- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-31
- Bylos Nr.
- I-3949-426/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02648-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Paulauskienė, Rūta Miliuvienė, Milda Vainienė
- Atsakovas
- Išlaidų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės ir Mildos Vainienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Nsoft skundą atsakovei Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Nsoft kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos projekto plėtojimu, kompensavimo Komisijos prie Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos (toliau – ir Komisija) 2014-02-12 sprendimo Nr. 17R-3686 bei Vyriausiosios administracinių ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Administracinė komisija) 2014-04-15 sprendimo Nr. 3R-167 (AG-134/01-2014) dalis, kuriose nuspręsta nekompensuoti darbo užmokesčio darbuotojui išlaidų (16.072,00 Lt) bei išlaidų degalams (243,20 Lt) ir priimti naują sprendimą –įpareigoti Komisiją iš naujo svarstyti pareiškėjos UAB „Nsoft“ prašymą šioje dalyje (b. l. 1–5). Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad 2013-09-04 kreipėsi su prašymu į Komisiją dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Kartu su prašymu pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus, prašė kompensuoti 27 165,20 Lt.
Atsakovė 2014-02-12 sprendimu Nr. 17R-3686 nusprendė kompensuoti pareiškėjai patirtas išlaidas, susijusias su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu (1 500 Lt) ir sumokėtą valstybės rinkliavą už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą (100 Lt), topo nuotraukos projektui atlikimu (500 Lt); nekompensuoti elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidų (4 500Lt), nes išlaidos patirtos ne pagal sutartį, kadangi avanso mokėjimas nenumatytas sutartyje, darbo užmokesčio darbuotojui, dirbusiam prie šios veiklos (16 072,00 Lt) bei degalams skirtų išlaidų (243,20 Lt), nes šios išlaidos tiesiogiai nesusijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto įgyvendinimu. Nekompensuoti išlaidų už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą, kuri sudarė 4 250 Lt, kadangi išlaidos patirtos po 2013-02- 01.
Taigi, atsakovė tik iš dalies tenkino pareiškėjos prašymą, nusprendė kompensuoti iš viso 2 100 Lt, kai prašė kompensuoti 27 165,20 Lt patirtų išlaidų.
Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės priimtu sprendimu, pateikė skundą Administracinei komisijai, kuri 2014-04-15 sprendimu Nr. 3R-167 (AG-134/01-2014) nusprendė panaikinti Komisijos sprendimą dalyje dėl išlaidų už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo bei dalies patirtų išlaidų dėl elektrinės projektavimo darbų nekompensavimo ir įpareigoti UAB „Nsoft“ 2013-09-04 prašymą Nr. 15R-3939 šiose dalyse nagrinėti pakartotinai bei priimti dėl jos teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, likusioje dalyje skundą atmetė.
Pareiškėjos vertinimu, atsakovės bei Administracinės komisijos sprendimų dalys, kuriose nuspręsta nekompensuoti 16 072 Lt darbo užmokesčio darbuotojui, bei 243,20 Lt išleistų degalams yra neteisėtos ir nepagrįstos, todėl naikintinos.
Atsakovė bei Vyriausioji administracinių ginčų komisija, atsisakydamos priteisti išlaidas, susijusias su darbo užmokesčiu darbuotojui bei degalams, iš esmės laikėsi pozicijos, kad šios išlaidos tiesiogiai nesusijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto įgyvendinimu.
Pareiškėja, siekdama pagrįsti patirtas išlaidas, susijusias su darbo užmokesčiu darbuotojui, dirbusiam prie projekto, pateikė atlyginimo žiniaraščius ir duomenis apie priskaičiuotą atlyginimą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja prašė priteisti nedidelę atlyginimo dalį, kadangi UAB „Nsoft“ darbuotojas L. R. kiekvienos savaitės vieną darbo dieną skirdavo atlikti darbams, tiesiogiai susijusiems su saulės šviesos energijos elektrinės projekto įgyvendinimu. Šiuo atveju projekto įgyvendinimui buvo naudojamas darbuotojo tiek fizinis, tiek intelektualusis potencialas.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog planuojama įrengti saulės elektrinė Kauno rajone, Vandžiogalos sen., Puikonių k, todėl kelis kartus teko su paslaugų tiekėjais vykti iš Vilniaus į Kauną atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su projekto įgyvendinimu (plėtojimu). Keliones patvirtina kartu su šiuo skundu pateikiama kelionės lapo kopija. Su tuo susijusios išlaidos kurui apmokėti. Pasak pareiškėjos, patirtos išlaidos, susijusios su darbo užmokesčiu darbuotojui mokėjimu bei degalams, yra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto įgyvendinimu, todėl privalėjo būti kompensuotos.
Atsiliepimas
Atsakovę Komisiją atstovaujanti Valstybinė energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 54–57) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad Komisija prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo nagrinėja vadovaudamasi Apraše nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Komisija, vadovaudamasi Aprašo 4 p., 5.7 p., 20 p., 2014-02-12 sprendimu Nr. 17R-3686 Bendrovės prašymą tenkino iš dalies: nutarta kompensuoti pareiškėjai 2 100 Lt jos patirtų išlaidų; kitų išlaidų, tame tarpe ir darbuotojui, dirbusiam prie šios veiklos, sumokėto darbo užmokesčio bei išlaidų degalams, nuspręsta nekompensuoti (b. l. 19).
Administracinė komisija 2014-04-15 sprendimu Nr. 3R-167 (AG-134/01-2014) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies – panaikino Komisijos 2014-02-12 sprendimo dalį, kuria atsisakoma Bendrovei kompensuoti jos nurodytą žemės bei nekilnojamojo turto nuomos mokestį ir dalies elektrinės projektavimo darbų išlaidas, ir įpareigojo atsakovę pareiškėjos prašymą dėl šių išlaidų kompensavimo išnagrinėti iš naujo; likusioje dalyje Bendrovės skundo reikalavimus atmetė (b. l. 25–30).
Byloje spręstinas ginčas dėl Bendrovės skundo reikalavimų panaikinti Komisijos 2014-02-12 sprendimo ir Administracinės komisijos 2014-04-15 sprendimo dalis, kuriose nuspręsta nekompensuoti darbo užmokesčio darbuotojui išlaidų (16072,00 Lt) bei išlaidų degalams (243,20 Lt) ir įpareigoti Komisiją iš naujo svarstyti pareiškėjos prašymą šioje dalyje pagrįstumo ir teisėtumo.
Taigi, sprendžiant Inspekcijos reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamo Komisijos 2014-02-12 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įgyvendinimo įstatymas bei Aprašas. Pagal Įgyvendinimo įstatymo 3 str. 1 d., asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 str. 1 d. nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 str. 3 d. nustatyto termino nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013-09-01 turi teisę raštu kreiptis į Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo. Kompensavimo komisija, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintu išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašu, per vieną mėnesį nuo rašytinio asmens kreipimosi gavimo dienos priima sprendimą dėl išlaidų kompensavimo (Įgyvendinimo įstatymo 3 str. 2 d.). Aprašo 4 p. įtvirtina, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Įgyvendinimo įstatymo bei Aprašo nuostatas, reglamentuojančias išlaidų kompensavimo tvarką bei sąlygas, ne kartą akcentuota, jog įstatymų leidėjas, įtvirtindamas su elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimą negarantavo, kad asmenims, nusprendusiems dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebevystyti elektrinių projektų, bus kompensuotos visos patirtos išlaidos. Įgyvendinimo įstatymo 4 str. 1 d. Vyriausybei buvo pavesta patvirtinti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą ir sudaryti Komisiją, nagrinėsiančią prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Vyriausybė Apraše detalizavo kompensavimo tvarką, nustatė jo pagrindus ir sąlygas, kompensacijų dydžius, taip pat apibrėžė Komisijos kompetenciją. Taip pat pažymėta, kad pagal Aprašo 4 p., kompensuotinomis laikomos tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos ir šiems trims požymiams įrodyti reikalingi išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo dokumentai (2015-01-028 nutartis adm. b. Nr. A121-525/2015 ir kt.). Minėtoje nutartyje taip pat pabrėžta, jog patirtomis išlaidomis pripažintinos realiai iki 2013-02-01, t. y. iki šių išlaidų kompensavimo mechanizmo sukūrimo patirtos išlaidos.
Aprašo 5 p. išvardintos kompensuotinų išlaidų kategorijos (5.1–5.6 p.), o Aprašo 5.7 p. Komisijai suteikiama teisė vertinti kitų, nei nurodyta Aprašo 5 p., pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo. Tačiau visais atvejais, kompensuotinomis išlaidomis gali būti pripažįstamos tik tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidos.
Taigi, asmuo, siekiantis tokių išlaidų kompensavimo, turi pagrįsti, kad prašomos kompensuoti išlaidos yra tiesiogiai susijusios su jo vykdyta saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimo veikla.
Teismo vertinimu, Bendrovė jokiais byloje esančiais įrodymais nepagrindė, kad prašoma kompensuoti darbo užmokesčio, išmokėto jos vadovui L. R. dalis, taip pat ir nurodytos išlaidos kurui, yra tiesiogiai susijusios su jos vykdytu šviesos energijos gamybos projekto rengimu. Pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai liudija, jog L. R. yra Bendrovės, kurioje dirba informacinių technologijų specialistai, programuotojai direktorius, todėl jo kompetencijai priskirtinos bendrosios pareiškėjos administravimo bei valdymo funkcijos. Tačiau teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad dėl šviesos energijos gamybos projekto vykdymo L. R. buvo skiriamas papildomas darbo užmokestis. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien matematiniai apskaičiavimai, teigiant, jog dalį darbo laiko L. R. privalėjo skirti minėto projekto vykdymui, negali būti laikomi pagrįstais įrodymais sprendžiant tokių išlaidų tiesioginio sąsajumo su šviesos energijos gamybos projekto vykdymu klausimą. Akivaizdu, jog darbuotojams, atsakingiems už Bendrovės vykdytą projektą, teko papildomas darbo krūvis, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamo ginčo atveju neįrodo, kad Bendrovė dėl to patyrė tiesioginių išlaidų, susijusių su papildomo darbo užmokesčio skyrimu. Pažymėtina tai, kad 2012-07-30 žemės sklypo, esančio Kauno rajone, kuriame buvo planuojama vystyti šviesos energijos gamybos, nuomos sutartį, Bendrovės sudarė su savo direktoriumi, t. y. L. R.. Todėl abejotina, ar dėl šios sutarties vykdymo pastarasis turėjo vykti į žemės buvimo vietą, Kauno rajoną. Be to pareiškėja nenurodo jokių kitų ūkio subjektų, su kurių atstovais vyko susitikti į Kauną.
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad Administracinė komisija 2014-04-15 sprendime iš esmės pagrįstai konstatavo, kad Komisijos 2014-02-12 sprendimo dalis dėl pareiškėjos nurodyto darbo užmokesčio ir kuro išlaidų kompensavimo atitinka Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nuostatas. Todėl Bendrovės skundo reikalavimai panaikinti minėtas Administracinės komisijos ir Komisijos sprendimo dalis yra atmestini.
Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę iš naujo svartyti Bendrovės prašymą dėl darbo užmokesčio ir kuro išlaidų kompensavimo, yra išvestinis reikalavimo panaikinti Komisijos 2014-02-12 sprendimo dalį atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad minėtas sprendimas skundžiamoje dalyje iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi pareiškėjos skundas atmestinas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjos UAB „Nsoft skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.