- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-09
- Bylos Nr.
- eA-1615-1047/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07048-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas (pirm.), Beata Martišienė (pran.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- O. T.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. T. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas O. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba) 2024 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 24S278007 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę – Uzbekistaną, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos (iki 2024 m. gruodžio 6 d.).
2. Pareiškėjas nurodė, kad:
2.1. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas), Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) reikalavimų, t. y., pareiškėjas nėra gavęs jokios informacijos, kuri pagrįstų, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai, o atvirkščiai, siekia ir bendradarbiauja su atsakovu ir noriai teikia visą informaciją bei jau susirado naują darbdavį, jam nežinant darbdavys nutraukė darbo sutartį.
2.2. Pareiškėjas nėra atlikęs jokio pažeidimo, nesislėpė nuo pareigūnų. Atsakovas piktnaudžiauja savo diskrecija, siekdamas neįleisti pareiškėjo į Lietuvos Respublikos teritoriją ar į kitą Europos Sąjungos šalį ir tiksliai nenurodo, kokiu pagrindu.
2.3. Pareiškėją išsiuntus iš Lietuvos Respublikos komplikuotųsi susiklostę bet kokie jo socialiniai, ekonominiai ir kiti ryšiai su Lietuva, tuo labiau, kad pareiškėjas sunkiau komunikuoja lietuvių ar rusų kalba. Pareiškėją atskyrus nuo gyvenamosios aplinkos, bus ypatingai pažeistos jo teisės. Pareiškėjas tikisi, kad greitu metu pateiks prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo ir jam šis leidimas bus išduotas laiku, todėl jis Lietuvos Respublikoje liks legaliai.
2.4. Pareiškėjas iš kilmės šalies seniai yra išvykęs, nutraukęs visus ryšius, Uzbekistane jis neturi giminių, todėl jį grąžinus į Uzbekistaną, jis turėtų kreiptis į socialines įstaigas dėl labdaros bei paramos teikimo, kas tikrai nėra laikoma oriu asmens gyvenimu ir / arba tapti benamiu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko.
4. Atsakovas nurodė, kad:
4.1. Pareiškėjas savo argumentais iš esmės kvestionuoja ne Sprendimą, o Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 24S77046 panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Nr.760285874, galiojusį iki 2025 m. rugsėjo 6 d., teisėtumą bei šios valstybės institucijos 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 24S106945 uždrausti jam atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi įgyvendinimą.
4.2. Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 30 d. 1.45 val., prevencinių saugumo priemonių plano Filtras-C metu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) pareigūnų buvo pristatytas į tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą. Patikrinus pareiškėjo duomenis Migracijos departamento informacinėje sistemoje MIGRIS, nustatyta, kad jam išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760285874 šios institucijos 2024 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 24S77046 panaikintas, todėl pareiškėjas 241 dieną Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje buvo neteisėtai ir taip pažeidė UTPĮ 23 straipsnio 3 ir 9 punktus ir 125 straipsnio 1 dalies 2 bei 7 punktų reikalavimus. Įvertinę tai, kad pareiškėjui negali būti taikomas bevizio laikotarpio buvimas Šengeno erdvėje dėl draudimo atvykti į Šengeno erdvę ar joje apsigyventi, 2024 m. lapkričio 30 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjas įpareigotas per 7 dienas, iki 2024 m. gruodžio 6 d., savanoriškai išvykti į kilmės šalį – Uzbekistano Respubliką.
4.3. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys atskleidžia, kad per pastaruosius kalendorinius metus fiksuota ne mažiau kaip dešimt pareiškėjo įvykdytų administracinių nusižengimų – kelių eismo taisyklių pažeidimų. Pareiškėjas ne tik nesilaiko automobilio parkavimo taisyklių (stato automobilį viešojo transporto sustojimo vietose, elektromobilių parkavimo vietose ir pan.), bet ir ženkliai viršija leistino važiavimo greičio ribas (39 bei 22 km/val.). Atsakovo vertinimu, minėti duomenys atskleidžia, kad pareiškėjas ignoruoja Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų reikalavimus kelių eismo saugumo srityje ir nedviprasmiškais veiksmais – nesaugiai vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – kelia grėsmę tiek eismo dalyviams, tiek ir aplinkiniams.
4.4. Pareiškėjas neįsidarbino, nors leidimas laikinai gyventi jam buvo išduotas šiuo pagrindu, o nuo 2023 m. spalio 16 d. vertėsi individualia veikla (dirbo pavežėju), todėl Migracijos departamentui atsirado pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
4.5. Pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų apie jo buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, šeimos narius bei jų materialinę padėtį, todėl pareiškėjo teiginiai apie Lietuvoje susiklosčiusių santykių ir ryšių komplikavimąsi, taip pat apie tikimybę greitu metu gauti naują leidimą laikinai gyventi yra neargumentuoti ir nepatvirtinti jokiais faktiniais duomenimis, todėl deklaratyvūs. Pareiškėjas pats pripažįsta, kad sunkiai komunikuoja lietuvių ar rusų kalba, o tai reiškia, jog daugiau kaip metus laiko praleidęs Lietuvos Respublikoje pareiškėjas neišmoko lietuvių kalbos, taigi, nesiėmė jokių aktyvių pastangų integruotis į visuomenę ir užmegzti socialinius ryšius joje.
4.6. Net ir teismui panaikinus ginčijamą Sprendimą, pareiškėjo buvimo statusas Lietuvos Respublikoje nepasikeistų, t. y., neturėdamas galiojančio leidimo lakinai gyventi, pareiškėjas nebūtų laikomas teisėtai gyvenančiu Lietuvos Respublikoje. Sprendimą atsakovas priėmė remdamasis imperatyviomis UTPĮ nuostatomis, pagal kurias Valstybės sienos apsaugos tarnyba privalo priimti vienareikšmį sprendimą pareiškėją grąžinti į jo kilmės šalį.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
6.1. 2023 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjui, remiantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760285874, galiojantis iki 2025 m. rugsėjo 6 d. (toliau – ir Leidimas laikinai gyventi).
6.2. 2024 m. kovo 12 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 24S77046 pareiškėjui išduotas Leidimas laikinai gyventi panaikintas, nes: (i) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; (ii) asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir (iii) darbo sutartis su asmeniu nesudaryta (UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p. ir 5 p.). Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjui anksčiau nebuvo išduota nei nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie asmens darbą Lietuvoje. Migracijos departamentas taip pat nenustatė asmens turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
6.3. 2024 m. balandžio 23 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 24S106945 nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams). Šis sprendimas priimtas, nes pareiškėjo leidimas gyventi buvo panaikintas.
6.4. 2024 m. lapkričio 30 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijamu Sprendimu nusprendė grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y., įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y., iki 2024 m. gruodžio 6 d. Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti – Uzbekistanas. Sprendimas priimtas, nes: (i) asmeniui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ii) asmuo neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje, prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu (UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 7 punktas bei UTPĮ 127 straipsnio 1, 3¹ ir 6 punktas).
7. Teismas, vadovaudamasis UTPĮ (bylai aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2024 m. lapkričio 15 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d.) 39 straipsniu, 125 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, 127 straipsnio 1, 3¹ ir 6 dalimis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 patvirtinto Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, konstatavo, jog teisės aktų leidėjas nesuteikė sprendimą dėl grąžinimo į užsienio valstybę priimančiai institucijai diskrecijos priimti ar nepriimti tokio sprendimo. Teismo vertinimu, atliekamas tyrimas dėl užsieniečio grąžinimo ir įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos apsiriboja tik konkretaus fakto (nagrinėjamu atveju – kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, nes jo Leidimas laikinai gyventi panaikintas) ir teisės aktuose nustatytų pagrindų, dėl kurių asmuo negali išvykti ar būti išsiųstas iš šalies (UTPĮ 124 str. 3 d., 130 str. 1 ir 2 d.) nustatymu.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovo Sprendime yra nurodyta, kad UTPĮ 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių nenustatyta. Pareiškėjas savo skunde ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo šiuo aspektu nekvestionuoja, taigi, minėtų aplinkybių neginčija. Teismas taip pat akcentavo, kad nagrinėjamos administracinės bylos medžiagoje nėra duomenų apie UTPĮ 124 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių egzistavimą. Atitinkamai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti imperatyvūs UTPĮ įtvirtinti pagrindai, dėl kurių pareiškėjas negalėtų būti grąžinamas į kilmės šalį.
9. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad išsiuntus jį iš Lietuvos Respublikos komplikuotųsi susiklostę bet kokie jo socialiniai, ekonominiai ir kiti ryšiai su Lietuva, o kilmės šalyje jis seniai yra nutraukęs visus ryšius, ten neturi giminių, teismas pripažino, kad nors Sprendimas šiuo klausimu stokoja detalumo, vis dėlto nagrinėjamos bylos medžiagos duomenys leido teismui daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat esami socialiniai ir ekonominiai ryšiai buvo įvertinti Migracijos departamentui priimant sprendimą panaikinti pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje: minėtame Migracijos departamento sprendime nurodyta, kad pareiškėjo turėti šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje nenustatyti, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra; taip pat minėtame sprendime nurodyta, kad vertinant asmens ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, jog asmeniui anksčiau nebuvo išduota nei nacionalinė viza, nei Leidimas laikinai gyventi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie asmens darbą Lietuvoje, o tai, Migracijos departamento vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog asmuo neturi ryšių Lietuvos Respublikoje.
10. Įvertinęs Leidimo laikinai gyventi išdavimo aplinkybes teismas konstatavo, kad vos daugiau, nei vienerių metų laikotarpis, praleistas priimančiojoje šalyje, paprastai nesuponuoja tvarių, ilgalaikių socialinių, ekonominių santykių egzistavimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas savo skunde apsiribojo abstrakčiais teiginiais apie ginčijamo Sprendimo vykdymo atveju kilsiančias neigiamas pasekmes jo ryšiams Lietuvos Respublikoje, tačiau nei šeiminių, nei socialinių ryšių niekaip nedetalizavo, neatskleidė jų pobūdžio, intensyvumo ar trukmės, nepateikė jokių dokumentų ar kitų įrodymų, kurie pagrįstų atitinkamų ryšių egzistavimą. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad vien tik bendro pobūdžio pareiškėjo teiginiai apie Sprendimu daromą žalą jo ryšiams Lietuvos Respublikoje, nėra pakankami, siekiant nustatyti reikšmingą asmeninį ir socialinį įsitvirtinimą šalyje, kaip svarbų veiksnį, vertinant ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo skunde nurodoma Europos Teisingumo Teismo praktika ir Europos Sąjungos teisės normos nėra susiję su šioje administracinėje byloje nagrinėjamu teisiniu ginču ir atitinkamo teisinio santykio nereglamentuoja.
11. Teismas taip pat pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje ginčijamo Sprendimo priėmimui jokios įtakos neturėjo klausimas, ar pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Todėl su šiuo aspektu susiję pareiškėjo argumentai laikyti nepagrįstais ir atmesti.
12. Teismas vertino, kad atsakovo priimtas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame aiškiai išdėstytos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Iš Sprendimo turinio yra aišku, kad jis buvo priimtas atsižvelgus į objektyviai ir nešališkai nustatytą aplinkybę – Migracijos departamento panaikintą pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; Spendime, be kita ko, referuojama ir į jo priėmimui reikšmingas UTPĮ 128 bei 130 straipsnių normas, nurodoma Sprendimo apskundimo tvarka. Taigi, teismo įsitikinimu, iš Sprendimo pareiškėjui turėjo būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai; nėra jokių pagrįstų pagrindų, suponuojančių, kad pareiškėjui būtų neužtikrinta galimybė tinkamai įgyvendinti Sprendimu suteiktą teisę savanoriškai išvykti į kilmės šalį, įvykdant pareigą tai padaryti per atsakovo nustatytą 7 dienų terminą, taip pat įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į teisminę savo teisių gynybą.
III.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja savo skundo argumentus. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas yra per griežtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas nurodo, kad Sprendime nepagrįsta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjas cituoja Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su Europos Sąjungos piliečio statusu, gausiai cituoja teismų praktiką, susijusią su grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, vertinimu. Pareiškėjas akcentuoja nepadaręs jokių pažeidimų Lietuvos Respublikoje, teigia aktyviai bendradarbiaujantis su atsakovu, todėl jo atžvilgiu taikoma priemonė yra neproporcinga.
Atsiliepimas
15. Valstybės sienos apsaugos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
16. Valstybės sienos apsaugos tarnyba pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, paaiškina, kad ginčijamas Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Migracijos departamento sprendimus, kuriais pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje ir uždrausta jam atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi įgyvendinimą.
IV.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
17. Byloje kilo ginčas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2024 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 24S278007, kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į Uzbekistaną, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos (iki 2024 m. gruodžio 6 d.), teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Sprendimas priimtas, nes: (i) asmeniui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ii) asmuo neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje, prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu (UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 7 punktas bei UTPĮ 127 straipsnio 1, 3¹ ir 6 punktas). Pažymėjęs tai, kad teisės aktų leidėjas nesuteikė sprendimą dėl grąžinimo į užsienio valstybę priimančiai institucijai diskrecijos priimti ar nepriimti tokio sprendimo, nustačius aplinkybę, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, nes jo Leidimas laikinai gyventi panaikintas ir nenustačius teisės aktuose įtvirtintų pagrindų, dėl kurių asmuo negali išvykti ar būti išsiųstas iš šalies (UTPĮ 124 str. 3 d., 130 str. 1 ir 2 d.), teismas ginčijamą Sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.
19. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjas padavė apeliacinį skundą.
20. Pažymėtina, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodomi ginčijami klausimai, įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas) (ABTĮ 134 str. 2 d. 5 ir 6 p.). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).
21. Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde turi pateikti argumentus, sudarančius apeliacijos pagrindą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, kurie patvirtintų, kad pirmosios instancijos teismas padarė materialiosios ar proceso teisės pažeidimus, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
22. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su Leidimo gyventi panaikinimu ir draudimu pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat atmestini kaip nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui panaikintas 2024 m. kovo 12 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 24S77046. Migracijos departamento 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 24S106945 pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
23. UTPĮ (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. IX-2206 redakcija) 39 straipsnio 1 punktas nustato, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi. UTPĮ 125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi (UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 2 punktas); neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu ir (UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pagal 127 straipsnio 1 dalį sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja institucija, nustačiusi užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę pagrindą – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (UTPĮ 127 straipsnio 6 dalis).
24. Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo, priimto sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymo galimumo, vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo bei jų vykdymo ir pagalbos vykdant tranzitą oro transportu prašymo ir jos teikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 patvirtinto Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (2022 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 1V-429 redakcija) nuostatos. Aprašo 9 dalis numato, kad sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, grąžinimo ar išsiuntimo priimamas dėl kiekvieno neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančio užsieniečio.
25. Vadovaudamasi paminėtu teisiniu reguliavimu ir atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo teisinis ir faktinis pagrindas priimti sprendimą įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos.
26. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą visais pareiškėjo skunde nurodytais aspektais, t. y. įvertino pareiškėjo nurodomus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuva, pareiškėjo argumentus apie nutrūkusius ryšius su užsienio valstybe, įvertino Sprendimo atitikimą VAĮ 10 straipsnio reikalavimams. Teismas taip pat nenustatė imperatyvių UTPĮ įtvirtintų pagrindų, dėl kurių pareiškėjas negalėtų būti grąžinamas į kilmės šalį. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo išsamumą, teisėtumą ir pagrįstumą.
27. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ginčijamo teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nustatė ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, aktualią teismų praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
28. Pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės dėl to, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui, nėra reikšmingos nagrinėjamam ginčui. Kaip jau minėta, pareiškėjo šioje byloje ginčijamas Sprendimas priimtas konstatavus pareiškėjo neteisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, t, y. įvertinus, kad 2024 m. kovo 12 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 24S77046 pareiškėjui išduotas Leidimas laikinai gyventi panaikintas, Migracijos departamento 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 24S106945 nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams). Nagrinėjamu atveju nebuvo vertinamas pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai, susiję su grėsme valstybės saugumui, neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimo, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis).
29. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde gausiai cituoja įvairias ABTĮ normas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, niekaip nesusiedamas šių teisės normų ir cituojamos praktikos su nagrinėjama byla. Pareiškėjas taip pat cituoja teisės normas, reglamentuojančias ES piliečių teises, tačiau bylos duomenimis pareiškėjas nėra ES pilietis.
30. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, jas išsamiai ir tinkamai įvertino taikytinų teisės aktų nuostatų kontekste, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo O. T. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.