- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- N1-43-491/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22673-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Nukentėjusysis
- J. I.
- Kaltinamasis
- I. A.
- Advokatai
- Audrius Leonavičius, Kęstutis Galvičius
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 135 str. 2 d. 8 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis I. A., veikdamas su M. V. (jam ši baudžiamoji byla nutraukta nesulaukus amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamąjį įstatymą), 2023 m. birželio 20 d., apie 21.30 – 22 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prie prekybos centro „Maxima“, būdamas apsvaigęs butano dujomis, iš chuliganiškų paskatų, panaudoję fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją J. I., t. y. abu kartu apie 20 kartų spirdami nukentėjusiajai į galvą bei M. V. 5 kartus medinės kėdės dalimi sudavus J. I. į galvą, padarė nukentėjusiajai muštines žaizdas kairiame skruoste ir kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, kairio skruosto minkštųjų audinių sumušimą, nosies kaulų, kairio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelių lūžius, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžį, kairio smilkinkaulio lūžį, sukėlė ūmaus periodo trauminės galvos smegenų ligos sunkią forma su ūmiu kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu, taip nukentėjusiajai sunkiai sutrikdydami sveikatą.
Įrodymai
Kaltinamasis I. A. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną apie 13-14 val. susitiko su M. V., leido laiką kartu. Apie 18 val. drauge atvažiavo į prekybos centrą „Maxima“, kur už 4 eurus nusipirko 4 dujų balionėlius po 10 mililitrų, skirtų užpildyti dujinius žiebtuvėlius. Juose esančios dujos svaigina labiausiai, to ir norėjo. Nuėję nuošaliau už „Maximos“ į krūmus per 10 – 15 minučių abu suuostė po 2 balionėlius, buvo labai apsvaigęs. Eidami į autobusų stotelę prekybos centro kieme, prie rampos, pamatė gulinčią benamę – nukentėjusiąją J. I.. Ji paprašė parūkyti, pavadino juos debilais. M. V. pasiūlė ją sumušti. Jis bijojo, kad M. V. jį gali sumušti, nes šis buvo stipresnis, buvo jo įtakoje, norėjo draugauti, todėl sutiko. M. V. pirmas pradėjo spardyti nukentėjusiąją, spardė į galvą. Po to spardė jis, kur – nelabai žiūrėjo, įspyrė apie 5 kartus. Galėjo pataikyti ir į galvą. M. V. dar šokinėjo nukentėjusiajai ant galvos abiem kojom, apie 5 kartus, bei sulaužęs vietoje rastą medinę kėdę mušė nukentėjusiąją kėdės dalimi. Baigė mušti nukentėjusiąją ir pabėgo iš įvykio vietos, kai juos pamatė moteris, vedžiojusi šunį. Iki šio įvykio jis ne kartą yra svaiginęsis šiomis dujomis, nes patiko apsvaigimo jausmas. Be šių dujų, jis apie metus laiko rūkė kanapes, vartojo THC skystį, kuris turi narkotinį poveikį. Su M. V. artimai pradėjo bendrauti 7 klasėje, kartu leisdavo daug laiko, buvo draugai, gerai sutarė. Buvo vienintelis atvejis, kuomet M. V. bandė jį sumušti, grasino. Įvykio metu jis spyrė nukentėjusiajai, nes taip liepė M. V., be to, taip siekė išlieti susikaupusį pyktį, agresiją. Nebandė sustabdyti M. V., nes buvo apsvaigęs, nesuprato, ką daro. Teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiosios, gailisi ją sumušęs.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Savo parodymus kaltinamasis I. A. pilnai patvirtino 2023-06-27 jo parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu. Be to, kaltinamasis įvykio vietoje parodė, kad čia su M. V. jie jau yra buvę, žinojo, kad čia lankosi ir nakvoja benamė moteris, kad ji paprašė jų parūkyti ir po to pavadino juos „debilais“. Pasak I. A., iš pradžių M. V. ne mažiau 10 kartų spyrė benamei į galvą, po to jis taip pat spardė ją į galvą ir pilvą. Moteris iš pradžių prašė jos nemušti, vėliau nebekalbėjo, bet jie vis tiek pasikeisdami ją spardė toliau. Po to M. V. dar 5-6 kartus smogė jai į galvą medinės kėdės koja. Kaltinamasis I. A. taip pat pripažino, jog mušė moterį susinervinę už tai, kad ši išvadino juos „debilais“ (3 t., 147-151 b.l.).
Nukentėjusioji J. I. parodė, kad įvykį blogai atsimena dėl patirtų sužalojimų. Pamena vieną jį mušusį žmogų (teisme parodė kaltinamąjį I. A.), kuris ją užpuolė, tai buvo prie „Maximos“. Bet ką jis tiksliai darė, kaip mušė ji neatsiminė. Šiuo metu jos orientacija bloga, supranta, jog yra socialinių paslaugų centre. Turi dukrą I., kuri prieš mėnesį buvo atėjusi jos aplankyti. Po įvykio priversta naudotis vežimėliu, mokosi iš naujo vaikščioti, bet sunku atsistoti, nebėra koordinacijos. Ji blogai valdo vieną ranką, vartoja vaistus. Daugiau laiko praleidžia sėdėdama arba gulėdama. Iki įvykio buvo sveika. Kiek laiko gyveno gatvėje, nežino. Glaudėsi prie parduotuvės „Maxima“, kur ir buvo užpulta. Norėtų, kad jai būtų atlyginta žala.
Liudytoja G. K. parodė, kad įvykio vakare su vyru vedžiojo šunį ant pievos (duomenys neskelbtini) g. gale, už „Maximos“ prekybos centro. Išgirdo nuo „Maximos“ kiemo pusės sklindantį garsą ir pamatė, kaip du asmenys kažką daužo kampe, prie rampos. Garsas buvo šaižus, tarsi būtų daužoma į kietą konstrukciją. Matė, kaip kažkuris iš smurtautojų kažką daužo pasiėmęs kažkokį įrankį ar lazdą, priėjęs spiria su koja. Iš pradžių pamanė, kad jie niokoja parduotuvės inventorių. Stebėjau 3 – 4 minutes, ėjo arčiau. Artindamasi matė, kaip jie tai atsitraukia, tai vėl kažką daužo. Garsas nebuvo nuolatinis, jie tarpusavyje pabendraudavo ir vėl kažką darė. Priartėjus iki 50 metrų, jie ją pamatė, nubėgo link krūmų ir pasislėpė už medžio. Priėjusi arčiau pamatė gulintį žmogų, buvo panaši į benamę moterį. Ji veidą buvo užsidengusi rankomis, buvo kruvina, matėsi pusė kojų, buvo mėlyna ir daug kraujo. Apšaukė smurtautojus, tuomet jie pabėgo. Vyras iškvietė greitąją. Prie benamės buvo šiukšlių ir sulaužyta kėdė. Matė, jog mušė abu, vienas kitą paskatindami, kad dabar aš, o dabar tu mušk. Tai darė pakaitomis. Su nukentėjusiąja nekalbėjo, galvojo, kad ji gali būti labai išgėrusi ar silpna nuo sudaužymų, bet matė, kad kilnojasi krūtinė. Vaizdas buvo gąsdinantis, artintis nedrįso. Kokiu konkrečiai daiktu buvo mušama benamė nematė.
Liudytojas R. K. parodė, kad iš pradžių jis matė tik tai, kad kažkas vyksta prie „Maximos“, kažkokie vaikai kažką daužo. Jiems galėjo būti apie (duomenys neskelbtini) metų. Artyn prie įvykio vietos ėjo žmona G. K. su šunimi, jis tuomet kalbėjo telefonu. Po to, priėjęs kiek arčiau, pamatė, kad smūgiuojama su kėdės koja, girdėjo duslius garsus. Kėdės koja mušė vienas iš vaikų. Žmona pasakė, kad ten yra moteris, ji gulėjo kniūbsčia, buvo nuoga nuo viršaus į apačią. Veidas buvo ant tiek kruvinas, kad nieko nebesimatė, net sunku buvo pasakyti tai vyras ar moteris. Vaikai buvo du, bet ar abu mušė, nematė. Nekalbino nukentėjusiosios, nes ji buvo nesąmoninga.
Liudytoja R. T. parodė, kad ji kaip slaugytoja su gydytoju ir vairuotoju paramediku į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), pagal iškvietimą. Buvo pranešta apie smurtą, galimą prievartavimą, kad sumušta moteris. Rado benamę moterį, kuri ten gyveno, nes aplinkui buvo daug daiktų, skudurų. Įsprausta į kampą ji gulėjo ant dešinės pusės, buvo be sąmonės, iki pusės nuogai išrengta, kraujavo kairė galvos pusė. Nustatė, kad ji be sąmonės, kvėpavo, reagavo į skausmą. Įvykio vietoje netoli prie nukentėjusiosios galvos matė apie 30 cm nulūžusį medinį pagalį, jo galas buvo kruvinas. Kūno sužalojimų gydytojas nerado, bet veido kairė pusė buvo smarkiai sužalota, kruvina, ausis buvo išdraskyta gabaliukais. Išžaginimo požymių nenustatinėjo, nes tam neturi įrangos.
Liudytoja I. I. parodė, kad nukentėjusioji yra jos motina. Apie jai pranešė policija, mama jau buvo ligoninėje. Su mama mažai bendrauja, bet aplankė ją ligoninėje, matė ją kritinės būklės reanimacijoje. Iš gydytojų ir iš policijos sužinojo, kad mama kelių jaunuolių buvo sumušta kažkur prie parduotuvės. Nuo pat gimimo ji negyveno su mama, augo pas močiutę ir vaikų globos namuose. Mama neturėjo gyvenamosios vietos, piktnaudžiavo alkoholiu. Bendraujant su ja po įvykio pastabėjo, kad ankščiau buvo šviesesnio proto, dabar nutrūksta mintys, sunkiai kalba, ji ankščiau išgėrusi buvo adekvatesnė, nei dabar po įvykio.
Liudytoja I. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) ji dirba socialine pedagoge. Apie įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų, kurie papasakojo, kad I. užpuolė moteriškę su pusbroliu ar draugu ir ją sumušė. I. A. yra su nerimu susijusi sveikatos problema, nors jis protingas vaikas, galėtų mokytis 9-tukais ir 10-tukais. Mėgėjas krėsti įvairias šunybes, įtarė, kad tualete rūko elektronines cigaretes. Jei tik nori, praleistas pamokas jis labai greitai pasiveja, susitvarko pažymius, žino, kaip elgtis mandagiai, bet būna, kad staigiai pyktis sukyla. Agresijos priepuolio metu jis labai keikiasi, gali trankyti sieną, daiktus spardo, nugriauna. Į fizinį smurtą prieš kitus nėra linkęs. Jo elgesys pradėjo keistis 7 klasėje, I. pradėjo neiti į pamokas, bėgti iš jų, suprastėjo pažymiai, atsidaro drausmės problemų. Šiaip jis labai draugiškas, turi daug draugų, užstoja ir stengiasi apginti klasiokus. Kartais atrodydavo, jog I. norėdavo pasirodyti, būti pripažintas, svarbus. Išryškėjo jo chamiškumas, netgi bendraujant su suaugusiais. Šeimai buvo skirta atvejo vadyba, patarta kreiptis pas psichiatrus. Mano, kad I. A. elgesio į neigiamą pusę pasikeitimą įtakojo elektroninių cigarečių rūkymas, THC skysčio vartojimas. Kai 7 klasės pabaigoje I. buvo paskirtas mokymasis namuose, jis tapo ramesnis, mandagesnis, tai buvo apie 3 mėn. Tačiau, 2022 m. rugsėjį jam vėl grįžus mokytis į mokyklą, du mėnesius elgėsi gerai, po to vėl ėmė kartotis problemos. Pastebėjo, kad po gydymosi priklausomybių centre I. buvo labai nurimęs, tapo susimastęs, elgesys tapo apgalvotas, šiuo metu ypač didelę pažangą daro. Jis turi svajonių, norai atsiradę, jis gailisi, atsiprašo, nors nedrįso nueiti ir atsiprašyti nukentėjusiosios. Jis daro pažangą, skaito knygas, mąsto truputėlį kitaip, norėtų pakeisti tai, kas įvyko. Dėl savo elgesio kaltina apsvaigimą. Minėjo, kad nesąmones imdavo daryti susidėjęs su M. V.. I. nevengia ir nebijo mokytojų, yra drąsus, nebijantis bendrauti.
Liudytojas D. T. parodė, kad (duomenys neskelbtini) I. A. jis mokė pusę metų. Apie įvykį nieko nežino, su I. apie tai nekalbėjo. Šiaip apibūdina jį kaip judrų vaiką ne blogąja prasme, nes nieko baisaus jo elgesyje nepastebėjo. Jis turi polinkį dirbti su medžiu, pernai padarė inkilėlį, gavo apdovanojimą. Tai buvo iki įvykio, pavasarį. Po įvykio I. tapo labiau uždaras ir susimastęs. Jo pamokose nebuvo I. agresijos ar pykčio proveržių.
Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą V. A. parodė, kad apie įvykį sužinojo iš žinutės socialiniame tinkle „Facebook“, nujautė, kad tai galėjo būti I. darbas. Nuojauta pasirodė teisinga, kai ryte atvyko policija. I. namuose nenakvojo, šiltu metų laiku miegodavo prie namų pašiūrėje, kur jautėsi laisvas, nekontroliuojamas. Jis buvo geras vaikas, bet pasikeitė grįžęs iš (duomenys neskelbtini). Tapo piktas, jam viskas buvo negerai, norėjo viską daryti savarankiškai, ėmė neklausyti, bėgti iš namų, mokyklos. Tik po kurio laiko papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) liepdavo eiti vagiliauti iš parduotuvių, mušdavo. Žinojo, kad I. rūkydavo elektronines cigaretes, svaigindavosi dujomis, tačiau nieko jam padaryti negalėjo, nes buvo susidėjęs su blogais draugais, lengvai pasiduodavo jų blogai įtakai. Nuo mažens I. vežiodavo pas įvairius psichiatrus, prašė pagalbos, bet nelabai kas galėjo padėti. Dabar I. pasikeitęs, iš namų nebebėga, mokosi, mokytojai džiaugiasi. Nebepastebi, kad jis vartotų draudžiamas medžiagas.
Nepilnametis liudytojas M. V. (jo parodymai teisiamajame posėdyje perskaityti), apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, davė labai nenuoseklius ir prieštaringus parodymus. Pradžioje jis neigė su I. A. buvęs įvykio vietoje, tvirtino nežinantis, kas įvyko prie „Maximos“ parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje. I. A. pažįsta 6 – 7 metus, sutaria gerai. Po to papasakojo, kad birželio 20 d. apie 20 val. I. buvo sutikęs (duomenys neskelbtini) parke. Moters mušimą prie „Maximos“ matė, jis padėjo ją suspardyti. Spardė, kur tik norėjo. Spardė trise, jis ir dar du žmonės, kas jie – nesakys. Kai spardė moteris miegojo. I. negalėjo būti ten, nes buvo kiti du žmonės. Jis ir I. vėliau prisijungė. I. darė tą patį, ką jis. Jokio įrankio neturėjo, tik spardė. Su kėdės atrama niekas moters nedaužė. I. ką darė matė, bet nesakys. Pašalinių žmonių nematė aplinkui, jų nebuvo. Pabėgo, nes pamatė vieną žmogų. Išsigando, pagalvojo, kad mentas ir pabėgo. Pirmi moterį mušti pradėjo tie du žmonės. Jis daugiausia smūgių sudavė į galvą. Prieš įvykį jokių medžiagų nenaudojo. Ko ėjo į „Maximą“ nepamena. Tą dieną dujų balionėlių neturėjo, nepirko. Jis elektronines cigaretes rūko su priedais, 4 – 5 metus. Gauna ir cigarečių su narkotinėmis medžiagomis, bet nesakys, iš kur gauna (1 t., b.l. 126-129, 130).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. I. buvo nustatytos muštinės žaizdos kairiame skruoste ir kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimas kairiame skruoste, kairio skruosto minkštųjų audinių sumušimas, nosies kaulų, kairio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelių lūžiai, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžis, kairio smilkinkaulio lūžis, ūmaus periodo trauminė galvos smegenų liga, sunki forma su ūmiu kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu. Šie sužalojimai jai padaryti kietais bukais daiktais, vienu metu, greitai vienas po kito, ne mažiau kaip 8 trauminiais poveikiais, galimai spardant bei suduodant smūgius medinės kėdės dalimi. Jos kraujyje gydymo įstaigoje rasta 1,26 promilės etilo alkoholio. Jai dėl ūmaus trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (3 t., 57 – 58 b.l.).
Iš 2023-11-23 tarnybinio pranešimo matyti, jog nuo 2023-06-20 iki 2023-06-30 nukentėjusioji J. I. gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje, komos būklėje. 2023-06-30 ji perkelta į (duomenys neskelbtini) ligoninės neurochirurgijos skyrių, o 2023-07-24 – į (duomenys neskelbtini) palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę. Šioje įstaigoje su nukentėjusiąja pabendrauti nepavyko, nes dėl sveikatos būklės ji neadekvati, nebendrauja, į klausimus neatsakė (1 t., 68 – 69 b.l.).
2023-11-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nukentėjusioji J. I. 2023-11-21 buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrą (duomenys neskelbtini), kur jai buvo teikiama trumpalaikė socialinė globa iki 2024-06-30. Ją prižiūrinčios socialinės darbuotojos patvirtino, kad J. I. buvo teikiama kompleksinė, nuolatinė specialistų priežiūros paslauga, nes ji nevaikščiojo, nejudino vienos rankos, jai nustatytas kognityvinis sutrikimas (mąstymo, atminties sutrikimai). Nors ji sąmoninga, bendraujanti, tačiau pasakodama apie įvykį neprisiminė įvykių sekos, laiko, rišliau apie įvykį pati papasakoti nesugebėjo (1 t., 70 – 71 b.l.).
Iš 2023-06-20 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini), prekybos centro „Maxima“ pastato vakarinėje pusėje, aikštelėje prie prekių priėmimo rampos. Apžiūrint įvykio vietą rastos trys medinės kėdės dalys. Kampe prie metalinės rampos konstrukcijos rasta įvairių daiktų – drabužių, avalynės, maišų su maistu, ir kt. taip pat rastas medinis pagalys, galimai kėdės dalis, su dėmėmis, panašiomis į kraują. Panašių dėmių rasta ir ant parduotuvės sienų (1 t., 39 – 42, 43 – 51 b.l.)
2023-06-22 apžiūrėjus įvykio vietą papildomai, apie 70 – 80 metrų atstumu nuo pastato pietvakarinio kampo, pievoje rasti ir paimti geltonos ir raudonos spalvos balionėliai „PRO flame“ su dujomis užpildyti žiebtuvėlius (1 t., 52 – 54, 55 – 59 b.l.).
2023-12-08 apžiūros protokolas patvirtina, kad I. A. ir M. V. prekybos centre „Maxima“ (duomenys neskelbtini) lankėsi nuo 2023-06-20 21:13 val. iki 21:17 val. (1 t., 155 – 157 b.l.)
2023-12-07 apžiūrėjus BPC pateiktą garso įrašą nustatyta, kad apie sumuštą moterį, galimai benamę, R. K. pranešė 2023-06-20 22 val. Jis informavo pagalbos centrą, jog mušė ją keli vaikai, ji kvėpuoja, bet nekalba (3 t., 50 – 53 b.l.).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ant tirti pateikto I. A. dešiniojo bato rastame mišraus DNR profilio alelių rinkinyje yra I. A. ir J. I. genotipą sudarantis alelių rinkinys. Ant tirti pateiktų M. V. batų, paimtų 2023-06-23 atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, kurio genotipas sutampa su J. I. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų J. I. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1× 10-1⁴. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo įvykio vietoje rasto vieno iš medinių pagalių rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant kito pagalio žmogaus kraujo ir žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta (3 t., 89 – 95 b.l.).
Iš VTPT prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kad I. A. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu (2023-06-20) būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Nuo 2022 m. spalio mėnesio jam nustatytas hipertenzinis elgesio sutrikimas, dėl kurio jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kad I. A. įvykio metu negalėjo visiškai suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmus. Jam šiuo metu diagnozuoti šie psichikos sutrikimai: (duomenys neskelbtini), dėl kurių jis ir šiuo metu gali visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Kaltinamasis šiuo metu nėra laikino psichikos sutrikimo būsenoje, suvokti reikšmingas bylai aplinkybes, duoti parodymus bei stoti prieš teismą. Išanalizavus turimą medžiagą, negauta jokių duomenų apie stipraus susijaudinimo būsenai būdingus požymius, todėl galima tvirtinti, kad I. A. byloje tiriamo įvykio metu nebuvo tokioje emocinėje būsenoje, kuri galėtų turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. I. A., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, protinio išsivystymo lygį, jo būseną bylose tiriamo įvykio metu (apsvaigęs nuo psichoaktyvių medžiagų), galėjo suprasti konkrečias faktines bylai reikšmingas aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus (4 t., 21 – 28 b.l.).
Vaikų ir paauglių teismo ekspertė psichiatrė E. K. teisiamajame posėdyje papildomai paaiškino, kad jau nuo 2018 m. kaltinamajam I. A. nustatytas emocijų sutrikimas, vėliau prasidėjęs narkotinių medžiagų vartojimas jį daro impulsyvesnį, linkusį į elgesio sutrikimus, lemia nenumatymą savo elgesio pasekmių. Iš bylos buvo matoma, kad kaltinamasis į nusikalstamas veikas buvo įsitraukęs dar iki įvykio. Ekspertinio vertinimo metu jam buvo nustatytas socializuoto elgesio sutrikimas, kas reiškia, kad jam būdinga įsitraukti į bendraamžių grupes, linkusias daryti nusikalstamas veikas. Tačiau ši įtaka galėjo būti jo paties kontroliuojama. I. A. pasakojo, kad jo bendrininkas pradėjo spardyti ir jis pats norėjo tą daryti, bet jis taip pat turėjo ir jėgų tam atsispirti. Ekspertės vertinimu, jis ir buvo tas, kuris darė įtaką kitiems, irgi gali būti blogasis lyderis. Ekspertinio vertinimo metu I. A. neišsakė, kad bijojo M. V.. Be to, baimės jausmas nesutrikdo gebėjimo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti
Vaikų ir paauglių teismo ekspertė psichologė A. Š. paaiškino, jog I. A. buvo nustatomas hiperkinezinis sutrikimas, ilgainiui stebėti impulsų kontrolės sunkumai ir nesilaikymas visuomenėje priimtinų elgesio normų. Kritinis momentas veikos metu buvo jo apsvaigimo būsena, kuri impulsų kontrolę dar labiau sumažina, sumenkina ir tada išlaisvėja paviršutiniškas savo elgesio pasekmių numatymas, jų nerūpėjimas, visa tai veikia jo elgseną veikos padarymo metu. Ta elgsena nebuvo nauja, jam tipiška, nes iš charakteristikų matė, kad toks jo elgesys buvo ir mokykloje, kai dar nebuvo taikomas namų mokymas – jis tyčiodavosi iš specialistų, mokytojų, personalo, buvo pašaipus aplinkai ir aplinkiniams, linkęs jiems suversti visą atsakomybę už jį užklupusius sunkumus. Ekspertizės metu vertinant ir analizuojant visus gautus duomenis matė, kad I. A. bendrauja nuoširdžiai ir atvirai. Nekilo abejonių, kad jis bando kažką nuslėpti, pasakojo apie jį užplūdusias emocijas, buvo stipri įsižeidimo ir agresijos reakcija, kad juos nukentėjusioji pavadino debilais. Kad I. A. būtų įvykio metu kažko bijojęs, tokių aplinkybių neišryškėjo. Svarbūs G. K. parodymai, kad abu jie mušė paeiliui, kas reiškia, jog jie turėjo laiko susimąstyti, sustoti ir kritiškai įvertinti savo elgseną.
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Kaltinamojo I. A. iš esmės nuosekliais parodymais, kuriuos jis patvirtino įvykio vietoje, virš šiame nuosprendyje išdėstytais kitais įrodymais – liudytojų G. ir R. K., R. T. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolų duomenims, specialistų išvadomis – pilnai įrodyta, kad jis kartu su M. V. 2023-06-20, laikotarpiu nuo 21.30 iki 22 val. viešoje vietoje – prie prekybos centro „Maxima“ (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs butano dujomis, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją J. I. – ją spardė bei mušė medinės kėdės dalimi, taip padarydami jai teismo medicinos specialisto nustatytus sužalojimus, sukėlusius sunkų jos sveikatos sutrikdymą. Dėl to jokių abejonių nėra.
Nėra jokių abejonių ir dėl to, kad nukentėjusioji J. I. sunkiai sužalota buvo dėl chuliganiškų paskatų – ji buvo sumušta viešoje vietoje, kaip priežastį smurtui panaudojus menkavertę dingstį, neva tai įsižeidus ar susinervinus už tai, kad nukentėjusioji apie juos nepagarbiai atsiliepė pavadinusi „debilais“. Tai matyti iš paties kaltinamojo parodymų. Visiškai akivaizdu ir tai, kad kaltinamojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją tiesiogiai įtakojo jo apsvaigimas butano dujomis, ko taip pat kaltinamasis neneigė. I. A. veika atitinka BK 135 str. 2 d. 8 p.
Tikslinamas šios nusikalstamos veikos padarymo laikas nurodant, kad ji buvo padaryta laikotarpiu nuo 21.30 iki 22 val. Tai matyti iš bylos įrodymų, kad iš „Maximos“ prekybos centro 2023-06-20 kaltinamieji išėjo 21:17 val.; po to, pagal I. A. parodymus, jie apie 15 minučių svaiginosi dujomis, o jau apie 22 val. R. K. pranešė apie įvykį BPC.
Civiliniai ieškiniai
Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 16 502,19 Eur ieškinį už nukentėjusiajai J. I. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., 185 – 189). Ieškinio dydį patvirtina su juo pateiktas 2023-12-12 gydymo paslaugų apskaitos išrašas. Žala neatlyginta, todėl ieškinys pilnai tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.283 str. 1 d., jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.276 str. 1 d., nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Pagal CK 6.6 str. 3 d., solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tai reiškia, kad atlyginti šį civilinį ieškinį turi kaltinamasis I. A., o jam neturint pakankamai turto ar uždarbio – subsidiariai jo tėvai V. ir R. A.. Kadangi žalą nukentėjusiajai bendrais veiksmais padarė kaltinamasis I. A. ir M. V., pagal CK 6.6 str. 3 d. jų prievolė atlyginti žalą Panevėžio teritorinei ligonių kasai, kuri sumokėjo už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, yra solidari, t. y. I. A. ar jo tėvai turi teisę reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka M. V. ar jo įstatyminiams atstovams dėl dalies šios žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios J. I. įgaliotas atstovas advokatas A. Leonavičius, atstovaudamas nukentėjusiosios interesus, pareiškė 10 000 Eur civilinį ieškinį nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.
Dėl kaltinamojo I. A. ir M. V. smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją J. I. ji neabejotinai patyrė neturtinę žalą – jai buvo padaryti daugybiniai galvos srities sužalojimai, sukėlę sunkų jos sveikatos sutrikdymą. Iš medicininių dokumentų, byloje surinktų rašytinių duomenų, I. I. parodymų matyti, kad iki tol buvusi pakankamai adekvati, nors ir asocialų gyvenimo būdą pasirinkusi moteris, po įvykio nukentėjusioji J. I. tapo realiai neįgaliu žmogumi, kuris be kitų žmonių pagalbos dabar jau nebegalėtų toliau gyventi. Dėl jai padarytų galvos sužalojimų ir galvos smegenų traumos įvykio metu ji beveik nevaikšto, sunkiai valdo vieną iš rankų, sunkiai orientuojasi aplinkoje – tai buvo akivaizdžiai matyti bandant su ja bendrauti teisiamajame posėdyje. Pasak ją (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre prižiūrėjusių socialinių darbuotojų, J. I. 2024 m. balandžio mėnesio pabaigoje buvo patalpinta (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus, nes jai būtina nuolatinė globa. Tai reiškia, kad kaltinamojo ir M. V. veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltos realiai jau nebeatstatomos pasekmės, iš sveiko ji tapo neįgaliu, ilgalaikės slaugos ir nuolatinės pagalbos reikalingu žmogumi. Nors kaltinamasis I. A. moksleivis, niekur nedirba, savarankiško turto neturi, tačiau yra jaunas, ateityje galės dirbti bei gauti pajamas ir stengtis atlyginti padarytą žalą. Įvertinus aukščiau išdėstytą, veikos pavojingumą ir jos pasekmes, nukentėjusiosios interesais pareikštas 10 000 Eur civilinis ieškinys jos patirtai neturtinei žalai atlyginti tenkinamas pilnai, priteisiant jį iš I. A., o jam neturint pakankamai turto ir kitokių pajamų – subsidiariai iš jo tėvų V. ir R. A.
Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę kaltinamajam I. A. atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, jo asmenybę, atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus bei sąlygas, numatytus BK 54, 55, 61 str., į baudžiamosios atsakomybės taikymo ir bausmių ypatumus nepilnamečiams, numatytus BK 80 – 90 str. Pagal BK 91 str. 2 d., skiriant bausmę nepilnamečiui turi būti atsižvelgiama į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; jo elgesį po nusikaltimo padarymo. Pagal BK 91 str. 3 d., terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
I. A. tiek veikos padarymo buvo, tiek šiuo metu dar yra nepilnametis (jam 15 metų), nors ir turi psichikos sutrikimų, bet yra pakaltinamas. Jis padarė tyčinį, smurtinį, labai sunkų, baigtą nusikaltimą, drauge su kitu smurtautoju sukeldamas nukentėjusiosios sveikatai sunkias, praktiškai nebeatstatomas pasekmes – nukentėjusioji likusiai gyvenimo daliai tapo neįgali. Už tokią veiką baudžiama laisvės atėmimu nuo 2 iki 12 metų. Nepilnamečiui ši bausmė skaičiuojama nuo 1 iki 10 metų (91 str. 4 d., 90 str. 5 d.). I. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe galima pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teisme jis atsiprašė nukentėjusiosios. Sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe pripažįstama tai, kad šią veiką jis padarė būdamas apsvaigęs psichiką veikiančiomis medžiagomis – butano propano dujomis, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (tai pripažino ir pats kaltinamasis, tai konstatuota ir ekspertizės akte bei eksperčių paaiškinimuose). Šalinamos jam kaltinamajame akte nurodytos sunkinančios aplinkybės – kad jis šią veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų, nes tai šią veiką kvalifikuojantis požymis; bei kad ją padarė bendrininkų grupėje, nes kitam prieš nukentėjusiąją smurtavusiam asmeniui – M. V., ši baudžiamoji byla nutraukta jam nesulaukus baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus – 14 metų (BK 13 str. 2 d.). O veikimas bendrininkų grupe pripažįstamas tik tuomet, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Akivaizdu, kad M. V. dėl amžiaus šiuo atveju negali būti laikomas vykdytoju, kas kartu eliminuoja ir bendrininkų grupės buvimą.
Iš byloje surinktų duomenų, apibūdinančių kaltinamąjį bei jo socialinę aplinką matyti, jog jis nuo 2018 m. birželio mėnesio pradėtas stebėti psichiatrų ir buvo jų gydomas dėl elgesio problemų. 2022-08-30 jis konsultuotas psichiatro dėl to, kad tyčia norėdamas apsisvaiginti prisiuostė butano dujų ir pateko į ligoninę. Pagal bylos duomenis, jau nuo 2022 m. pradžios jis pasidarė neklusnus, ėmė dažnai bėgti iš namų, atsikalbinėti, tapo agresyvus. 2022 m. pabaigoje jam jau buvo nustatyti psichikos sutrikimai, skirtas medikamentinis gydymas. 2022-10-24 – 2022-11-10 gydymo (duomenys neskelbtini) skyriuje metu išryškėjo pirmieji polinkiai į smurtą (išvadoje nurodyta, kad skriaudžia brolį ir sesę, susidėjo su netinkamo elgesio paaugliais, pradėjo atiminėti iš mažesnių vaikų pinigus, ir pan.) bei ėmė daryti teisės pažeidimus (turi reikalų su policija dėl to, kad įsilaužė į kaimynų kemperį, su draugais sudaužė aikštelėje paliktus automobilius, rūkė mokyklos teritorijoje). Apibūdinamas dvejopai: namuose elgiasi gerai, ypač po to, kai buvo skirtas individualus mokymasis namuose; ir nesilaikantis taisyklių mokykloje, nemandagiai ir net grubiai besielgiantis su kitais vaikais ir mokyklos administracija, bėgantis iš pamokų, rūkantis elektronines cigaretes. Iš byloje esančių (duomenys neskelbtini) apskrities Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktų vaiko situacijos vertinimo ataskaitų bei kitų rašytinių duomenų (4 t., 58-131 b. l.) apie kaltinamąjį I. A. matyti, jog jam buvo sudarytos pakankamos gyvenimo ir mokymosi sąlygos tiek namuose, tiek mokyklose, kurias jis lankė, imtasi priemonių keisti jo besiformuojančius negatyvius polinkius, teikti jam pagalbą, tačiau šias priemones kaltinamasis labiau ignoravo, nei jas priėmė, palaipsniui jo elgesys darėsi tik pavojingesnis, veiksmai su aplinkiniais grubesni ir agresyvesni, ėmė visiškai nesiskaityti ir ignoruoti ir savo tėvus. Tai bei stiprėjanti priklausomybė nuo įvairiausių psichiką veikiančių medžiagų logiškai privedė prie nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją J. I., kuomet apsvaigęs nuo butano dujų, drauge su M. V., išliejo susikaupusią agresiją ir pyktį, savo tyčiniais, labai pavojingais veiksmais (spardydami ir kitaip smūgius jai suduodami į galvą), padarė jai sunkius sužalojimus, sukėlusius jau paminėtas pasekmes.
Teisiamajame posėdyje I. A. bandė menkinti savo vaidmenį šio nusikaltimo padaryme teigdamas, kad bijojo M. V., buvo jo įtakotas, stengėsi jam paklusti, dėl to smurtavo prieš nukentėjusiąją. Tačiau, viena vertus, tokius parodymus jis davė tik teisme, iki tol, net keletą kartų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pasakodamas apie įvykį specialistams, ekspertams, jis apie tai neužsiminė ir šių aplinkybių neakcentavo. Priešingai, nurodė, jog jam tiesiog apmaudu, kad turi atsakyti vienas, nors prieš nukentėjusiąją smurtavo ir sunkiai jos sveikatą sutrikdė jie dviese. Kita vertus, ekspertės E. K. ir A. Š. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltinamojo akcentuojama baimė ir kito smurtautojo neigiama įtaka jam įvykio metu prieštarauja bylos duomenimis patvirtintiems jo veiksmams įvykio metu, t. y. abu su M. V. jie spardė nukentėjusiąją pasikeisdami, iš pradžių vienas, po to kitas; tarp jų veiksmų buvo tam tikras laiko intervalas, kuris įprastai leidžia susiorientuoti vietoje ir įvertinti savo elgesį bei atliekamus veiksmus. Tačiau kaltinamasis prieš J. I. veikė savarankiškai, spardė tyčia, be jokios baimės. Tik po įvykio suvokė ką padarė, išsigando, jog nukentėjusioji gali mirti, po įvykio kelias dienas slapstėsi. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą kaltinamajam I. A. skiriama laisvės atėmimo bausmė, arčiau jos galimos minimalios ribos – 3 metai.
Tačiau, taikant baudžiamąją atsakomybę nepilnamečiui, itin aktualios yra BK 80 straipsnio nuostatos, kad parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį tokiam asmeniui turi būti siekiama: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų jo amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Be to, pagal BK 92 str. 2 d., nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 92 str. 5 d. numatyta, jog atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamojo poveikio priemones.
Iš bylos matyti, kad I. A. teisiamas pirmą kartą, nusikalstamą veiką, kuria kaltinamas šioje byloje, jis padarė vos sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, t. y. ribos, nuo kurios bendrai yra galima baudžiamoji atsakomybė už pačias pavojingiausias nusikalstamas veikas. Nors visiškai akivaizdu, kad iki įvykio 2023-06-20 jo elgesys gali būti vertinamas kaip labiau neigiamas, po šio įvykio praėjus beveik metams laiko matyti, kad jis palaipsniui keičia savo polinkius bei elgseną – pasak (duomenys neskelbtini) socialinės pedagogės I. S., jo įstatyminės atstovės V. A., I. A. nurimo, vartoja vaistus, tapo susimastęs, elgesys pasidarė labiau apgalvotas, daro didelę pažangą moksluose, atsirado realios svajonės ir planai ateičiai – ketina įgyti specialybę, dirbti su medžiu. Matyti, kad jis akivaizdžiai pergyvena dėl savo veiksmų, juos vertina neigiamai, norėtų pakeisti tai, kas įvyko. Iš to galima spręsti, kad kaltinamojo elgesys po įvykio keičiasi teigiama linkme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme jis laikėsi jam su kardomąją priemone nustatytų pareigų, nėra duomenų, kad jis būtų padaręs naujų teisės pažeidimų. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes galima manyti, kad bausmės tikslai I. A. gali būti pasiekti ir neskyrus jam laisvės atėmimo bausmę atlikti realiai, t. y. jos vykdymą atidedant maksimaliai galimam 3 metų laikui ir skiriant jam griežtas auklėjamojo poveikio priemones.
Nukentėjusiajai J. I. antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas A. Leonavičius, kuriam pagal 2024-04-26 pažymą apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidų dydis sudaro 565,83 Eur. Kaltinamajam I. A. antrinę teisinę pagalbą teikė VGTP paskirtas advokatas K. Galvičius, bet jis pažymos apie išlaidas teismui nepateikė.
Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Įvertinus tai, kad kaltinamasis I. A. nusikalstamą veikas padarė būdamas nepilnamečiu, šiuo metu jis mokosi, niekur nedirba, savarankiško turto ir pajamų neturi, be to, jis arba subsidiariai – jo įstatyminiai atstovai, turės atlyginti nemažus civilinius ieškinius, iš jo ar jo atstovų pagal įstatymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškomos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 str., teismas
nusprendžia:
I. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 135 str. 2 d. 8 p. ir jį nubausti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.
Pagal BK 92 str., šios bausmės vykdymą jam atidėti 3 (trejiems) metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones:
1) elgesio apribojimą 12 mėnesių, elgesio apribojimo laikotarpiu jį įpareigojant:
1.1. mokytis;
1.2. nesusitikinėti ir jokiomis techninėmis priemonėmis nebendrauti su M. V.;
1.3. būti savo namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su mokymusi;
1.4. uždrausti jam be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą;
1.5. nevartoti jokių psichiką veikiančių medžiagų.
2) per 1 metus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlikti 100 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą su jam nustatytomis pareigomis (būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kiekvieną dieną nuo 18 val. iki 7.30 val.; neieškoti ryšių ir nebendrauti su M. V. tiesiogiai ar per kitus asmenis, taip pat ir elektroninių ryšių priemonėmis; tęsti mokslą (duomenys neskelbtini); nevartoti jokių psichiką veikiančių medžiagų) palikti galioti iki įsiteisės šis teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus – šią kardomąją priemonę panaikinti.
Priteisti iš I. A., o jam neturint turto ir pajamų – subsidiariai iš jo atstovų pagal įstatymą V. A. ir R. A.:
- Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui – 16 502,19 Eur už J. I. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM (Vilnius, Europos a. 1, LT-03505, įmonės kodas 191351679), a/s (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000;
- nukentėjusiajai J. I. – 10 000 Eur jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Daiktinius įrodymus bei kitus bylai reikšmingus daiktus, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus:
1) I. A. visus rūbus ir sportinius batelius „Nike“ – grąžinti I. A.;
2) M. V. visus rūbus ir sportinius batelius „Nike“ – grąžinti M. V.;
3) visus lyginamuosius pavyzdžius, 5 dujų užpildymo balionėlius PRO FLAME, medinį pagalį, kėdės dalis, rausvos spalvos dėmės ėminį, džinsines kelnes, marškinėlius – sunaikinti.
Proceso išlaidų – 565,83 Eur už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai J. I., valstybei iš kaltinamojo I. A. ar jo atstovų pagal įstatymą neišieškoti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teismui.