- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-24
- Bylos Nr.
- I3-3036-595/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01182-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Vita Valeckaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- E. B.
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E.B. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą su skundu (1 t. b. l. 1-3), kuriame prašo: 1) Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021-03-09 raštą Nr. 2D-3664 „Dėl pasiūlymų Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano konkretizuotiems sprendiniams“ (toliau – ir Raštas); 2) Įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos pakartotinai Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2020-12-23 skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos „Dėl LR aplinkos ministerijos atsakymo „Dėl pasiūlymų Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui“.
Skunde nurodo, kad 2020-12-23 pateikė skundą Inspekcijai „Dėl LR aplinkos ministerijos atsakymo „Dėl pasiūlymų Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui““ (toliau - ir 2020-12-23 skundas). Per nustatytą terminą negavo motyvuoto, aiškaus, argumentuoto ir teisės aktais pagrįsto Inspekcijos atsakymo į 2020-12-23 skundą, o Inspekcijos 2021-03-09 pateiktas raštas Nr. 2D-3664 „Dėl pasiūlymų Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano konkretizuotiems sprendiniams“ neatitinka ir prieštarauja teisės aktų reikalavimams, nes Raštas pateiktas nesilaikant Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymo reikalavimų (toliau – ir Priežiūros įstatymas). Raštas pateiktas tik po 2,5 mėnesio nuo 2020-12-23 skundo pateikimo. Rašte atsakyta tik į dalį pareiškėjo 2020-12-23 skundo klausimų. Pareiškėjas be kita ko pažymi, kad Raštas yra neišsamus ir nepagrįstas teisės aktais, nes dėl penkių 2020-12-23 skunde nurodytų neatitikimų ir prieštaravimų Priežiūros įstatymui atsakyta jokiais teisės aktais nepagrįstais teiginiais, kad „pasiūlymus teikiantys asmenys taip pat privalo teikti konkrečius (...) pasiūlymus, nurodant aplinkybes, kuriomis grindžiami pasiūlymai“.
Skunde nurodo, jog Rašto teiginiai, kad „atmetimo motyvų atitiktis (...) šiame etape nevertinami“ ir kad „pateikti visuomenės pasiūlymai (...) vertinami (...) ne skundų (...) nagrinėjimo metu, o (...) tvirtinimo stadijoje“ yra pateikti nepagrįstai, remiantis iki 2014-01-01 galiojusių poįstatyminių teisės normų turinį aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutarties byloje A-502-2215/2013 nuostatomis.
Pareiškėjo vertinimu Inspekcija neatliko jai, kaip valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai pagal kompetenciją privalomų atlikti prašymų ir skundų nagrinėjimo funkcijų. Nurodo, kad Priežiūros įstatymo 3 str. 5 d. 1 ir 4 p., nustato, jog „Teritorijų planavimo valstybinė priežiūra“, be kita ko, „apima (...) „teritorijų planavimo proceso procedūrų (...) atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams tikrinimą“ ir „asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su teritorijų planavimo procesu, nagrinėjimą“ (bet ne „vertinimą“); 6 str. 2 d. 4 ir 9 p. nustato, kad „viešinimo stadijos metu (...) teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją tikrina: (...) ar susipažinimo su parengtu teritorijų planavimo dokumentu procedūros atliktos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais; (...) ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė gautus visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento“. Inspekcija neatliko Priežiūros įstatymo 6 str. 12 d. nustatytų ir jai, kaip valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai pagal kompetenciją privalomų atlikti su nustatytais pažeidimais susijusių, t.y., Priežiūros įstatymo 4 str. 4-5 d. nurodytų veiksmų. Skundžiamame Inspekcijos rašte teigiama, jog įvertinusi planavimo organizatoriaus atsakymą nustatė teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, tačiau Inspekcija neįvykdė Priežiūros įstatymo 4 str. nustatytos prievolės nustačius pažeidimus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikti planavimo organizatoriui privalomąjį nurodymą ir t. t. Skunde nurodo, kad neaišku, kokiu būdu, neatlikdama Priežiūros įstatymo 4 str. 4- 5 d. nurodytų veiksmų, Inspekcija pirmo ir antro nustatyto pažeidimo atveju daro išvadą, kad minėtas pažeidimas neturi įtakos planavimo proceso procedūrų rezultatams.
Skunde pažymi, kad Rašte nepagrįstai vadovaujamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-11-05 įsakymu Nr. D1-904/3D-844 pavirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašu, kuris yra taikomas tik teritorijų planavimo dokumentų baigiamojo etapo tikrinimo stadijos metu, tačiau negali būti taikomas teritorijų planavimo dokumentų baigiamojo etapo viešinimo ir derinimo procedūrų metu. Atkreipia dėmesį, kad Rašte nurodomas neegzistuojatis šio aprašo 16.1.3 papunktis.
Pažymi, kad Raštas neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 5 p. įtvirtinto išsamumo principo, įpareigojančio viešojo administravimo subjektą į prašymą ar skundą atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodant visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Rašte nenurodyta konkreti skundą nagrinėjanti institucija, todėl jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 7 p.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą jame išdėstytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašo administracinę bylą dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Raštą bei įpareigoti Inspekciją pakartotinai išnagrinėti 2020-12-23 skundą nutraukti, o nesant tokios galimybės, visus pareiškėjo reikalavimus Inspekcijos atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstus (1 t b. l. 89-104).
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Inspekcija vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas, ir TPĮ) 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka atliko išsamų pareiškėjo skundo tyrimą savo kompetencijos ribose bei pateikė pareiškėjui išsamų ir motyvuotą atsakymą Raštu. Išnagrinėjusi visas pareiškėjo skunde Inspekcijai nurodytas aplinkybes bei iš planavimo organizatoriaus gautą medžiagą, atsižvelgdama į tai, kad pasiūlymų atmetimo motyvų atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimas šiame etape neatliekamas, Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu, nusprendė, kad nėra pagrindo teikti planavimo organizatoriui privalomojo nurodymo ir įpareigoti panaikinti ar pakeisti administracinį sprendimą (Aplinkos ministerijos 2020-12-10 raštą Nr. (14)-D8(E)-7124) ir nagrinėti pareiškėjo pasiūlymus pakartotinai bei apie tai informavo pareiškėją Raštu. Taip pat atkreipė pareiškėjo dėmesį į tą aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (toliau – ir LRTBP) teritorijų planavimo valstybinei priežiūrai atlikti nėra pateiktas. Pareiškėjas buvo informuotas, kad jei LRTBP projekto tikrinimo metu bus nustatyti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai, Inspekcija neteiks teigiamos išvados ir siūlymo tvirtinančiai institucijai projektą tvirtinti.
Nurodo, kad Inspekcija, gavusi pareiškėjo 2020-12-23 skundą, susipažino su visa medžiaga, išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, bei situacijai aktualų teisinį reglamentavimą. Skunde nurodytų aplinkybių tyrimas bei Inspekcijos sprendimų motyvai atsispindi Inspekcijos pareiškėjui teiktame Rašte. Inspekcija, išnagrinėjus planavimo organizatoriaus atsakymą, nustatė, kad, atmesdamas pasiūlymus, planavimo organizatorius išsamiai nurodė pasiūlymų nepriimtinumą, nurodė motyvus, kodėl į pasiūlymus neatsižvelgė, savo atsakymą pagrindė objektyviais duomenimis, esamos padėties analize ir teisės aktų nuostatomis. Inspekcija apie tai pareiškėją informavo Rašte.
Atsakovo nuomone skundžiamu Raštu buvo tinkamai ir išsamiai atsakyta į visus pareiškėjo skunde Inspekcijai keltus klausimus, pateiktas Raštas atitiko teisės aktų reikalavimus ir faktinius duomenis.
Atkreipia dėmesį, kad LRTBP skundo Inspekcijoje nagrinėjimo metu buvo baigiamojo etapo derinimo stadijoje (nuo 2021-05-18 yra pateiktas tikrinti) Inspekcija pareiškėjo skundą išnagrinėjo vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 9 punktu ir 4 dalies 7 punktu (ar pagrįstai atmesti gauti visuomenės pasiūlymai).
Pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika, pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ir atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose. Tik tikrindama teritorijų planavimo dokumentą priežiūros institucija sprendžia, ar planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pateiktus pasiūlymus pagrįsti Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, ar dokumento sprendiniai pataisyti pagal planavimo organizatoriaus priimtus visuomenės pasiūlymus ir kt. (LVAT 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2014-01-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013).
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo motyvais, kad Raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkto bei 10 straipsnio 5 dalies 7 punkto reikalavimų. Nurodo, kad Raštas yra surašytas ir pareiškėjui pateiktas ant Inspekcijos blanko, pačiame skundžiamame rašte nurodyta, kad būtent Inspekcija gavo ir tiria pareiškėjo skundą. Raštą pasirašė Inspekcijos padalinio vadovas, nurodant jo pareigas. Ta aplinkybė, kad savo skunde teismui pareiškėjas atsakovu nurodė būtent Inspekciją, rodo, kad jis iš nurodytų aplinkybių suprato kokia institucija jam pateikė atsakymą, kurį jis ir skundžia. Inspekcijos skundžiamas raštas parengtas laikantis išsamumo principo, atsakymas suformuluotas aiškiai, argumentai, visos aktualios aplinkybės bei teisės aktai, kurių pagrindu daromos išvados - nurodyti, todėl atitinka jam keliamus reikalavimus.
Atsakovo vertinimu pareiškėjas savo skunde nepateikė aplinkybių ar argumentų, kurie leistų manyti, kad Inspekcijos Raštas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, kad Inspekcija yra nekompetentingas viešojo administravimo subjektas pareiškėjo skunde nurodytais klausimais ar kad teikiant atsakymą pareiškėjui būtų buvę pažeistos pagrindinės procedūros. Iš esmės pareiškėjas Inspekcijos rašte ginčija tik tai, kad jo manymu, Inspekcija turėjo vertinti planavimo organizatoriaus atsakymą pareiškėjui kaip nepakankamai motyvuotą, ir skundą teismui grindžia jo nuomonę atspindinčiomis tezėmis.
Pažymi, kad pareiškėjas nenurodė, kuo skundžiamas raštas pažeidžia jo interesus, kokias naujas teises ar pareigas jam Raštas sukuria ar apriboja. Šiuo atveju nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad pareiškėjas, kaip subjektas turi aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą. Pareiškėjas nenurodė, kokia jo teisė ar teisinis interesas šioje byloje turėtų būti apginta bei kaip dėl to pasikeistų jo asmens teisių ir pareigų apimtis. Realias teisines pasekmes gali sukelti ne teritorijų planavimo dokumento parengimas, o jau patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įgyvendinimas. Pažymi, kad aukščiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentai yra tam tikros ilgalaikės valstybės strategijos dalis, kurios įgyvendinimo priemonės, būdai, terminai ir kitos sąlygos nustatomos kitais norminiais aktais, dokumentais. Visuomenės atstovams, jų tarpe ir pareiškėjui teisinius padarinius gali sukelti tik vėliau priimami aktai, o ne valstybės lygmens teritorijų dokumentai, kurie dar net nepatvirtinti. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo ginčijamuose aktuose padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo spręsti, jog jie realiai sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Pareiškėjo skundo teiginiai dėl, jo manymu, padarytų viešinimo procedūros pažeidimų, kurie nebuvo nustatyti Inspekcijai jos kompetencijos ribose atlikus patikrinimą, leidžia spręsti, jog pareiškėjas iš esmės siekia ginti pagal savo supratimą viešąjį interesą, kurį ginti jam nesuteikta teisė.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko atsiliepime išdėstytais argumentais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime nurodė, kad skundas nepagrįstas, todėl turi būti atmestas (1 t b. l. 72-74).
Mano, kad pareiškėjas nepagrįstai skunde teigia, jog Inspekcija netinkamai išnagrinėjo 2020-12-23 skundą. Ministerijos vertinimu Inspekcija motyvuotai ir tinkamai atsakė pareiškėjui, patikrinusi ir įvertinusi, ar Aplinkos ministerija motyvuotai raštu atsakė į jo pasiūlymus. Mano, kad Inspekcija pagrįstai nustatė, jog Aplinkos ministerija nurodė, į kokius pasiūlymus atsižvelgė ir juos priėmė, pakankamai išsamiai nurodė pasiūlymų atmetimo motyvus ir paaiškino jų nepriimtinumą, paaiškino kuriuos ir kodėl pareiškėjo teiginius laikė ne „pasiūlymais“. Inspekcija pagrįstai skundžiamame rašte nurodė, kad pasiūlymo atmetimo motyvų atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimas baigiamojo etapo viešinimo stadijoje neatliekamas – Aplinkos ministerijos skundžiamo sprendimo pagrįstumas ir taikytini teisės aktai bus vertinami kitoje stadijoje, tai yra tada, kai teritorijų planavimo dokumentai bus pateikti tikrinti Inspekcijai. Mano, kad tiek Aplinkos ministerija, tiek ir Inspekcija savo atsakymuose pareiškėjui pagrindė savo poziciją tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymo atmetimo motyvai yra vertinami ne šioje pareiškėjų skundo dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pasiūlymus nagrinėjimo stadijoje, o bus vertinami teritorijų planavimo dokumento tikrinimo stadijoje, todėl vien jau šiuo pagrindu yra pakankamas pagrindas atmesti pareiškėjo skundą.
Nurodo, kad pareiškėjas skunde teigdamas, jog Inspekcija neįvykdė Priežiūros įstatyme nustatytų funkcijų, neteisingai interpretuoja teisės aktus ir tai, kokius veiksmus Inspekcija atlieka atitinkamo teritorijų planavimo proceso etapo metu pagal Priežiūros įstatymą. Inspekcija pagrįstai pareiškėjui nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą Aplinkos ministerija neturėjo priimti pasiūlymų dėl bendrojo plano, bet turėjo pareigą motyvuotai atsakyti. Trečio suinteresuoto asmens vertinimu, Inspekcija Rašte motyvuotai nurodė, kodėl laiko, jog nėra tikslinga teikti privalomą nurodymą Aplinkos ministerijai, kai nustatė, jog Aplinkos ministerija pareiškėjui į jo pasiūlymą atsakė per ilgesnį nei teisės aktuose nustatytas terminas. Mano, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina Inspekcijos pateikto atsakymo turinys, nėra pakankamas pagrindas įpareigoti Inspekciją pateikti kitokį atsakymą ir nagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo. Pareiškėjo nurodomi galimi pažeidimai, sietini su terminų nesilaikymu, nelaikytini esminiais, dariusiais įtaką pareiškėjo skundo nagrinėjimo objektyvumui ir jam pateikto atsakymo pagrįstumui, todėl nesudaro savarankiško ir pakankamo teisinio pagrindo pareiškėjo skundą laikyti pagrįstu, o Raštą – neteisėtu ir nepagrįstu.
Teismo posėdyje trečio suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021-03-09 rašto Nr. 2D-3664 „Dėl pasiūlymų Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano konkretizuotiems sprendiniams“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas kelia išvestinį reikalavimą _ įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2020-12-23 skundą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020-10-02 el. paštu pateikė Aplinkos ministerijai _ Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano keitimo planavimo organizatoriui, pasiūlymus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui (1 t. b. l. 53-63) .
Aplinkos ministerija 2020-12-10 pateikė atsakymą Nr. (14)-D8(E)-7124 į pareiškėjo pateiktus pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano projekto (1 t. b. l. 25-51).
Pareiškėjas 2020-12-23 pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos „Dėl LR aplinkos ministerijos atsakymo „Dėl pasiūlymų Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui“ (Inspekcijoje skundas gautas 2020-12-28). Pareiškėjas 2020-12-23 skunde nurodė, kad pateikė Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano keitimo planavimo organizatoriui - Aplinkos ministerijai pasiūlymus 2020-10-02 elektroniniu paštu, o 2020-10-05, konferencijos metu - žodžiu. 2020-12-10 gavo Aplinkos ministerijos atsakymą, kuris, jo manymu, prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo reikalavimams ir yra nemotyvuotas. Nurodė, kad atsakymas pateiktas nesilaikant viešinimo procedūrų reikalavimų, baigiamasis susirinkimas vyko nepasibaigus susipažinimo procedūroms, nebuvo viešinami konkretūs tematiniai LRTBP sprendiniai. Mano, kad planavimo organizatorius pakeitė jo pasiūlymų statusą, neatsakė į dalį jo pateiktų siūlymų, nebuvo surengta pakankamai konsultacijų, neatsižvelgė į pastabas dėl brėžinių eksponavimo, viešinimo metu papildyti LRTBP sprendiniai, nesilaikant Teritorijų planavimo įstatyme nustatytos tvarkos LRTBP koncepcija teikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinimui, neatliktas LRTBP antikorupcinis vertinimas. Aplinkos ministerijos atsakyme netinkamai pagrįstos planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos, nepagrįstai LRTBP rengime dalyvauja keli rengėjai, o jo sprendiniai neatitinka Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintos LRTBP koncepcijos, mano kad nepagrįstai nesivadovaujama žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano sprendiniais) bei jam nepagrįstai pateikti neigiami atsakymai.
Inspekcija 2021-03-09 raštu Nr. 2D-3664 „Dėl pasiūlymų Lietuvos Respublikos bendrojo plano konkretizuotiems sprendiniams“ pateikė atsakymą į pareiškėjo 2020-12-23 skundą (1 t. b. l. 4-13).
Nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos atsakymo į pareiškėjo skundą dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į jo teiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento.
Aiškindamas šių teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra nurodęs, kad „minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. (žr., pvz., LVAT procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. A502-169/2012; Nr. A442-2031/2014; Nr. A-711-525/2015; Nr. A-2374-442/2016; Nr. A-1032-520/2017; Nr. eA-2253-822/2020). LVAT yra išaiškinęs, kad „teismas, nagrinėdamas planavimo organizatoriaus bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą, neturi teisės vertinti rengiamų bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., LVAT 2014-10-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013; 2017-04-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017, 2020-11-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2058-602/2020; 2021-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3526-624/2020).
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai, jog atsakovė rašte nepagrįstai nurodė, jog pateikti visuomenės pasiūlymai vertinami ne skundų nagrinėjimo metu, o tvirtinimo stadijoje atmestini kaip nepagrįsti. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepimo argumentu, kad pareiškėjas skunde teigdamas, jog Inspekcija neįvykdė Priežiūros įstatyme nustatytų funkcijų, neteisingai interpretuoja teisės aktus ir tai, kokius veiksmus Inspekcija atlieka atitinkamo teritorijų planavimo proceso etapo metu pagal Priežiūros įstatymą.
Teismas pažymi, kad Inspekcija skundžiame Rašte motyvuotai nurodė, kodėl laiko, jog nėra tikslinga teikti privalomą nurodymą Aplinkos ministerijai, kai nustatė, jog Aplinkos ministerija pareiškėjui į jo pasiūlymą atsakė per ilgesnį nei teisės aktuose nustatytą terminą bei, kad jame nenurodė apskundimo tvarkos.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-11-05 įsakymu Nr. D1-904/3D-844 pavirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, kad priežiūros institucija (šiuo atveju - Inspekcija) negali reikalauti pakartoti viešumo užtikrinimo ir (ar) derinimo procedūrų Tvarkos aprašo 16.1.2 punkte numatytais atvejais. Inspekcija nustačiusi, kad nors atsakymas į pareiškėjo pateiktus pasiūlymus buvo pateiktas nesilaikant teisės aktais nustatytų terminų (pasiūlymus teikusiems asmenims planavimo organizatorius turi atsakyti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo) bei atsakyme nenurodyta apskundimo tvarka, tačiau Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pasinaudojo teise skųsti planavimo organizatoriaus atsakymą, bei padarė pagrįstą išvadą, kad minėti pažeidimai neturi įtakos planavimo proceso procedūrų rezultatams. Todėl Inspekcija, remdamasi šiuo trūkumu, pagrįstai nereikalavo kartoti viešumo procedūrų.
Kadangi minėtas Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašas reglamentuoja atvejus, kada Inspekcija neturi teisės reikalauti pakartoti dokumento viešumo užtikrinimo ir (ar) derinimo procedūrų, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad jis ginčijamu atveju neturėjo būti taikomas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jokiais teisės aktais nepagrįsta Inspekcijos pozicija, kad dalis pareiškėjo teiktų pasiūlymų iš viso nebuvo laikomi pasiūlymais.
Skunde Inspekcijai pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su planavimo organizatoriaus sprendimu tik 3 iš 68 teikto pasiūlymo punktus laikyti pasiūlymais, o 65 ir 68 - teiginiais, pozicija, pastebėjimais, pastabomis, klausimais, pasisakymais, teiginiais (pozicijomis).
Teismas pažymi, kad Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad pasiūlymai teikiami dėl teritorijų planavimo dokumentų, tai yra jie turi būti teikiami dėl konkrečių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. Inspekcija nustatė, kad Aplinkos ministerija išnagrinėjo visus 68 pareiškėjo pasiūlymus bei į juos atsakė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnyje yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui.
Pažymėtina, kad įstatymų leidėjui suteikus teisę visuomenei teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų ir asmenims nusprendus šia teise pasinaudoti, toks naudojimasis nurodyta teise turi būti ne formalus, o realiai padėti siekti ja numatytų tikslų – veiksmingai įgyvendinti teritorijų planavimo viešumo principą ir visuomenės dalyvavimo teisę teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese, derinant privačių asmenų, savivaldybių ir valstybės interesus bei sudarant sąlygas racionaliam žemės naudojimui.
Teismas sutinka su Inspekcijos argumentais, kad pareiškėjo pateiktos pastabos dėl procedūrų ar teritorijų planavimo dokumento kokybės, juose nesuformuojant konkrečių pasiūlymų dėl LRTBP sprendinių, kuriuos planavimo organizatorius būtų galėjęs įvertinti ir priimti arba atmesti, o taip pat, vadovaujantis TPĮ 37 straipsnio 2 dalies reikalavimais, motyvuotai pagrįsti pasiūlymų nepriimtinumą, pagrįstai nelaikyti pasiūlymais Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio prasme. Pabrėžtina ir tai, kad Inspekcija nustatė, jog nors planavimo organizatorius dalie pareiškėjo teiktų pasiūlymų laikė juos tik pastebėjimais ir pastabomis, tačiau dėl visų yra išsamiai pasisakęs. Pažymėtina ir tai, kad ginčo atveju pareiškėjas teismui neskundžia planavimo organizatoriaus atsakymo į jo pateiktus pasiūlymus.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Raštas yra priimtas pažeidžiant Priežiūros įstatyme nustatytus terminus, kadangi Inspekcija į 2020-12-23 skundą atsakė tik po 2,5 mėnesių.
Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip, skundai ir pranešimai išnagrinėjami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų privalomų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos; dėl objektyvių priežasčių šis terminas gali būti pratęsiamas iki 20 darbo dienų, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį ir tikrinamus subjektus ir nurodant patikrinimo termino pratęsimo priežastis.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo 2020-12-23 skundas Inspekcijoje buvo gautas 2020-12-28. Inspekcija 2021-01-25 privalomuoju nurodymu pareikalavo, kad Aplinkos ministerija pateiktų tyrimui reikalingą medžiagą (1 t. b. l.107). Aplinkos ministerija 2021-02-03 raštu pateikė Inspekcijai prašomą medžiagą ir dokumentus (1 t. b. l. 108-166) Pareiškėjas Inspekcijos raštu buvo informuotas, kad jo skundo nagrinėjimas pratęsiamas 20 darbo dienų, tai yra iki 2021-03-05 (1 t. b. l. 167). Ginčijamas Raštas buvo priimtas tik 2021-03-09. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjo skundas išnagrinėtas pažeidžiant teisės aktų nustatytus terminus. Tokie atsakovės veiksmai nesuderinami su viešojo administravimo subjektams taikomo gero administravimo principo laikymusi. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-05-13 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-654-552/2020).
Tačiau, viešojo administravimo subjektui nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas, biuletenis Nr. 30, 540 psl.). Teismas Priežiūros įstatymo25 straipsnyje nurodytų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrinių terminų pažeidimą negali vertinti kaip atsakovės neveikimą, nes pareiškėjo 2020-12-23 skundas išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo yra priimtas.
Pareiškėjas skunde be kita ko nurodo, kad ginčijamame Rašte yra atsakyta tik į dalį 2020-12-23 skundo teiginių, remiasi Rašto 17 pastraipa.
Pareiškėjas 2020-12-23 skunde teigė, kad LRTBP koncepcijoje buvo numatyti 6 naujai planuojami objektai, kuriems tikslinga suteikti valstybei svarbaus objekto statusą, o parengto LRTBP sprendiniuose numatytas 21 objektas, įvardintas kaip „strateginiai ir valstybei svarbūs objektai“. Dėl minėto skundo dalyko Inspekcija planavimo organizatoriui pateikė 2021-03-08 privalomąjį nurodymą pateikti informaciją bei paaiškinimus ar LRBP konkretizuoti sprendiniai atitinka Seimo 2020-06-04 nutarimu Nr. XIII-3021 patvirtintos LRBP valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptims ir teritorijos naudojimo funkciniams prioritetams (1 t. b. l. 168-169). Planavimo organizatorius 2021-03-22 raštu Nr. (14)-D8(E)-1847 „Dėl privalomojo nurodymo pateikti informaciją“ Inspekcijai pateikė informaciją (1 t. b. l. 180-182). Inspekcija 2021-04-08 raštu Nr. 2D-5343 pateikė pareiškėjui atsakymą į jo keltą klausimą dėl LRBP numatytų objektų, kuriems tikslinga suteikti valstybei svarbaus objekto statusą skaičiaus (1 t. b. l. 199-200).
Atsižvelgiant į tai teismas konstatuoja, kad pareiškėjui į visus jo 2020-12-23 skunde keltus klausimus buvo atsakyta.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Rašte nenurodyta konkreti skundą nagrinėjanti institucija, todėl jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punkto.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi išsamumo principu, kuris reiškia kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punkte nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.
Pareiškėjo skundo motyvai, kad skundžiamame rašte nesilaikyta šių teisės aktų nuostatų, yra nepagrįsti. Skundžiamas raštas yra surašytas ir pareiškėjui pateiktas ant Inspekcijos blanko, pačiame skundžiamame rašte nurodyta, kad būtent Inspekcija gavo ir tiria pareiškėjo skundą Inspekcijai. Atsakymą pareiškėjui pasirašė Inspekcijos padalinio vadovas, nurodant jo pareigas. Ta aplinkybė, kad savo skunde teismui pareiškėjas atsakovu nurodė būtent Inspekciją, rodo, kad jis iš nurodytų aplinkybių suprato kokia institucija jam pateikė atsakymą, kurį jis ir skundžia. Inspekcijos skundžiamas raštas parengtas laikantis išsamumo principo, atsakymas suformuluotas aiškiai, argumentai, visos aktualios aplinkybės bei teisės aktai, kurių pagrindu daromos išvados - nurodyti, todėl atitinka jam keliamus reikalavimus. LVAT yra suformavęs teisminę praktiką, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A- 756-450/2010, 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556 15/2010).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Inspekcija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, nes ji kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, pagrįstai vadovavosi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje apibrėžtas Inspekcijos veiklos modelis nagrinėjant tokius ginčus, t. y. pareiga patikrinti atsakymo argumentavimą, nevertinant jo atitikimo teisės aktų reikalavimams (kaip minėta, toks vertinimas atliekamas kitoje teritorijų planavimo stadijoje). Teismo vertinimu, Inspekcija būtent ir laikėsi šios pareigos, t. y. patikrino ar Lietuvos Respublikos bendrojo plano planavimo organizatorius pakankamai argumentavo savo sprendimą. Įvertinusi planavimo organizatoriaus atsakymus, Inspekcija padarė išvadą, kad šią pareigą planavimo organizatorius įvykdė iš esmės nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų ir motyvavo savo sutikimą / nesutikimą su pateiktais pareiškėjo pasiūlymais. Aplinkybė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su minėtuose atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjo pasiūlymus, nesudaro pagrindo panaikinti Inspekcijos skundžiamą raštą.
Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatyti pagrindai, Teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą neturi pagrindo kada gali būti panaikintas skundžiamas sprendimas, t. y. kai jis: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas. Inspekcija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, o įvertinusi planavimo organizatoriaus 2020-12-10 raštu pateiktą atsakymą į pareiškėjo pasiūlymus LRBP keitimo, priėmė pagrįstą ir motyvuotą skundžiamą raštą.
Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nenustatė ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie sudarytų pagrindą naikinti Inspekcijos 2021-03-09 raštą, todėl teismas neturi pagrindo įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2020-12-23 skundą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. B. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.