- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-06-21
- Bylos Nr.
- A6.-734-298/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00186-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. T.
- Pareiškėjas
- UAB ,,D. e.“
- Suinteresuotas asmuo
- "Domus estate"
- Advokatai
- Dainius Čičelis, Eduardas Zaleskis
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo A. T. įgaliotam atstovui advokatui Dainiui Čičeliui, pareiškėjo UAB ,,D. e.“ atstovui advokatui Eduardui Zaleskiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2021 m. balandžio 22 d. gautas pareiškėjo UAB ,,D. e.“ pareiškimas (toliau Pareiškėjas) pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį UAB ,,S. V. II“ (toliau- Bendrovė) vadovo A. T. atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi A. T. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad A. T., būdamas Bendrovės vadovas nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau- ABĮ) 23 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų, įstatymo nustatyta tvarka ir laiku nesušaukė visuotinio Bendrovės akcininkų susirinkimo už 2019 finansinius metus, bei už 2020 finansinius metus, kaip tai numatyta ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje, jog eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, t. y. iki 2020 m. gegužės 1 d. nesušaukė eilinio visuotinio Bendrovės akcininkų susirinkimo už 2019 metus ir iki 2021 m. gegužės 1 d. nesušaukė eilinio visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo už 2020 metus.
Pareiškėjo UAB ,,D. e.“ atstovas advokatas Eduardas Zaleskis teisme palaikė pareiškimą ir nurodė, kad yra visi pagrindai patraukti A. T. administracinėn atsakomybė pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, nes jis turėdamas teisės aktais ir Bendrovės įstatuose numatytą pareigą sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą po nepadarė dvejus metus, t. y. už 2019 ir 2020 finansinius metus. Tokiais veiksmais A. T. pažeidė Pareiškėjo kaip Bendrovės akcininko teisę žinoti įmonės finansinę padėtį, jos veiklą ir kitus su įmone susijusius reikalus. Pareiškėjo atstovas advokatas Eduardas Zaleskis taip pat nurodo, kad A. T. Bendrovės vadovu buvo iki 2021 m. balandžio 30 d., tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų sušauktas visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas.
Šalies argumentai
A. T. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad Pareiškėjas yra vienintelis Bendrovės akcininkas. Pareiškėjui kaip juridiniam asmeniui, nuo 2011 metų vadovauja D. K., kuris iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio buvo ir Bendrovės vadovas. Tiek Pareiškėjo, tiek Bendrovės vadovai D. K. ir A. T. nuolat dirbo tose pačiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nuolat komunikuodavo ir svarstydavo abiejų bendrovių veiklos planus ir perspektyvas. 2020 m. balandžio mėnesį tarp Pareiškėjo akcininkų D. K. ir D. Z. kilus konfliktui, visų Pareiškėjo grupės įmonių, įskaitant ir Bendrovės, veikla tapo nepaprastai apsunkinta, nes D. K. ir D. Z. vieni prieš kitus iniciavo eilę teisminių procesų, tad rasti kažkokį konsensusą ir net pasiekti patį D. K. kaip Pareiškėjo valdymo organą - direktorių, tapo problematiška. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad nors formaliai visuotinis akcininkų susirinkimas už 2019 metus neįvyko, visa jo medžiaga iš A. T., kaip vadovo, pusės buvo paruošta, Pareiškėjui puikiai žinoma, tačiau Pareiškėjo akcininkų nepasirašyta. A. T. niekada specialiai nesiekė ar kitaip nevengė sušaukti visuotinio akcininkų susirinkimo. 2020 m. pavasarį Lietuvoje prasidėjusi COVID-19 pandemija realiai apsunkino A. T. darbą, kadangi dėl pandemijos nuo 2020 m. vasario 26 d. buvo paskelbta ekstremalioji situacija, o 2020 m. kovo 16 d. buvo įvestas karantinas, kuris tęsėsi iki 2020 m. birželio 17 d. Kadangi būtent tuo metu, kada turėjo būti šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, buvo įvestas visuotinis karantinas ir situacija šalyje buvo itin chaotiška, nebuvo aišku kaip turėtų būti tinkamai ir korektiškai atliekami tokie veiksmai kaip visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas, kaip turėtų vykti akcininkų balsavimas, kaip tinkamai užtikrinti perduodamos informacijos saugumą ir t.t. Rašytiniuose paaiškinimuose pažymima, kad iki A. T. paskyrimo direktoriumi, Bendrovės vadovu buvo D. K., kuris yra vienintelio akcininko – Pareiškėjo, vadovas. Tai reiškia, kad 2/3 visų 2019 metų Pareiškėjui buvo žinoma visa Bendrovės finansinė situacija ir veiklos rezultatai, pinigų srautai, kadangi jis pats kaip vadovas buvo atsakingas už Bendrovės darbą ir veiklos organizavimą. Be to, Pareiškėjo vadovas D. K. turėjo tiesioginę prieigą prie tokios informacijos, kadangi valdė įmonės buhalterinės apskaitos sistemą su visais joje esančiais duomenimis, turėjo prieigas prie buhalterinės apskaitos programos ir šios programos administravimo teises. Pažymėtina ir tai, jog Pareiškėjas niekada nereiškė jokių pretenzijų ar priekaištų dėl to, jog nebuvo sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas už 2019 finansinius metus. A. T. nuomone, Pareiškėjas teigia, jog buvo pažeistos jo, kaip akcininko teisės tik todėl, kad tarp Pareiškėjo vieno iš savininkų, turinčio 51 proc. akcijų D. K. ir jo vyrauja asmeniniai tarpusavio nesutarimai. ABĮ 23 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma - bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visu balsu, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsu skaičiaus. Todėl pareiškėjas kaip akcininkas turėjo teisę ir pats inicijuoti visuotinį akcininkų susirinkimo sušaukimą, ko šiuo atveju nepadarė. A. T. paaiškinimuose pažymima, jog visuotinis akcininkų susirinkimas už 2020 finansinius metus turėjo įvykti ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 30 d. Visgi Pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą apie neva nevykdomas A. T. pareigas jau 2021 m. balandžio 20 d., t. y. kai dar galutinai nebuvo suėjęs akcininkų susirinkimo sušaukimo terminas. A. T. vieninteliam Bendrovės akcininkui Pareiškėjui 2021 m. kovo 29 d. pateikė pareiškimą dėl atsistatydinimo iš Bendrovės direktoriaus pareigų, t. y. dar likus 31 dienai iki galutinio termino sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. A. T. pasitraukus iš Bendrovės vadovo pareigų, kartu pasibaigė jo visos teisės ir pareigos, o kartu ir pareiga sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Tai, kad A. T. nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo už 2020 metus jam nesukelia atsakomybės, nes a) tokios pareigos jis nebeturėjo, kadangi nebebuvo ir nėra Bendrovės vadovu; b) nebuvo galutinai suėjęs terminas, per kurį privaloma sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tuo atveju, jei yra visi inkriminuojamo nusižengimo sudėties požymiai, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji. A. T. manymu, šiuo atveju dėl visuotinio akcininkų susirinkimo už 2019 finansinius metus nesušaukimo, byloje turi būti nustatyti tik objektyvieji ANK 119 straipsnio 1 dalies sudėties požymiai (visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimas už 2019 finansinius metus nustatytu laiku), o subjektyviojo privalomojo ANK 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtino nusižengimo sudėties požymio - tiesioginės tyčios nesušaukti visuotinio akcininku susirinkimo laiku, nėra, todėl jo atsakomybė negalima. Dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo už 2020 finansinius metus, A. T. manymu nėra nei objektyviojo ANK 119 straipsnio 1 dalies sudėties požymio (dar nebuvo suėjęs galutinis terminas sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą), nei subjektyviojo sudėties požymio (b. l. 21-27).
Atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotas atstovas advokatas Dainius Čičelis teisme paaiškino, kad A. T. savo poziciją dėl jam pareikšto administracinio kaltinimo išdėstė savo rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos pateikė teismui. Atstovas advokatas Dainius Čičelis pažymėjo, kad A. T. 2021 m. kovo 29 d. pateikė Pareiškėjui pareiškimą dėl atsistatydinimo iš Bendrovės direktoriaus pareigų. Kaip pažymėta ir A. T. rašytiniuose paaiškinimuose visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas nebuvo sušauktas dėl Pareiškėjo akcininkų konfliktinių santykių ir šalyje paskelbto karantino, kuris sunkino susirinkimo organizavimą. Atstovas nurodo, kad A. T. 2021 m. balandžio 23 d. vykusio Pareiškėjo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo atstatydintas iš Bendrovės direktoriaus pareigų, t. y. prieš terminą iki kurio turėjo būti sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, dėl to nelaikytina, kad jis įstatymo nustatytu laiku nesušaukė visuotinio akcininkų nusirinkimo, nes iki nustatyto termino pabaigos nebebuvo Bendrovės vadovas. Atstovas prašo administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį A. T. atžvilgiu nutraukti, nes jo veiksmuose nebuvo visų nusižengimo sudėties požymių, t. y. nebuvo tyčios.
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimą (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).
Nagrinėjamoje byloje prašoma A. T. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis būdamas Bendrovės vadovu, nesilaikydamas jam ABĮ 23 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos- ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, jis iki 2020 m. gegužės 1 d. nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo už 2019 m. finansinius metus ir iki 2021 m. gegužės 1 d. nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo už 2020 m. finansinius metus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrovės 2019 m. liepos 18 d. akcininko sprendimu nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. (imtinai) A. T. paskirtas eiti Bendrovės direktoriaus pareigas, pavedant D. K. sudaryti darbo sutartį su A. T. (b. l. 5). Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašas (b. l. 13-14).
Bylos nagrinėjimo teisme metu, nustatyta, kad Bendrovės visuotinis akcininkių susirinkimas už 2019 finansinius metus turėjo įvykti iki 2020 m. gegužės 1 d., taip pat už 2020 finansinius metus iki 2021 m. gegužės 1 d. Pažymėtina, kad nei administracinėn atsakomybėn traukiamas A. T. savo rašytiniame paaiškinime, nei jo atstovas advokatas Dainius Čičelis neneigė fakto, kad Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas už 2019 finansinius metus nebuvo sušauktas per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, t. y. iki 2020 m. gegužės 1 d. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek jo atstovas nurodė, kad visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas nebuvo sušauktas dėl Pareiškėjo akcininkų tarpusavių konfliktų, kas apsunkimo bendravimą su Pareiškėjo vadovu D. K., bei dėl Lietuvoje nuo 2020 m. vasario 26 d. paskelbtos ekstremalios situacijos ir nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 17 d. paskalbto karantino.
Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės nepanaikina A. T. kaip Bendrovės vadovui ABĮ 23 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos- ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn nurodyta aplinkybė, kad negalėjo sušaukti eilinio visuotinio Bendrovės akcininkų susirinkimo dėl vienintelio įmonės akcininko- Pareiškėjo, akcininkų tarpusavio ginčų ir teisminių procesų, teismo vertinimu, niekaip negalėjo A. T. kliudyti sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, apie jį akcininkams pranešant ABĮ 26 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl A. T. nurodomos aplinkybės, jog dėl šalyje paskelbto karantino buvo sunku sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207, kuriuo visoje Lietuvos teritorijoje dėl Covid-19 viruso plitimo grėsmės paskelbtas karantinas, kuris vėliau pakeičiant minėtą nutarimą buvo tęsiamas iki 2020 m. birželio 16 d., nebuvo nustatyti jokie laikini pakeitimai, kiek tai susiję visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimu ir įvykimu (pvz., atsakingi asmenys nebuvo atleisti nuo pareigos sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, nebuvo pratęstas terminas šiam susirinkimui sušaukti ir įvykti). Taigi nors ir buvo įvestas karantinas, o visuotinį akcininkų susirinkimą surengti įprastiniu būdu (akcininkams ar jų įgaliotiems asmenims fiziškai susirenkant ir būnant vienoje patalpoje ar kitoje vietoje) nebuvo galimybės, pati pareiga per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą liko nepakitusi ir ją buvo privalu įvykdyti. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą akcininkas gali balsuoti raštu užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį, be to, bendrovė gali sudaryti galimybę akcininkams visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis (ABĮ 21 str. 3, 4 d.). Iš to, kas pasakyta, seka, kad negalėjimas visuotinio akcininkų susirinkimo organizuoti įprastu būdu, t. y. akcininkams ar jų įgaliotiems atstovams susirenkant fiziškai, nėra kliūtis akcininkams dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, tuo labiau, kai Pareiškėjas yra vienintelis Bendrovės akcininkas, dėl to Vyriausybės nutarimu Lietuvos teritorijoje paskelbtas karantinas nelaikytina priežastimi, pateisinančia visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimą nustatytu laiku.
A. T. ir jo atstovas teigia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, o būtent: tiesioginės tyčios nesušaukti visuotinio akcininkų susirinkimo laiku. Teismas nesutinka su tokiais A. T. ir jo atstovo teiginiais. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nesiejama su pažeidimo sukeltomis pasekmėmis (žala) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2139/2011). Teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas apie veikos pavojingumo nustatymą formaliosiose sudėtyse nurodyta, kad pareiškiant įtarimus, pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, tokių padarinių numatymas ir konstatavimas nėra būtinas, tačiau, sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, turi būti nustatytas padarytos veikos pavojingumo laipsnis, kurį nustatant esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis; kad padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, aprašytos formaliosiomis sudėtimis, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007). Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nors pažeidimui, kurio sudėtis formali, konstatuoti padarinių kilimas nebūtinas, tačiau padarinių nesukėlimas visų kitų bylos įrodymų kontekste taip pat yra reikšmingas išvadai dėl asmens kaltės buvimo ar nebuvimo padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-942/2017).
Nors A. T. teigia, kad jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios nesušaukti visuotinio akcininkų susirinkimo nustatytu laiku, tai lėmė anksčiau jo nurodytos priežastys, kurios teismo nelaikytinos pašalinančios pareigą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jis nesiėmė jokių priemonių, kad visuotinis akcininkų susirinkimas būtų sušauktas. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. T. paaiškinimų matyti, kad jis suprato, kad kaip Bendrovės vadovas, jis teisės aktuose nustatyta tvarka, privalo ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, tačiau to nepadarė ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tai, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn A. T. teigimu jo veiksmai Pareiškėjui nesukėlė realios žalos ar neigiamų padarinių, nepašalina jo atsakomybės, nes kaip jau minėta ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, dėl ko nusižengimas baigtas nuo įstatyme nustatytos pareigos neįvykdymo, neatsižvelgiant į tai, ar tai sukėlė žalą, nes žalos kilimas nėra būtinasis minėto administracinio nusižengimo sudėties požymis.
Dėl pareiškimo dalies, kurie prašoma A. T. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis turėdamas pareigą, iki 2021 m. gegužės 1 d. nesušaukė eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo už 2020 finansinius metus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teisme paaiškino, kad 2021 m. balandžio 23 d. vykusio Pareiškėjo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu A. T. buvo atstatydintas iš Bendrovės direktoriaus pareigų. Iš Pareiškėjo 2021 m. balandžio 2 d. pranešimo matyti, kad Pareiškėjas 2021 m. kovo 29 d. gavo Bendrovės vadovo A. T. pareiškimą dėl atsistatydinimo iš Bendrovės vadovo pareigų, dėl ko 2021 m. balandžio 23 d. buvo sušauktas Pareiškėjo neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio darbotvarkėje numatytas naujo Bendrovės vadovo paskyrimas (b. l. 41). Aptarti duomenys, leidžia teismui daryti išvadą, kad A. T. buvo atstatydintas iš Bendrovės vadovo pareigų iki 2021 m. gegužės 1 d., t. y. iki įstatyme nustatyto termino sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą už 2020 finansinius metus. Iš to seka, kad jis nepažeidė reikalavimo ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, nes nesibaigus šiam terminui buvo atstatydintas iš Bendrovės vadovo pareigų. Teismas, vadovaudamasis aptartomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad kaltinimo dalis dėl visuotinio akcininkų nesušaukimo už 2020 finansinius metus šalintina iš kaltinimo, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. T. neįvykdė minėtos pabaigos.
Dėl administracinės atsakomybės individualizavimo
A. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas, teismui nustačius A. T. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir A. T. skirti švelnesnę nei įstatyme numatytą administracinę nuobaudą- įspėjimą.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas <...>, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas <...> kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra teismo teisė, o ne pareigą. Minėta norma taikoma tik išimtiniais atvejais, esant ypatingoms aplinkybėms. Teismas ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra išskirtinių aplinkybių, kurios leistų A. T. skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažino savo kaltės, nors neneigė fakto, kad nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo nustatyta tvarka, todėl vien tai, kad administracinis nusižengimas nesukėlė žalos ar neigiamų padarinių, nesudaro pagrindo jam skirti švelnesnę nei įstatyme numatytą administracinę nuobaudą.
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – tiesioginę tyčią, A. T. asmenybę, į tai, kad pasitvirtino tik dalis kaltinimo, į tai, kad dėl nusižengimo padarymo nekilo žalingi padariniai, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, jam skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta piniginė nuobauda.
Dėl pareiškėjo patirtų atstovavimo išlaidų
Pareiškimu taip pat prašoma pripažinti proceso išlaidomis ir iš A. T. priteisti 300 Eur dydžio išlaidas, Pareiškėjo patirtas advokato paslaugoms apmokėti (b. l. 4, 52-53).
ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 106 straipsnio, reglamentuojančio advokato darbo apmokėjimą, 1 dalyje nurodyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Tokias išlaidas, kaip tai nurodyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė advokatą ginti jo teises ir teisėtus interesus administracinio nusižengimo bylos procese (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindo konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr.2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje svarstant proceso išlaidų priteisimą iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, išieškotinų išlaidų dydis priklauso nuo pareiškimo padavimo pagrįstumo laipsnio, taip pat bylos apimties bei sudėtingumo, įvertinant pareiškėjo atstovo sugaištą laiką teikiant teisinę pagalbą ir tokios pagalbos turinį, teismo posėdžių skaičių, parengtų procesinių dokumentų apimtis ir pan. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškimo pateikimas yra susijęs su akcininkų teisių ir interesų gynimu, sprendžia, kad šios išlaidos yra pagrįstos, tačiau atsižvelgus į tai, kad byla nėra sudėtinga, bylos apimtis nedidelė (1 tomas), į tai, kad byloje įvyko du posėdžiai, kurie truko iki 20 min., Pareiškėjas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžiuose nedalyvavo, jiems atstovavo įgalioti atstovai advokatai, į tai, kad pasitvirtino dalis pareiškime dėl asmens patraukimo atsakomybėn nurodytų aplinkybių, spręstina, kad prašoma priteisti suma, kurią sudaro bylinėjimosi išlaidos, laikytina neproporcingai didelė. Vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, prašymas dėl išlaidų, advokato pagalbai apmokėti tenkinamas iš dalies ir iš A. T. priteistina 150 Eur suma už advokato pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
A. T. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 480 (keturių šimtų aštuoniasdešimt) eurų baudą.
Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti bylos, kurioje paskirta bauda, numerį A6-734-298/2021.
Išaiškinti A. T., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Pripažinti 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt) eurų, UAB ,,D. e.“ sumokėtus advokatui už jo teisinę pagalbą, proceso išlaidomis ir šią sumą iš A. T. priteisti UAB ,,D.e.“ naudai.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.