Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-127-865/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-21
Bylos Nr.
1-127-865/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
A. S.
Nukentėjusysis
V. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-127-865/2013
1-12-1-00621-2010-5
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.9.9.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui,kaltinamajam A. S.,kaltinamojo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,nukentėjusiajai V. C.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A.S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį,-teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. S. pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-12-18 sprendimą nuo 2009-01-01 privalėdamas mokėti alimentus V. C. dukros V. S., gimusios 2005-10-21, išlaikymui po keturis šimtus litų kas mėnesį, vengia vykdyti teismo sprendimą ir nemoka periodiškų išmokų vaiko išlaikymui, dėl to periodinių išmokų skola 2010 m. kovo 1 d. sudarė 15044 litų.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. S. prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai, parodė, jog Lietuvoje kai dirbo, mokėjo pinigus pirmai žmonai, o kai išvažiavo į Vokietiją, neišėjo daugiau mokėti. Gimė antras vaikas, sūnus, buvo mažiukas ir jam reikėjo padėti. Trūko pinigų, todėl, nemokėjo. Sūnus prasčiau gyveno, nei dukra, jam labiau reikėjo padėti. Neatsimena, kada išsiskyrė su pirma žmona. Nuo 2009 m. dirbo Lietuvoje, „Panevėžio treste“. 2011 m., ar 2010 m. išvažiavo į užsienį. Lietuvoje gavo minimalų atlygį už darbą. Antram vaikui bus 5 m. „Panevėžio trestas“ irgi normaliai pinigų nemokėjo. Mokėjo kažkiek pinigų pirmai žmonai. Vokietijoje dirbo nelegaliai. Tėvus turi. Tėvas 1 grupės invalidas, o mama dirbanti. Jis tėvams nepadeda, jam pačiam sunku pargyventi. Sugyventinė dirbo taip pat „Panevėžio treste“. Liepos 27 d. buvo sulaikytas Vokietijoje. Vakar jį parvežė, tiksliau šiąnakt į Lietuvą. Buvo sulaikytas miestelyje, paskui vežė į Frankfurtą. Buvo dokumentų patikrinimas ir jį sulaikė gatvėje. Gailisi.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. C. parodė, jog A. S. nesirūpino nuo gimimo savo vaiku. 2005-10-21 gimė dukra. A. dirbo, kiek galėjo, tiek padėjo, bet tėviškumo nebuvo. Su dukra nebendrauja, nei paskambina, nei parašo. Kai buvo skyrybos, A. tuo metu dirbo. Dirbo „Panevėžio treste“. Skyrybos vyko 2007 m. Paskutinį kartą A. matė dukrą 2007-2008 m. A. nemokėjo visai iš pradžių pinigų, vėliau kažkiek mokėjo. Prokuroras nurodė teisingą sumą, kurią skolingas buvęs sutuoktinis. Mergaitei 8 m. Su seneliais, buvusio vyro tėvais, dukra nebendrauja. Tos sumos, kurios sumokėtos, įtrauktos į paskaičiavimus. Fondas kas mėnesį pervedinėja 101 Lt. Palaiko civilinį ieškinį.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. C. parodė, kad 2008-12-17 Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nutarimu buvo nutraukta jos santuoka su A. S.. Kadangi santuokoje 2005-10-21 jiems gimė dukra V. S., todėl pagal teismo sprendimą A. S. privalo mokėti periodines išmokas po keturis šimtus litų kas mėnesį. A. S. vaiku rūpinosi iki metų, o po to vaiku nesirūpino, jo išlaikymui neskyrė nieko, nors ir buvo išvykęs dirbti į Angliją. Ten jis dirbo apie metus ir vaiko išlaikymui neskyrė nė lito. Kadangi A. S. namuose nebuvo, vaiku jis nesirūpino, teismas ta pačia nutartimi nusprendė priteisti įsiskolinimą vaiko išlaikymui už visą praėjusį laikotarpį, devynis tūkstančius šešis šimtus litų. A. S. su tokiu teismo sprendimu sutiko ir pažadėjo įsiskolinimą padengti. Po teismo posėdžio A. S. su ja susisiekęs nebuvo, alimentų dukros išlaikymui nemokėjo, todėl ji kreipėsi į antstolės J. B. kontorą dėl alimentų nemokėjimo, tačiau ir antstolė iš A. S. nieko neišieškojo, jis dirbo, bet pajamų negavo, turto savo vardu neturi, todėl, kaip jai paaiškino antstolė, išieškoti įsiskolinimo šiuo metu galimybių nėra. Dėl tos priežasties ji parašė prašymą dėl baudžiamosios bylos pradėjimo (b.l. 9-10).

Bylos medžiagoje yra antstolės raginimas A. S. įvykdyti teismo sprendimą (b.l. 32); 2009-02-03 vykdomasis raštas, kuriame nurodoma, jog teismo sprendimas civilinėje byloje, kuriuo priteisti alimentai, įsiteisėjo 2009-01-16 (b.l. 4-8). Antstolės patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo (b.l. 25).

Iš pažymos apie A. S. valstybinį socialinį draudimą nuo 2008-10-06 iki 2009-12-31 matyti, jog kaltinamasis tuo laikotarpiu dirbo (b.l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikyti vaikus yra civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia. Baudžiamas tik piktybinis vengimas išlaikyti savo vaikus, t.y. Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu, tačiau šio nusikaltimo sudėties buvimui veikoje, kaip jau buvo minėta, svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokių turtinių galimybių, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaikus. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių dokumentų, A. S. pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-12-18 sprendimą nuo 2009-01-01 privalėjo mokėti alimentus V. C. dukros V. S., gimusios 2005-10-21, išlaikymui po keturis šimtus litų kas mėnesį, tačiau alimentų nemokėjo. Buvo darbingas, nėra duomenų, jog turėtų invalidumą ar tuo laikotarpiu būtų sirgęs. Dirbo. Pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę, parodė, jog nemokėjo alimentų vaikui, nes neturėjo pinigų, nors dirbo. Teigė, jog šiuo metu oficialiai nedirba, dirba užsienyje. Kaltinamojo pozicija, kad jis neuždirba pakankamai, todėl neteikė lėšų vaikui išlaikyti, nešalina atsakomybės už pavojingą visuomenei veiką (neveikimą).

Taigi, būdamas darbingu ir dirbdamas, A. S. po santuokos nutraukimo nemokėjo pinigų vaikų išlaikymui. Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog A. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo nusikalstama veika baigta, nusikaltimas trunkamasis, padarytas tiesiogine tyčia, kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

N. V. C. pareiškė civilinį ieškinį dėl 15044 Lt turtinės žalos atlyginimo (b.1.12). Nukentėjusioji parodė, jog ieškinį palaiko. Ieškinys atmestinas, kadangi nukentėjusioji prašo priteisti jai padarytą turtinę žalą, kuri yra alimentų įsiskolinimas ir turi būti išieškoma vykdant teismo sprendimą civilinėje byloje, kuriuo jau priteistas išlaikymas vaikams, todėl antrą kartą priteisti įsiskolinimo nėra teisinio pagrindo.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį: padarytas nusikaltimas, nesunkus, trunkamasis, baigtas, vengta išlaikyti vaiką. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Atsižvelgiama į esantį įsiskolinimą (žalą), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis A. S. 33 metų amžiaus, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirba pagal jo paties parodymus užsienyje, Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 39), psichikos sveikatos centre neregistruotas (b.l. 42), neteistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta A. S. tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę. A. S. pagal Europos arešto orderį sulaikytas Vokietijoje nuo 2013-07-27, pargabentas į Lietuvą. Sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti A.S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu 7 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namie nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bei registruotis darbo biržoje (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-07-27 iki 2013-11-08 ir laikyti, kad kaltinamasis A. S. atliko jam paskirtą bausmę.

N. V. C. civilinį ieškinį dėl turtinės 15044 Lt žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė