Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė N. B. (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja daline atsakovo D. N. (toliau – atsakovas) ir ieškovės bendrąja daline nuosavybe, jį priteisti atsakovui, ieškovei, išmokant 1/3 dalies vertės dydžio, t. y. 93 200 Eur dydžio kompensaciją, ieškovei grąžinti 522 Eur dydžio žyminio mokesčio permoką, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad su atsakovu susipažino 2013 metais ir netrukus apsigyveno kartu jam priklausančiame bute, kurį jis įsigijo iš savo tėvų, mamai perleisdamas savo vieno kambario butą. Atsakovas tuo metu ją tikino, jog nedirbtų, o rūpintųsi namais, nes jo uždirbamų finansų užtenka. Atsakovas turėjo neseniai įsigytą žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). 2014 metų vasarą pradėjo statybas, ieškovė sužinojo, kad laukiasi. Pirmaisiais metais išliejo pamatus, kartu su atsakovu apklijavo pamatus šiltinimo puta, prikasė smėlio į pamatų vidų, smėlį kasti padėjo ieškovės tėvai ir brolis, nes ji laukėsi. Pagal užimtumo tarnybos projektą ji mokėsi buhalterinės apskaitos kursuose, nedirbo, gaudavo stipendiją, kuri prilygo nedarbo išmokai. Kursus baigė 2014 m. 12 mėn., o (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą. Daugelį namo statybos darbų darydavo ji, nes atsakovas daug laiko praleisdavo darbe. Šalių santykiai nebuvo visiškai sklandūs. Ieškovės tėvai padėjo prižiūrėti vaikus, dovanojo karnizus, prižiūrėdavo namą, kai jie išvykdavo. Paaiškino, kad pervesdama atsakovui pinigus – 15 000 Eur ir rašydama „skolos grąžinimas“, rašė netiesą, skolos nebuvo. Ieškovė buvo pasiėmusi paskolų iš GF banko, jas ėmė viena, kredito gavėja buvo ieškovė. Vieno konflikto metu ieškovė su vaikais išsikraustė pas savo močiutę į butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas dėl to labai gailėjosi, atsiprašinėjo ir prašė grįžti gyventi su juo. Grįžo ir toliau statėsi namą. Atsakovo elgesiui darantis vis labiau agresyviam, 2024 m. lapkričio 17 d., prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepareiškus ieškinio, kreipėsi į teismą. Likus kelioms valandoms iki atsakovui pritaikyto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio, kuriuo jam buvo nustatyti apribojimai ir draudimai, galiojimo pabaigos, nenorėdama vėl patirti smurtą ir nepilnamečiams vaikams kategoriškai atsisakius būti namuose, į kuriuos sugrįš atsakovas, su vaikais išsikraustė iš ginčo namo. Ieškovė nurodė, kad šalys kryptingai kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendromis pastangomis, taigi, sudarė bendro pobūdžio susitarimą dėl jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Nuo 2013 metų šalys gyveno bendrai, neįregistravę santuokos (kaip sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius, o gyvendami kartu vedė bendrą ūkį. Nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas ginčo namą pripažinti šalių bendrąja daline nuosavybe, kurioje ieškovės dalis yra 1/3. Atsakovas turi pastovias pajamas ir yra pajėgus išmokėti prašomą kompensaciją.