl, teismo manymu, yra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant laisvės atėmimo bausmę ir atidedant jos vykdymą bei paskiriant įpareigojimus (LR BK 50, 75 str.), nes teismui yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies (LR BPK 115 str. 1 d.). LR CK 6.291 str. nustatyta, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu. LR CK 6.250 str. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.254 str. nustatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. K. buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje „BTA Insurance Company“ SE filiale Lietuvoje (b. l. 80). Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam A. V. netyčiniu nusikaltimu padaryta turtinė ir neturtinė žala (b. l. 156-162), o nukentėjusiesiems R. K. ir Ž. V. padaryta neturtinė žala, kadangi dėl autoįvykio metu gautų daugybinių sužalojimų jų šeimos narys – A. V. sutuoktinė bei R. K. ir Ž. V. motina A. V. mirė, jie dėl šios netekties patyrė ir patiria dvasinius išgyvenimus, o nukentėjusysis A. V. – didelius nepatogumus, nes žuvusioji teikė jam, turinčiam specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, visokeriopą slaugą, pagalbą ir paramą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, kad žuvo nukentėjusioji, į žalą padariusio asmens kaltę, kad jis važiuodamas apie 90 km/h greičiu, kai leistinas maksimalus greitis 50 km/h, savalaikiai nestabdė automobilio, kai tokią galimybę turėjo ir tai techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti, atsižvelgia į į kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, bei tai, kad autoįvykiui taip pat turėjo reikšmės rizikingas žuvusiosios A. V. elgesys, nes ji ėjo per Ozo gatvės važiuojamąją dalį neleistinoje vietoje, kai tai buvo nesaugu ir tai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Taip pat teismas atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei daro išvadą, kad nukentėjusiajam A. V. priteistinas 1856,64 eurų turtinės bei 15000 eurų neturtinės žalos atlyginimas, o nukentėjusiesiems R. K. ir Ž. V. priteistinas kiekvienam po 7500 eurų neturtinės žalos atlyginimas. Kaltinamasis V. K. buvo draustas draudimo bendrovėje „BTA Insurance Company“ SE filiale Lietuvoje, todėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo ir minėtos draudimo kompanijos solidariai, draudimo sutarties subjektų įsipareigojimus reglamentuojančios sutarties ribose. Likusioje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas.

CD laikmena su automobilio ir įvykio vietos nuotraukomis, saugoma prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., 313 str.,

nusprendė:

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius LR BK 281 str. 5 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Taikyti LR BK 75, 68 str. ir bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Įpareigoti V. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, bei uždrausti V. K. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomosios priemonės, kol įsiteisės nuosprendis, neskirti.

Priteisti iš V. K. ir draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje solidariai:

A. V. naudai 1856,64 eurų (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 64 euro centus) turtinės bei 15000 (penkiolika tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimą;

R. K. naudai 7500 (septynis tūkstančius penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimą;

Ž. V. naudai 7500 (septynis tūkstančius penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimą.

CD laikmeną su automobilio ir įvykio vietos nuotraukomis, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.