Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2010-11-02 · Civilinė byla Nr. 2A-650/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2010-11-02
Bylos Nr.
2A-650/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
BUAB „Dinavas“
Ieškovas
M. D.
Advokatai
Tomas Jaugelavičius
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-650/2010Procesinio sprendimo kategorija 35.4, 63.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino , Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,

sekretoriaujant Vladislavai Tumas,

dalyvaujant atsakovo BUAB „Dinavas“ bankroto administratoriaus UAB „Audata“ įgaliotam asmeniui A. G. ir atsakovo advokatui Tomui Jaugelavičiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo BUAB „Dinavas“ bankroto administratoriaus UAB „Audata“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-595-125/2009 pagal ieškovo M. D. ieškinį atsakovui UAB „Dinavas“ dėl skolos ir palūkanų išieškojimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Dinavas“ 116014,08 Lt negrąžintos paskolos bei penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. birželį jam būnant Italijoje, paskambino UAB „Dinavas“ direktorius A. E. ir paprašė firmoje „PRADA Auto“ apžiūrėti automobilius, o kadangi automobiliai buvo tinkami, paprašė sumokėti 3 000 eurų avansą. Grįžus į Lietuvą, UAB „Dinavas“ direktorius patvirtino skolą ir žadėjo ją grąžinti iki 2008 m. rugpjūčio 28 d. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. liepos 11 d. paskolino atsakovui dar 30600 eurų tų pačių automobilių pirkimui. Su atsakovu buvo pasirašyta paskolos sutartis ir atsakovas pinigus įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. spalio 31 d., tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieškovas prašė priteisti iš atsakovo negrąžintą paskolą.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Dinavas“ nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė, jog jis Italijos įmonei „PRADA Auto“ mokėjo už UAB „Dinavas“ automobilius, o ne už savo asmeninius. Pardavimo pasiūlymas yra niekuo neįpareigojantis dokumentas, neįrodantis jokių komercinių faktų ar įvykių, be to, pardavimo pasiūlymas yra be jokios datos. Atsakovas nurodė, kad ieškovas pats verčiasi automobilių prekyba, todėl pagrįstai galima teigti, kad firmai „PRADA Auto“ mokėjo už sau asmeniškai pirktus automobilius. Ieškovo bilietų užsakymai skristi į Milaną niekaip neįrodo, kad ieškovas mokėjo pinigus už UAB „Dinavas“ Italijos įmonei „PRADA Auto“. Atsakovas nurodė, kad ieškovo pateiktos 2008 m. birželio 15 d. ir 2008 m. liepos 11 paskolos sutartys (T1, b. l. 9-10) yra suklastotos ir negaliojančios. Atsakovo teigimu sutartys buvo pasirašytos po 2008 m. gruodžio 15 d. t. y., kai buvęs UAB „Dinavas“ direktorius A. E. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Atsakovas nurodė, kad pateiktos sutartys neturi juridinės galios, nes ant sutarčių nėra bendrovės antspaudo, sutartys nebuvo įtrauktos į UAB „Dinavas“ buhalterinę apskaitą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui M. D. 116 014,08 Lt negrąžintos paskolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 800 Lt žyminio mokesčio iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dinavas“. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-06-15 ir 2008-07-11 taip šalių buvo pasirašytos paskolos sutartys. Iš pateiktų paskolos sutarčių matyti, kad atsakovo UAB „Dinavas“ direktorius A. E. patvirtino savo parašu pinigų gavimą, todėl teismas padarė išvadą, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai. Atsakovas, kaip paskolos gavėjas, teigdamas, kad jis pinigų iš tiesų negavo, tinkamais ir leistinais įrodymais privalėjo įrodyti savo tokį teiginį, t. y. paneigti paskolos sutarčių teiginius apie pinigų perdavimą (CPK 12 str., 178 str.). Teismas vadovavosi ieškovo pateiktais įrodymais, t. y. UAB „AUTOMECCANICA NANDO" G. P. paaiškinimu, kuriame nurodoma, kad su ieškovu buvo sudarytas naudotų automobilių pirkimo-pardavimo pasiūlymas UAB „Dinavas“ ir ieškovas perdavė 3 000 eurų sutartų rankpinigių. Taip pat paaiškinime nurodoma, kad dalį pinigų – 19 000 eurų, UAB „Dinavas“ už automobilius pervedė banko pavedimu, o likusią sumą iš asmeninės sąskaitos sumokėjo M. D. (b. 1. 91-92). Teismas vadovavosi pateiktais paaiškinimais bei prie jų pateiktais sąskaitų išrašais iš kurių matyti, kad UAB „Dinavas“ pirko iš Italijos firmos naudotus automobilius, už kuriuos dalį pinigų mokėjo ieškovas (b. 1. 93-114), todėl teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, jog ieškovas už automobilius mokėjo kaip už asmeninius. Teismas nurodė, kad nesutinka su atsakovu, kad paskolos sutartys yra suklastotos, kadangi yra sudarytos po 2008-12-15, kai direktorius A. E. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, nes iš pateiktų sutarčių matyti, jog sutartys buvo sudarytos 2008-06-15 ir 2008-07-11, jos nebuvo nuginčytos, todėl nėra pagrindo teigti, kad paskolos sutartys yra suklastotos (CPK 178 str., 185 str.). Remiantis bylos duomenimis teismas sprendė, kad ieškovas įrodė paskolos teisinių santykių tarp jo ir atsakovo atsiradimo ir pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo atsakovui faktą, o atsakovas leistinais ir pakankamais įrodymais neįrodė priešingai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovo BUAB „Dinavas“ bankroto administratorius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-595-125/2009 ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas arba panaikinti visą minėtą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, sustabdyti civilinę bylą ir perduoti ją nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais motyvais:

1. Klaipėdos apygardos teismas privalėjo sustabdyti civilinės bylos Nr. 2-595-125/2009 nagrinėjimą, kadangi atsakovui 2009 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Tokiais veiksmais Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs minėtą civilinę bylą, pažeidė LR CPK 163 str. 1 d. 5 p. reikalavimus, nes civilinės bylos privalomai nesustabdė, bet toliau nagrinėjo, nors atsakovui UAB „Dinavas“ tuo metu jau buvo iškelta bankroto byla.

2. UAB „Dinavas“ įmonės direktorius, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2009 m. lapkričio 13 d. neteko savo įgaliojimų ir neturėjo teisės atstovauti įmonei teisme.

3. Teismas pažeidė imperatyvias civilinio proceso teisės normas, įmonių bankroto įstatymo normas, rūšinio ir išimtinio teismingumo taisykles, dėl ko Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, kaip pažeidžiantis imperatyvias procesines teisės normas, be to egzistuoja ir LR CPK 329 str. 2 d. 6 p. nurodytas absoliutaus šio teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, tai yra buvo pažeistos rūšinio ar išimtinio teismingumo taisyklės.

4. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs minėtą civilinę bylą nepranešęs atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, pažeidė imperatyvias civilinio proceso normas, teisingumo ir betarpiškumo principus. Taigi egzistuoja ir LR CPK 329 str. 3 d. 1 p. nurodytas absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų (šiuo atveju atsakovo), kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

5. Teismas netinkamai taikė įrodinėjimą civilinėse bylose reglamentuojančias teisės normas. Kadangi skundžiamame teismo sprendime nėra pateikta jokių motyvų, tai egzistuoja ir LR CPK 329 str. 2 d. 4 p. nurodytas absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

6. Teismas savo sprendimą grindė žinomai suklastotais dokumentais – fiktyviomis, buvusio UAB „Dinavas” direktoriaus A. E. atbuline data pasirašytomis 2008-06-15 ir 2008-07-11 paskolos sutartimis. Kadangi šie įrodymai yra suklastoti su tikslu padaryti nusikaltimą, todėl šiuo metu ir yra iškelta baudžiamoji byla Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje.

7. Klaipėdos apygardos teismas, nesustabdydamas civilinės bylos Nr. 2-595-125/2009, kol bus išspręsta baudžiamoji byla, kuri yra tiriama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, šiurkščiai pažeidė LR CPK 163 str. 1 d. 3 p, reikalavimus, nes privalėjo sustabdyti civilinę bylą, kol bus išspręsta baudžiamoji byla, turinti prejudicinę reikšmę civilinei bylai. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 17 d. sprendime net nenurodė buvus tokį prašymą ir visiškai nemotyvavo, dėl kokių priežasčių atmetė atsakovo atstovo prašymą sustabdyti civilinę bylą ir palaukti, kol baudžiamojoje byloje bus atlikta atsakovo UAB „Dinavas” ūkinės-finansinės veiklos revizija.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.).

Apeliantas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais t. y. CPK 329 straipsniu.

Apeliacinio skundo argumentus dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija laiko nepagrįstais ir juos atmeta, tokią išvadą grįsdama šiais motyvais. Spręsti, kad ginčijamas sprendimas yra be motyvų, todėl turi būti panaikintas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą nėra jokio pagrindo, nes sprendimas atitinka tokio procesinio dokumento motyvuojamosios dalies turiniui keliamus reikalavimus (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

Apelianto teigimu, Klaipėdos apygardos teismas privalėjo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi atsakovui 2009 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Tačiau tokius apelianto teiginius paneigia, tas faktas, kad bylos nagrinėjimas dėl skundžiamos nutarties vyko 2009 m. lapkričio 3 d., o procesinis sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2009 m. lapkričio 17 d. Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 3 d. nagrinėjo bankroto bylos UAB „Dinavas“ iškėlimo klausimą ir Klaipėdos apygardos teismas šią bylą dėl paskolos grąžinimo nagrinėjo tą pačią dieną, todėl laikytina, kad pagrindo stabdyti pastarąją bylą pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punktą nebuvo, nes nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo dar nebuvo įsiteisėjusi. Šios aplinkybės taip pat paneigia apelianto argumentus, kad egzistuoja ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytas absoliutaus šio teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, tai yra buvo pažeistos rūšinio ar išimtinio teismingumo taisyklės.

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad UAB „Dinavas“ įmonės direktorius, neturėjo įgaliojimų ir teisės atstovauti įmonei teisme. Kaip jau buvo minėta bylos nagrinėjimas dėl skundžiamos nutarties vyko 2009 m. lapkričio 3 d., kuomet dar nebuvo įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos UAB „Dinavas“ iškėlimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, UAB „Dinavas“ atstovavo direktorius V. Š.. Kadangi Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, todėl laikytina, kad UAB Dinavas“ teisme atstovavo tinkamas atstovas, nes bylos nagrinėjimo dieną dar nebuvo įsiteisėjusi nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, kas reiškia, kad įmonės direktoriaus įgaliojimai nebuvo sustabdyti. Pagal CPK 55 str. 1 d. nuostatas juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo, todėl atsižvelgiant, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog įmonės direktoriaus įgaliojimai, atstovavimo teisme dieną, būtų sustabdyti kitais pagrindais, tai laikoma, kad bylą vedė pats juridinis asmuo.Visos šios aplinkybės taip pat paneigia apelianto argumentus, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų (šiuo atveju atsakovo), kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. birželio 15 d. ir 2008 m. liepos 11 d. UAB „Dinavas“ atstovas direktorius A. E. (paskolos gavėjas) ir M. D. (paskolos davėjas) pasirašė paskolos sutartis (T1, b. l. 9-10). Sutartyse nurodoma, kad paskolos davėjas paskolino paskolos gavėjui 33600 eurų, o paskolos gavėjas patvirtino, kad pinigus gavo ir įsipareigojo juos grąžinti. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšiniais požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis. Paskolos sutarties priskyrimas realinei reiškia, kad nors sutarties sudarymu yra įtvirtinama šalių suderinta valia, tačiau būtinas sutarties dalyko – pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų – perdavimas paskolos gavėjui. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į byloje esančius įrodymus t. y. paskolos sutartis, UAB „AUTOMECCANICA NANDO“ G. P. paaiškinimą (T1, b. 1. 91-92) bei prie jo pateiktus sąskaitų išrašus (T1, b. 1. 93-114), priėjo išvados, kad šiuose dokumentuose aiškiai atsispindi pinigų perdavimo faktas, todėl konstatuoja, jog tarp UAB „Dinavas“ ir M. D. buvo sudaryta paskolos sutartis.

Apelianto teigimu teismas savo sprendimą grindė žinomai suklastotais dokumentais – fiktyviomis, buvusio UAB „Dinavas” direktoriaus A. E. atbuline data pasirašytomis 2008-06-15 ir 2008-07-11 paskolos sutartimis. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). CK 6.875 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. CK 6.875 straipsnio 1 dalis, kuri įtvirtina paskolos gavėjo teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, turėtų būti aiškinama sistemiškai su CK 6.870 bei 6.871 straipsnių nuostatomis. Todėl nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartys buvo pas kreditorių ir, kad šios paskolos sutarys nėra nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka, todėl šie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Apelianto argumentas, kad Klaipėdos apygardos teismas, nesustabdydamas civilinės bylos kol bus išspręsta baudžiamoji byla, kuri yra tiriama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, šiurkščiai pažeidė LR CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus nėra pagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006) CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu teismas privalo sustabdyti bylą tuo atveju, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka. Ikiteisminio tyrimo atlikimas negali būti pagrindu sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka surinktą bylos medžiagą, ir apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Konstantinas GurinasMarytė MitkuvienėNijolė Piškinaitė