Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-01-22 · Civilinė byla Nr. 2-37-236/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-22
Bylos Nr.
2-37-236/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Ieškovas
G. V., K. V.
Trečiasis asmuo
notarei Daivai Lukaševičiūtei-Binkulienei
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-37-236/2015Procesinio sprendimo kategorijos: 103.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. V. ir K. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria nustatytas ieškovams terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-5291-798/2014 pagal ieškovų G. V. ir K. V. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei bankui „Swedbank“, tretiesiems asmenims byloje notarei Daivai Lukaševičiūtei-Binkulienei, antstoliui Raimundui Stanislauskui dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais, kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, vykdomųjų dokumentų panaikinimo.

Teisėjas, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai G. V. ir K. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui akcinei bendrovei bankui „Swedbank“, tretiesiems asmenims byloje notarei Daivai Lukaševičiūtei-Binkulienei, antstoliui Raimundui Stanislauskui dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais, kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, vykdomųjų dokumentų panaikinimo. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0070/14/00879 ir Nr. 0070/14/00879.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi ieškovų G. V. ir K. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Šalies argumentai

Ieškovai pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, prašydami išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nustatė ieškovams 14 dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Teismas nurodė, kad pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių; už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis, kurio ieškovai nesumokėjo.

Teismas išaiškino, kad aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi jie buvo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už pateiktą ieškinį, nereiškia, kad ieškovai buvo atleisti nuo visų kitų bylinėjimosi išlaidų bei žyminio mokesčio mokėjimo už kitus galimus procesinius dokumentus byloje. Teismo teigimu, kad palyginus su 10 011 Lt žyminio mokesčio už ieškinį dalimi, nuo kurios mokėjimo ieškovai buvo atleisti, 100 Lt dydžio žyminis mokestis už atskirąjį skundą nepripažintinas pernelyg didele suma, kurios ieškovai negalėtų sumokėti. Teismas pažymėjo, kad ieškovų pateikti dokumentai apie jų turtinę padėtį yra nepakankami sprendžiant klausimą dėl jų atleidimo nuo visų kitų galimų bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovai pateikė duomenis apie šeimoje augančius nepilnamečius vaikus ir dokumentus, patvirtinančius, jog ieškovai negauna su darbo santykiais susijusių pajamų. Teismo teigimu, šie duomenys nepripažintini išsamiais įrodymais apie ieškovų turtinę padėtį, leidžiančiais atleisti juos nuo visų kitų galimų bylinėjimosi išlaidų bylos nagrinėjimo metu, kadangi nėra pateikta išrašų iš Nekilnojamojo turto registro, VĮ „Regitra“, duomenų apie kitas ieškovų gaunamas pajamas ir kt.

Teismas nurodė, kad CPK 311 straipsnyje nurodyta, jog apeliacinis skundas ir priedai pateikiami su tiek kopijų, kiek yra šalių ir trečiųjų asmenų, ir ši nuostata taikoma paduodant ir atskiruosius skundus. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovai pateikė tik vieną atskirojo skundo egzempliorių.

Dėl nurodytų argumentų teismas sprendė, kad ieškovai įpareigotini pateikti tris papildomus atskirojo skundo egzempliorius, skirtus atsakovui ir tretiesiems asmenims, taip pat sumokėti 100 Lt žyminį mokestį ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties ieškovai G. V. ir K. V. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. ir 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartis panaikinti ir klausimą spręsti iš esmės – atleisti ieškovus nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir taikyti ieškinio užtikrinimui laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0070/14/00879 ir Nr. 0070/14/00879 vykdymo procesą. Apeliantų teigimu, teismo nurodymas ieškovams pateikti galimus naujus prašymą pagrindžiančius įrodymus, išrašus iš Nekilnojamojo turto registro, VĮ „Regitra“ yra apsunkinimas ieškovams, nes nurodytų išrašų išdavimas valstybinėse institucijose nustatyta tvarka yra apmokestintas. Apeliantai pažymi, kad teismas neįvertino, kad visų teismą dominančių aplinkybių, susijusių su ieškovų turtine padėtimi išaiškinimui ir nustatymui įstatymas suteikia teismui galimybę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, o teismo nurodymas ieškovams pateikti duomenis apie kitas ieškovų gaunamas pajamas ir kt., ieškovų taip pat yra negalimas įvykdyti, nes įstatymas nustatyta tvarka leidžia asmenis gauti tik legalias ir apskaitytas pajamas, kurių ieškovai neturi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl įpareigojimo sumokėti 100 Lt žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog visą teismą dominančią informaciją, susijusią su ieškovų turtine padėtimi, teismas galėjo gauti pasinaudodamas duomenimis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovai, teigdami, kad dėl blogos turtinės padėties negali sumokėti 100 Lt žyminį mokestį už atskirąjį skundą, privalėjo įrodyti šią aplinkybę pateikdami teismui tai patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas nenumato teismo pareigos nagrinėjamu atveju būti aktyviam ir savo iniciatyva rinkti įrodymus apie ieškovų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad apeliantų nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo nurodymas ieškovams pateikti galimus naujus prašymą pagrindžiančius įrodymus, išrašus iš Nekilnojamojo turto registro, VĮ „Regitra“ yra apsunkinimas ieškovams, nes nurodytų išrašų išdavimas valstybinėse institucijose nustatyta tvarka yra apmokestintas, nėra pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, o ne Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, dėl šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo bus pasisakyta tuo atveju, jeigu ieškovai pašalins atskirojo skundo trūkumus, kai bus išspręstas atskirojo skundo priėmimo klausimas ir šis skundas bus persiųstas nagrinėti apeliacine tvarka.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti atskiruoju skundu skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Kazys Kailiūnas