Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-07-02 · Civilinė byla Nr. 2A-608-345/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-02
Bylos Nr.
2A-608-345/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marijonas Greičius, Henrichas Jaglinskis (pran.), Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
R. Č.
Atsakovas
R. Č.
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-608-345/2010Procesinio sprendimo kategorija:
121.15.;121.18.;121.21.;(S).;VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Marijono Greičiaus ir Rasos Gudžiūnienės,sekretoriaujant Aleksui Navickui,dalyvaujant ieškovei R. Č., atsakovui R. Č.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Č. apeliacinį skundas dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Č. ieškinį atsakovui R. Č., dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-10-07 sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiui šalių sūnui V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), didinant iki 800 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, bei prašė pakeisti tėvo bendravimo su sūnumi tvarką pagal jos pasiūlytą variantą (b.l. 185-187). Nurodė, kad teismo sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai susitarė, kad tėvas sūnui išlaikyti moka periodines išmokas kas mėnesį po 500 Lt iki sūnaus pilnametystės, o bendrauja su sūnumi ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę pasiimant sūnų V. Č. iš darželio, o ateityje iš mokyklos bei kiekvieno savaitgalio vienos dienos pusdienį praleisti su sūnumi. Teismo sprendimu patvirtintus sutuoktinių sulygtus įsipareigojimus atsakovas vykdė nenuosekliai tiek teikiant išlaikymą sūnui, tiek su juo bendraujant, nes sūnui pradėjus lankyti mokyklą atsakovas sūnų paima sekmadienio pusdieniui ir nereguliariai, dėl pagalbos teikimo nuvežti sūnų pas gydytojus nereaguoja, todėl ieškovė prašo pakeisti ir konkretizuoti sūnaus lankymo tvarką ir įpareigoti jos laikytis. Pažymėjo, kad šalių sūnui 2004-12-23 buvo nustatytas neįgalumas dėl autizmo, todėl atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė padidėjusių sūnaus poreikių, nes pateikė tik poreikių ir išlaidų skaičiuotės, nepristatė jokių rašytinių įrodymų Priteistą išlaikymą ieškovas moka reguliariai ir sąžiningai. Papildomai rūpinasi vaiko poreikiais – aprūpina rūbais, avalyne, žaislais bei kitais reikalingais daiktais, kurių ieškovė neįtraukė į vaiko poreikių lentelę. Pažymėjo, kad atsakovo pajamos per paskutinius 9 mėnesius buvo nuolat mažinamos, todėl šiuo metu atsakovo teikiamo išlaikymo sūnui po 500 Lt pakanka pagal sūnaus poreikius. Dėl reikalavimo pakeisti bendravimo su sūnumi tvarką nurodė, kad ir taip, atsižvelgiant į galimybes, stengiasi kuo daugiau laiko praleisti su sūnumi, be to, mano, kad ieškovės reikalavimas atsakovui bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį atsižvelgiant į sūnaus negalią, jo savijautą bei poreikius sunkiai įmanomas, nes atsakovo namuose sūnus sunkiai miega, neramiai ir nesaugiai jaučiasi, jam trūksta įprastinės aplinkos. Be to, atsakovas pabrėžė, kad jis turėdamas antrą vaiką – dukrą Ūlą M. Č., turi nepažeisti ir dukters interesų, kurią taip pat reikia vežti pas gydytojus, ja rūpintis ir prižiūrėti. Pasisakydamas dėl sūnaus priežiūros ieškovės komandiruočių metu nurodė, kad atsakovas sutinka paimti sūnų ieškovei išvykus į komandiruotą, apie tai įspėjus ne vėliau kaip prieš tris dienas ir pateikus dokumentus dėl komandiruotės fakto.

Institucija, teikianti išvadą byloje - Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (b.l. 58-59, 60-61), jog ieškinys yra reiškiamas išimtinai vaiko interesais, jo kasdienių poreikių tenkinimui užtikrinti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Padidino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-10-07 sprendimu patvirtinto atsakovo R. Č. išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui V. Č. išlaikymą didinant iki 700 Lt per mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos – 2008-12-24 iki sūnaus pilnametytės, nepilnamečiui skirtų lėšų tvarkytoja skiriant motiną R. Č.. Pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-10-07 sprendimu nustatytą atsakovo R. Č. bendravimo su sūnumi V. Č., tvarką, nustatant, kad nepilnamečio tėvas R. Č. bendrauja su sūnumi V. Č., atsižvelgiant į sūnaus sveikatos būklę tokia tvarka: nustatytė, kad atsakovas sūnaus mokslo metų laikotarpiu, nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d., bendrauja su sūnumi kas antrą mėnesio savaitgalį, paimdamas sūnų V. Č. iš sūnaus gyvenamosios vietos šeštadienį 11.00 val. ir grąžindamas sūnų į sūnaus gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 17.00 val.; Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventes poriniais metais V. Č. praleidžia su motina, neporiniais – su tėvu. Šv. Velykų šventes poriniais metais V. Č. praleidžia su tėvu, neporiniais – su motina. vasaros atostogas birželio mėnesį ir nuo rugpjūčio 16 d. iki rugpjūčio 31 d. praleidžia su tėvu, liepos mėnesį ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 15 d. praleidžia su motina; mokslo metų laikotarpiu esančias mokinių atostogas sūnus praleidžia tokia tvarka: rudens atostogas, žiemos atostogas poriniais metais ir pavasario atostogas neporiniais metais Vilius praleidžia su motina; žiemos atostogas neporiniais metais ir pavasario atostogas poriniais metais Vilius praleidžia su tėvu. Tėvas / motina informuoja vienas kitą apie savo išvykimą į komandiruotę iki komandiruotės fakto likus ne mažiau kaip 3 dienoms, pateikiant komandiruotės faktą patvirtinantį dokumentą. Kas antrą vizitą pas gydytojus (įskaitant, bet neapsiribojant sūnaus nuvežimu ir parvežimu pas / iš gydytoją arba eilinio sūnaus sveikatos patikrinimo metu) pas medikus sūnų Vilių lydi tėvas. Priteisė iš atsakovo ieškovei 189 Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 72 Lt žyminio mokesčio. Grąžino ieškovei 21 Lt 2008-12-23 įmokos mokėjimo kvitu per AB banką Hansabankas, Gedimino KAC 200812230362106, permokėtą žyminį mokestį. Konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis po teismo sprendimo pasikeitė – jis įsigijo nekilnojamąjį turtą, ieškovė turto neįgijo, atsakovo pajamos per mėnesį yra didesnės nei ieškovės apytikriai 45 procentais, atsakovas turi du išlaikytinius, ieškovė – vieną sūnų, kuriam nustatyta negalia, dėl kurios ieškovė patiria papildomas išlaidas – 200 Lt prailginta grupė, 400 Lt su vaiku individualiai dirbančiam asmeniui (b.l. 159, LR CPK 186, 187 str. str.), todėl pusę šių išlaidų turi dengti atsakovas ((200 + 400) / 2). Įvertino, kad atsakovas turi dar vieną vaiką, kuris sveikatos sutrikimų neturi, konstatavo, kad yra pagrindas išlaikymo sumą didinti 2/3 nustatytų papildomų išlaidų, pripažįstant, jog atsakovas yra pajėgus finansiškai teikti tokio dydžio išlaikymą, susijusį su specialiaisiais vaiko poreikiais, bei vadovaujantis įstatymo nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 3 d.), tai sudaro pagrindą pakeisti priteisto išlaikymo sumą, išlaikymą didinant iki 700 Lt per mėnesį (LR CK 3.201 str. 1 d.). Kadangi ieškovės prašoma nustatyti vaiko su tėvu bendravimo tvarka iš esmės yra priimtina, su ja iš esmės sutiko abu vaiko tėvai, ji neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, todėl teismas ieškovės ieškinį šioje dalyje tenkina pagal ieškovės patikslintą bendravimo tvarką, išdėstytą parengiamojo posėdžio metu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias proporcingumo principą (LR CK 3.192 str. l, 2 d.), tėvų valdžios lygybės principą (LR CK 3.3 str. l d., LR CK 3.156 str.), išlaikymo dydžio pakeitimo nuostatas (LR CK 3.201 str. l, 2 d.) bei procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles (LR CPK 185 str. l d.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl V. Č. išlaikymo dydžio pakeitimo, turėjo nustatyti vaiko pasikeitusius poreikius, bei abiejų tėvų turtinės padėties pasikeitimą (LR CK 3.201 str. l, 2 d.).

Teismas analizuodamas vaiko pasikeitusius poreikius turėjo įvertinti aplinkybę, kad vaiko poreikiai pasikeitė jau nuo 2004-12-12 dienos, kaip nurodyta 2004-12-23 Nr. 268 Vaiko invalidumo pažymoje. Tačiau nuo 2004-12-23 iki 2009-01-22 jokių reikalavimų ieškovė nebuvo pateikusi, kad yra papildomų išlaidų dėl vaiko pakitusių poreikių, ar vaikui neužtenka periodinių išmokų vaiko pakitusiems poreikiams tenkinti. Nustatinėdamas neįgalaus vaiko išlaikymo dydį, teismas turėjo atsižvelgti į neįgalumo pobūdį ir lygu į neįgalaus vaiko sveikatos priežiūros paslaugų, medicininės socialinės reabilitacijos bei aplinkos pritaikymo būtinas išlaidas. Specialiųjų poreikių vaikas mokykloje ir namuose aprūpinamas specialiomis mokymo priemonėmis ir ugdymui skirta kompensacine technika (Švietimo įstatymo 72 str. 6 d.) ir tik jei neužtenka valstybės paramos išlaidoms specialiems poreikiams padengti nepakanka, jas padengia vaiko tėvai (LR CK 3.192 str. l d.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2003-10-07 sprendimu vaiko išlaikymui buvo patvirtintas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, kurios yra didesnės už šiuo metu teisminėje praktikoje priteistiną išlaikymo dydį, orientuojamą į 1/2 minimalios algos (800 Lt).

Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2003-10-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-5283-33/2003 patvirtintos sutarties 5.2 punktą, kuriame nurodyta, kad atsakovas butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą santuokoje už asmenines lėšas, padovanoja sūnui V. Č..

Teismas nustatydamas abiejų tėvų turtinės padėties pasikeitimą, kaip teisiškai reikšmingą vieną iš minėtų faktinių aplinkybių, turėjo visapusiškai nustatyti aplinkybes, kad tinkamai būtų įgyvendinta tėvų išlaikymo pareiga. Po 2003-10-07 teismo sprendimo atsakovui 2007-02-27 gimė duktė Ū. M. Č.. Atsakovo pajamos sumažėjo nuo 4849,69 Lt iki 3933,31 Lt. Be aukščiau nurodytų aplinkybių dėl turtinės padėties pasikeitimo, 2005-02-04 AB bankas „Hansabankas“ suteikė atsakovui 38 519,46 eurų kreditą būsto įsigijimui, o pagal 2009-01-14 vartojimo kredito sutartį Nr. 09-002592-VA, suteikė 48 088,86 Lt vartojamąjį kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2014-01-07. Teismas šias aplinkybes nepagrįstai įvertino kaip atsakovo turtinės padėties pagerėjimą, bet ne pablogėjimą. Be to, teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo padidinti priteisto išlaikymo dydį sūnui. Taip pat ieškovė nepateikė visų rašytinių įrodymų, kad neužtenka šiuo metu priteistų išlaikymo išmokų (500 Lt)vaikui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, jog atsakovas netinkamai vykdė pareigą mokėti išlaikymą sūnui. Nuo 2005-10-17 iki 2008-10-20 susidarė 4912,30 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė didesnės išlaikymo sumos sūnui su sąlyga, jog atsakovas įsipareigotų papildomai lankyti sūnų, t.y., paimtų jį dar vienam pusdieniui vieną kartą kas antrą savaitę nes iki šio laiko atsakovas buvo sutikęs tik su pačia minimaliausia sūnaus lankymo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2003-10-07 sprendimu priteistą išlaikymą vaikui didinant jį nuo 500 Lt iki 800 Lt, bei prašė pakeisti tėvo bendravimo su sūnumi tvarką pagal jos pasiūlytą variantą (b.l. 185-187).

Vadovaujantis CK 3.192 str. 1 d. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis.

Pagal Civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006 ir kt.).

Nustatyta, jog šalių sūnui V. Č., gim. 1999-10-04 diagnozuotas įvairiapusės raidos sutrikimas lengva forma ir nustatyta lengva negalia. Ši diagnoze buvo konstatuota 2004-12-23 ir yra pratęsta iki 2011-01-15. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog ši aplinkybė yra pagrindinė papildoma aplinkybė, kurios nebuvo išlaikymo priteisimo momentu (sprendimas priteisti išlaikymą priimtas 2003-10-07), ir ji yra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Su šia išvada sutikti negalima, nes šalių vaiko Viliaus įvairiapusės raidos sutrikimas lengva forma egzistavo ir išlaikymo priteisimo metu, tik jis nebuvo oficialiai diagnozuotas, tačiau šalims apie tai buvo žinoma. Tad, šalys sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarė, jog atsakovas skirs vaiko išlaikymui 500 Lt į mėnesį. Nors vaiko įvairiapusės raidos sutrikimas diagnozuotas vėliau nei buvo sutarta dėl išlaikymo dydžio po 500 Lt į mėnesį, tačiau diagnozavus sutrikimą vaiko išlaikymo išlaidos iš esmės dėl to nepasikeitė, tokių duomenų byloje nėra. Nustačius vaikui negalią, jam buvo pradėta mokėti šalpos pensija, kuri šiuo metu sudaro 360 Lt. Pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės-šalpos pensijos mokėjimo nepesasisakė, jos nevertino. Taip pat pirmosios instancijos teismas nutarė nevertinti ieškovės pateiktų paskaičiavimų, kaip ji išleidžia vaikui priteistą iš atsakovo išlaikymą, iš jos priklausančią teikti išlaikymo dydį bei atsakovo atsikirtimus į ieškovės paskaičiavimus. Vertinti šiuos duomenys yra būtina. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovės nurodyti paskaičiavimai yra užaukštinti, būtent užaukštintos 600 Lt išlaidos maistui, nėra būtina dalinti lygiomis dalimis su nepilnamečiu vaiku išlaidas komunalinėms paslaugoms, taip pat gali būti mažesnes nei 250 Lt kitos išlaidos. Tokiu būdu iš atsakovo priteisto išlaikymo-500 Lt, šalpos pensijos-360 Lt ir ieškoves priklausančios išlaikymo sumos - 400 Lt, (pusę nuo vienos minimalios algos, kuri sudaro 800 Lt), vaiko turinčio 10 metų ir neturinčio ypatingų poreikių, išskyrus specialius apie kuriuos pasisakyta ankščiau, t.y. 1260 Lt į mėnesį išlaikymui pakanka.

Taip pat įstatymas nurodo, jog nagrinėjant reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, būtina įvertinti atsakovo turtinę padetį, t.y. kiek ji pagerėjo. Bylos duomenys rodo, jog atsakovo pajamos 2009 metais mažejo ir šiuo metu sudaro apie 4000 Lt (prieš tai buvo 4849 Lt). Pirmosios instancijos teismo nurodyto fakto, jog atsakovas pagerino savo turtinę padėtį įsigydamas 3 kambarių butą (bendrosios dalinės nuosavybės teise), negalima vertinti kaip aplinkybę dėl kurios gali būti didinamas išlaikymo dydis, nes šis nekilnojamas turtas yra apsunkintas, jis įsigytas sudarius kredito sutartį AB bankas „Hansabankas“, atsakovas kiekvieną mėnesį privalo mokėti nustatyto dydžio įmokas kredito įstaigai. Pažymėtina svarbi aplinkybe, jog atsakovas šalių santuokos nutraukimo metu, jam priklausančią buto dalį padovanojo sūnui Viliui, taip užtikrindamas vaiko turtines teises ateityje. Be to atsakovas turi išlaikyti 3 nepilnamečius vaikus-sūnų Vilių, gim. (duomenys neskelbtini), dukrą Ū. M., gim. (duomenys neskelbtini)ir sūnų Arijų, gim. (duomenys neskelbtini).

Paip pat pažymėtina, jog ieškovė išlaikymo padidinimą siejo su atsakovo pareigą bendrauti su savo sūnumi Viliumi, nurodydama tuo atvėju jei atsakovas sutiktų su jos reikalavimais pakeisti bendravimo tvarką, bendrauti daugiau, ji reikalavimo padidinti išlaikymą atsisakytų. Toks reikalavimas buvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas jo netenkino.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, padidindamas šalių nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydį iki 700 Lt, neteisingai vertino fatines bylos aplinkybes bei netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą teikti išlaikymą, taip pat išlaikymo dydį, pažeidė CK 3.192 str. įtvirtintą proporcingumo principą, todėl teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir ieškovės prašymas padidinti išlaikymo dydį iki 700 Lt atmestinas.

Atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka atmestinas. Pirmosios instancijos teismas pilnutinai ištyrė faktines bylos aplinkybes, susijusias su atsakovo pareigą bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku, teisingai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias šiuos teisinius santykius ir naikinti teismo sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo. Be to atsakovas nenurodė argumentų dėl šios teismo sprendimo dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies atitinkamai keičiamas bylinėjimosi išlaidų dydis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu, kolegija,

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, kuria pakeistas Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2003 m. spalio 7 d. sprendimu patvirtintas atsakovo R. Č. išlaikymas nepilnamečiui vaikui V. Č. iki jo pilnametystės nuo 500 Lt iki 700 Lt, panaikinti, ir palikti galioti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2003 m. spalio 7 d. sprendimu nustatytą V. Č. 500 Lt išlaikymą iki jo pilnametystės.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei R. Č. iš valstybės grąžintina 21 Lt permokėta žyminio mokesčio dalis.

Sumažinti valstybei iš atsakovo priteistą 72 Lt žyminį mokestį, nuo 72 Lt iki 15 Lt (132 Lt neturinis reikalavimas ir 72 turtinis reikalavimas viso 204 Lt, ieškovė sumokėjo 189 Lt – 204 Lt, viso valstybei 15 Lt.).

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti valstybei iš ieškovės ir atsakovo po 4,25 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjai: Marijonas GreičiusR. G.