Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 str. 2 d. 8 p., 140 str. 1 d., 165 str. 1 d. ir jam pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 140 str. 1 d. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 165 str. 1 d. paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Remiantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiųjų J. D. ir S. M. K. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir iš M. G., o jam neturint lėšų, iš civilinės atsakovės R. G. priteista J. D. 3000 Eur, S. M. K. – 1000 Eur.

Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš M. G., o jam neturint lėšų, iš civilinės atsakovės R. G. priteista 816,15 Eur žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. nuteistas už tai, kad 2015 m. lapkričio 20 d., apie 22.15 val., prie Pamario pagrindinės mokyklos, esančios Šilutėje, Žalgirio g. 16, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam J. D. į veidą, dėl to buvo sumuštas veidas, atsirado veido kairės pusės minkštųjų audinių patinimas, lūžo apatinis žandikaulis kairiojo kampo projekcijoje, ir taip nukentėjusiajam J. D. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Be to, M. G. 2015 m. lapkričio 17 d., apie 22.45 val., (duomenys neskelbtini) kartu su L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuris dėl amžiaus pagal įstatymą neatsako, po to, kai nukentėjusysis S. M. K. gindamasis sudavė mediniu pagaliu L. Ž. vieną kartą per rankas bei M. G. vieną kartą per galvą, L. Ž. spyrus vieną kartą S. M. K. į kojas, M. G. kartu su L. Ž. tyčia pastūmė S. M. K. bei kartu su L. Ž. tyčia po vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į galvą ir jį pargriovė, po to M. G. pro atidarytas duris pavartodamas smurtą prieš savininko valią įsibrovė į butą, priklausantį S. M. K., kur tyčia kumščiu sudavė gulinčiam S. M. K. ne mažiau kaip 30 kartų į galvą ir veidą, po to tyčia spyrė ne mažiau kaip 10 kartų S. M. K. į krūtinę, kairį šoną ir kairę koją, šiais veiksmais M. G. padarė nukentėjusiajam S. M. K. veido, krūtinės, juosmens kairės pusės ir kairio kelio odos nubrozdinimus, kirstinę smakro žaizdą. Tokiais veiksmais neteisėtai prieš buto savininko valią įsibrovė į nukentėjusiojo S. M. K. butą ir jam nežymiai sutrikdė sveikatą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. prašo sušvelninti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir sumažinti civiliniais ieškiniais priteistą žalos atlyginimo dydį. Mano, kad skirta bausmė per griežta, kadangi jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Teigia, kad priteistas žalos atlyginimas neproporcingas padarytiems sužalojimams.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis apeliaciniu skundu nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, todėl apygardos teismas dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 str., atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą bei į nepilnamečio elgesį po nusikaltimo padarymo (BK 91 str. 2 d.). Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį tinkamai pagrindė manymą, kad kitos rūšies bausmių M. G. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Jis teisiamas aštuntą kartą, Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi M. G. panaikintas Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuteistasis prisipažino, gailisi padaręs nusikalstamas veikas, o byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, apylinkės teismas įvertino visas šias aplinkybes skirdamas bausmę ir remdamasis BK 64¹ str. skirtą bausmę sumažino dar vienu trečdaliu. Pernelyg švelni bausmė gali nuteistąjį tik paskatinti ir toliau daryti nusikalstamas veikas lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų veikų pobūdžiu ar asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti bausmę ar kitaip lengvinti jo teisinę padėtį nėra jokio juridinio pagrindo, juolab kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuotinių elgesio bei bendrabūvio taisyklių, iš savo klaidų nesimoko, nesistengia keisti savo elgesio.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su priteisto žalos atlyginimo dydžiu. Apylinkės teismas iš M. G., o jam neturint lėšų, iš civilinės atsakovės R. G., priteisė J. D. 3000 Eur, S. M. K. – 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai – 816,15 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.283 str. 1 d. numato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Pagal CK 6.280 str. atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa dėl S. M. K. gydymo patyrė 434,82 Eur nuostolius, J. D. – 381,33 Eur nuostolius, iš viso 816,15 Eur. Taigi Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas pagrįstai, priteista 816,15 Eur suma nelaikytina nepagrįstai didele.

CK 6.263 str. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Kolegija pažymi, kad nukentėjusiesiems neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o M. G. kaltė išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais.

J. D. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, taigi J. D. padarytas sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai dėl chuliganiškų paskatų, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos atlyginimas nuo 2500 Lt (724,05 Eur) iki 40000 Lt (11584,80 Eur) (LAT nutartys bylose 2K-314/2012; 2K–497/2011; 2K-29/2011; 2K-181/2012; 2K–459/2012; 2K-511-693/2015; 2K-221-507/2015; 2K-181/2014; 2K-448/2013; 2K-509-489/2015; 2K-506/2013). Iš bylos duomenų matyti, kad J. D. buvo nustatytas veido sumušimas ir veido kairės pusės minkštųjų audinių patinimas, apatinio žandikaulio lūžis kairiojo kampo projekcijoje (t. 1, b. l. 52). Jam taikytas veido ir žandikaulių chirurginis gydymas. S. M. K. sveikata sutrikdyta nežymiai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šis sveikatos sutrikdymas būtų sukėlęs didelių neigiamų pasekmių, liekamųjų reiškinių nukentėjusiojo sveikatai, tačiau atsižvelgtina į aplinkybę, kad sužalojimai padaryti suduodant ne mažiau kaip 30 kartų į galvą ir veidą, po to tyčia spyrus ne mažiau kaip 10 kartų S. M. K. į krūtinę, kairį šoną ir kairę koją, be to, įsibrovus į nukentėjusiojo būstą. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija, vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, atsižvelgdama į susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, konstatuoja, kad nukentėjusiesiems priteistas teisingas neturtinės žalos atlyginimas, o nuteistojo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo deklaratyvus ir nemotyvuotas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2016 m. gegužės 30 d. pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Jame nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos M. G. išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudaro 46,32 Eur ir prašoma šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija mano, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą, iš M. G. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą iš M. G. priteisti 46,32 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atmesti.