- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- 2-19814-996/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14068-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. (A. S.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“ dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
A. S. (A. S.) (toliau – ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1) uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė), kuriuo, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) dalimi, kuria nurodyta išieškoti jam iš atsakovės 1 000 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, prašo priteisti jam iš atsakovės 2 974,25 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas.
Ieškovas paaiškino, kad su atsakove 2018 m. kovo 19 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties pagrindu buvo priimtas dirbti statybos vadovu, nuo 2019 m. sausio mėnesio sutartas 1 500 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis jam nebuvo mokamas, iš užimamų pareigų tenkinus jo prašymą buvo atleistas 2019 m. kovo 7 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau –DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau atleidžiant iš darbo su juo darbdavė tinkamai neatsiskaitė – jam nebuvo išmokėtas priklausantis atlyginimas ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, dėl šios priežasties jis kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu išreikalauti iš darbdavės duomenis apie nesumokėtus darbo užmokesčius, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išieškoti nesumokėtas sumas. Teigė, kad atsakovė pateikė jo prašomus pateikti duomenis Darbo ginčų komisijai – įmonė nurodė, jog yra jam skolinga 7 437,84 Eur (neatskaičius mokesčių), Darbo ginčų komisija sprendimu šią sumą nusprendė jo naudai išieškoti iš atsakovės, papildomai už uždelstą atsiskaityti (20,9 d. d. + 2 d. d.) laikotarpį apskaičiavo 2 974,25 Eur (neatskaičius mokesčių), tačiau nusprendė išieškoti 1 000 Eur netesybas, su kuo jis nesutinka, siekia prisiteisti iš atsakovės 2 974,25 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas.
Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad atsakovė iki šiol su juo neatsiskaitė, jokios Darbo ginčų komisijos sprendimu nurodytos išieškoti sumos, net ir nurodytos vykdyti skubiai, jam neišmokėjo; sutinka su atsakovės nurodytu jo vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio dydžiu – 129,88 Eur (neatskaičius mokesčių); siekia, kad 2 974,25 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų suma jam būtų priteista už atsakovės vėlavimą su juo atsiskaityti iki šios dienos; po išėjimo iš darbo pas atsakovę įsidarbino kitoje įmonėje, su kuria darbo sutartį nutraukė 2019 m. birželio 17 d. ir tą pačią dieną įsidarbino kitoje darbovietėje, darbo užmokestį gauna.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą bei priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, jos vertinimu, atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją Darbo ginčų komisijos sprendimu ieškovo naudai nuspręstos išieškoti 1 000 Eur netesybos yra protingos ir proporcingos, Darbo ginčų komisija pagrįstai netesybas mažino (b. l. 81–82).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje ginčas kilo dėl pavėluoto atsiskaitymo su darbuotoju jį atleidus iš darbo pasekmių.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovė 2018 m. kovo 19 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 1231, pagal kurią ieškovas buvo įdarbintas įmonėje statybos vadovu, nuo 2018 m. spalio 1 d. ieškovui buvo nustatytas 2 027,02 Eur mėnesinis darbo užmokestis, darbo sutartis darbuotojo prašymu buvo nutraukta 2019 m. kovo 7 d. (b. l. 37–41); darbuotojas 2019 m. kovo 14 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, iš darbdavės išieškojimo, kuri sprendimu nusprendė išieškoti darbuotojo naudai iš darbdavės 2 613 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2019 m. sausio mėn., 2 613 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2019 m. vasario mėn., 2 211,84 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį su pinigine kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2019 m. kovo mėn. bei 1 000 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, sprendimo dalį dėl 2 613 Eur (neatskaičius mokesčių) išieškojimo nurodė vykdyti skubiai (b. l. 35–36, 67–69).
Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Pagal DK 231 straipsnio 3 dalį, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu; pagal DK 231 straipsnio 4 dalį, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas; pagal DK 231 straipsnio 7 dalį, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Aukščiau pateikta DK 231 straipsnio nuostatų analizė patvirtina, kad šaliai nesutinkant su Darbo ginčų komisijos sprendimu tarp šalių kilęs darbo ginčas dėl teisės iš esmės nagrinėjimas teisme, taigi, byloje sprendžiamas klausimas dėl darbdavės pavėluoto atsiskaitymo su atleistu iš darbo darbuotoju pasekmių – netesybų pagal DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Byloje ginčas nekilo, kad darbuotojas iš darbo įmonėje buvo atleistas 2019 m. kovo 7 d., atleidimo dieną įmonė darbuotojui neišmokėjo 2 613 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2019 m. sausio mėn., 2 613 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2019 m. vasario mėn., 2 211,84 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2019 m. kovo mėn. kartu su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, atleidimo iš darbo dieną šalys nesudarė susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo, vadinasi, įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, įtvirtinančias pareigą darbdavei atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojui sumokėti netesybas.
Spręsdamas dėl netesybų dydžio, teismas pažymi, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).
Šiuo atveju teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad darbuotojas iš darbo buvo atleistas 2019 m. kovo 7 d. įmonei patenkinus darbuotojo prašymą (b. l. 37–39, 45), įrodymų byloje, jog šalys buvo sudariusios susitarimą dėl vėlesnio atsiskaitymo, nėra, taip pat nėra įrodymų, kad uždelsimas atsiskaityti yra dėl darbuotojo kaltės. Antra, nors įmonė savo įsiskolinimą darbuotojui pripažino bei Darbo ginčų komisijai nurodė, kad susidariusį įsiskolinimą darbuotojui padengs per 6 mėnesius (b. l. 48), tačiau teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovė iki šiol su juo neatsiskaitė, jokios Darbo ginčų komisijos sprendimu nurodytos išieškoti sumos, net ir nurodytos vykdyti skubiai, jam neišmokėjo, įmonė nepateikė įrodymų apie pilną ar bent dalinį atsiskaitymą su darbuotoju, taigi, per daugiau nei 3 mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos su darbuotoju įmonė galutinai nėra atsiskaičiusi – nėra išmokėjusi nei 7 437,84 Eur (neatskaičius mokesčių) galutinio atsiskaitymo, nei netesybų. Trečia, įmonė įrodymų apie savo sunkią finansinę padėtį nepateikė, delsimas atsiskaityti su atleistu iš darbo darbuotoju rodo įmonės negebėjimą tinkamai organizuoti veiklos, darbuotojui priklausančių lėšų naudojimą savo labui. Be šių aplinkybių teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad įmonė, nors ir nurodė Darbo ginčų komisijai, jog viliasi su darbuotoju sudaryti taikos sutartį (b. l. 48), tiek ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, tiek teisme buvo pasyvi, į paskirtus posėdžius neatvyko, ją tenkinančių taikos sutarties sąlygų per visą laikotarpį nuo ieškovo atleidimo iš darbo darbuotojui nesiūlė. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei kartu atsižvelgęs į darbuotojo dirbą laikotarpį įmonėje, jo gauto darbo užmokesčio įmonėje dydį (vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis – 2 714,49 Eur (b. l. 20)), aplinkybę, kad ieškovas dirba kitoje darbovietėje, pajamas gauna, į skolos dydį teismas laiko, kad ieškovo prašoma 2 974,25 Eur (neatskaičius mokesčių) išmoka už nuo jo atleidimo iš darbo dienos iki šios dienos uždelstą atsiskaityti laiką (netesybos) – uždelsimas atsiskaityti jau daugiau kaip 3 mėnesiai, yra tinkama bei pakankama nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suderinama su DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvati darbdavės padarytam (ir vis dar toliau daromam – neatsiskaitant su darbuotoju iki šiol) pažeidimui.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai – darbuotojui iš įmonės priteisiamos 2 974,25 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybos nuo darbuotojo atleidimo iš darbo dienos iki šios dienos; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis, kuria nurodyta išieškoti ieškovui iš atsakovės 1 000 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, netenka galios; kitoje dalyje Darbo ginčų komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs, nes darbuotojas teismui reikalavimus formulavo tik dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies, kiek tai susiję su netesybomis, tuo tarpu reikalavimo dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo neteikė, tokio reikalavimo per nustatytą terminą nepateikė ir darbdavė.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Tenkinus ieškovo ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašymo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas ir įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 59 Eur žyminis mokestis (pagal priteistos sumos skirtumą, atėmus dalį (1 000 Eur), kurios neginčijo atsakovė).
Teismas šioje byloje patyrė 5,02 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 5 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Kartu pastebėtina, kad nors ieškovas prašė nurodyti skubiai vykdyti teismo sprendimą, tačiau, kaip jau teismo konstatuoja aukščiau, Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis dėl skubaus vykdymo dėl darbo užmokesčio išieškojimo dalies yra galiojanti, todėl pagrindo nurodyti skubiai vykdyti teismo sprendimą nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
Ieškovo A. S. (A. S.) ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui A. S. (A. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ (į. k. 123228761) 2 974,25 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt keturių eurų ir dvidešimt penkių euro centų) (neatskaičius mokesčių) netesybas.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria nurodyta išieškoti A. S. (A. S.) iš uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ 1 000 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, laikyti netekusiu galios.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ (į. k. 123228761) 59 Eur (penkiasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį ir 5 Eur (penkių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.