Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. B. paskirta sumažinta 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas R. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. sausio 12 d. 15.35 val. iki 2022 m. sausio 13 d. 15.50 val., t. y. dvi paros.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti elgesio pataisos programą.

Nukentėjusiojo R. G. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. B. nukentėjusiojo naudai priteista 17 385,00 eurų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje kvalifikavimo bei jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo bei įpareigojimų dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti elgesio pataisos programą, taip pat sutinka ir su priteistu civiliniu ieškiniu, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami, o dėl veikos kvalifikavimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės nesutinkama tik su R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu, prašant skirti mažesnę bausmę bei panaikinti įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundą, prokurorės atsiliepimo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis R. B. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kurią kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 2 dalį. Civilinio ieškinio klausimas taip pat neginčijamas.

7. Kaip jau minėta, apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme ir prašo ją sušvelninti, pažymėdamas, kad prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailėjosi ir yra pasiryžęs atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajam.

8. Apylinkės teismo nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir R. B. paskirta – 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis atidėtas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant R. B. šiuo laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti elgesio pataisos programą.

9. BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, jog už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

10. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, parinkdamas R. B. bausmės rūšį ir dydį, teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė būdamas neblaivus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad nuteistasis pasikėsino padaryti vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalys), kurio, pirmosios instancijos teismo nuomone, iš esmės nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes automobilis buvo užgesintas į įvykio vietą atvykusių ugniagesių gelbėtojų. Bausmės rūšies ir dydžio parinkimui buvo įvertinta ir R. B. charakterizuojančios aplinkybės – ankstesni teistumai (teistas, paskutinį kartą 2015 m. kovo 9 d. Austrijos Respublikoje) (2 t., b. l. 7–9), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 10–16), dirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 19). Be to, buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistajam praeityje buvo taikytos laisvės atėmimo bausmės, tačiau net ir griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, ženklios įtakos pozityviems nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nuo teisės pažeidimų nesulaikė, todėl anot nuosprendį priėmusio teismo, akivaizdu, kad R. B. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas įvertinus tai, kad nuo paskutinio teistumo yra praėjęs nemažas laiko tarpas, pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų bylos duomenimis nėra, nuteistasis pripažino civilinį ieškinį, pasižadėjo jį atlyginti, todėl siekiant sudaryti galimybę dirbti ir atlyginti žalą nukentėjusiajam, apylinkės teismas taikė BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat apylinkės teismas įpareigojo nuteistąjį tam tikrą laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti elgesio pataisos programą.

11. Vertinant apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagrįstumą, pažymėtina, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo R. B. parinkta bausmės rūšimi – laisvės atėmimu, kadangi, kaip pagrįstai nurodyta, nuteistasis anksčiau teistas, taip pat ir laisvės atėmimo bausmėmis, ne kartą baustas administracine tvarka, kas nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad R. B. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pritaria apeliacinio skundo teiginiams, kad apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas individualias aplinkybes bei paskyrė R. B. savo dydžiu per griežtą bausmę, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nekyla abejonių, jog R. B. inkriminuotas apysunkis nusikaltimas – turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu yra pavojinga nusikalstama veika, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju tik paskyrus nuteistajam 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Svarstydama nuteistajam paskirtos bausmės teisingumo klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistasis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, kuris, anot nuosprendį priėmusio pirmosios instancijos teismo, nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Anksčiau (2005-2011 metų laikotarpiu) R. B. buvo teistas 3 kartus Lietuvoje, tačiau už skirtingo pobūdžio nusikaltimus. Nors paminėtos aplinkybės ir ne itin teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau šiuo atveju reikia atsižvelgti ir į tai, kad R. B. dar yra pakankamai jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), darbingas. 2011 m. kovo 21 d. jo atžvilgiu buvo priimtas paskutinis apkaltinamasis nuosprendis Lietuvoje. Bausmė atlikta ir teistumas pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendį yra išnykęs. Duomenų, kad R. B. Lietuvoje būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, baudžiamojoje byloje nėra. Tuo tarpu dėl Austrijos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo apeliantas yra nuteistas šios šalies teismo, pažymėtina, kad nors pagal BK 27 straipsnio 4 dalį, 97 straipsnio 1 dalį konstatuojant teistumą taip pat atsižvelgiama ir į ES ar kitos užsienio valstybės įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau tokie duomenys turi būti pakankamai ir pagrįsti, kai tuo tarpu vien iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo (2 t., b. l. 7–9) nepakanka informacijos konstatuoti R. B. Austrijoje padarytų veikų faktinių aplinkybių, kad būtų galima spręsti dėl abipusio veikos baudžiamumo (BK 97 straipsnio 9 dalies 2 punktas), taigi kokios veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą pagrįstų nusikaltimus, todėl atitinkamai negalima nuspręsti ir dėl teistumo eigos ir kokia turėtų būti jo trukmė. Nebuvo kreiptasi dėl šio nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje, bausmė neadaptuota. Atsižvelgiant į tai, baudžiamąją bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, Lietuvos Respublikoje R. B. nagrinėjamu atveju laikomas neteistu, taigi parenkant ir skiriant bausmę turėjo būti taikomos BK 55 straipsnio nuostatos, ir griežčiausią terminuoto laisvės atėmimo bausmę paskyręs pirmosios instancijos teismas ne tik, kad turėjo išsamiai ir tinkamai motyvuoti tokios bausmės rūšies parinkimą, tačiau ir itin kruopščiai įvertinti aplinkybes nustatant jos trukmę, kuri šiuo atveju atsižvelgiant į individualias aplinkybes, veikos sunkumą ir jos pasekmes, yra per ilga. Apeliantas vykdo individualią veiklą, turi nepilnametę dukrą, pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, yra pasiryžęs atlyginti priteistą ieškinį, su jo dydžiu sutiko. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad jam skirta griežčiausia BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nors, apylinkės teismo nuomone, apeliantui inkriminuotas nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Šių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir skyrus R. B. švelnesnę savo dydžiu laisvės atėmimo bausmę, t. y. 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirta laisvės atėmimo bausmė, įvertinus tai, kad baudžiamoji byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, apeliantas savo kaltę pripažino pilnai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

14. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio motyvams, kad apeliantą teigiamai charakterizuojantys duomenys (dirba, išlaiko savo nepilnametį vaiką, pripažino ir sutinka atlyginti nusikaltimu padarytą žalą) leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dėl ko, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis yra pagrindas R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Tačiau įvertinus tai, kad apeliantui paskirta bausmė šiuo nuosprendžiu yra švelninama, yra pagrindas apylinkės teismo nustatytą bausmės vykdymo atidėjimo terminą sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paliekant apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu jam paskirtus įpareigojimus – dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti elgesio pataisos programą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu nuteistasis nevykdys jam nustatytų pareigų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jam galės būti panaikintas.

15. Nors nuteistasis nesutinka su jam apylinkės teismo paskirtu įpareigojimu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nes jo teigimu, tai apsunkins jam darbo paieškas bei bendravimą su nepilnamete dukra, tačiau teisėjų kolegija tokius teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Kaip jau minėta, apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam R. B. atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą jam paskirtas BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytas įpareigojimas – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Pažymėtina, kad nuosprendį, kuriuo atidedamas paskirtos bausmės vykdymas (BK 75 straipsnio 9 dalis, BPK 342 straipsnio 4 dalis 14 punktas) vykdo probacijos tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatomis. Šiame įstatyme įtvirtinta probuotojo pareiga nustatyti probuojamojo dienotvarkę, kuri yra sudaroma atsižvelgiant į teismo jam paskirtas pareigas, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones ir kt. Taigi, šiuo atveju probuotojas, atsižvelgdamas į nuteistajam R. B. pirmosios instancijos teismo paskirtą įpareigojimą, numatytą BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte, o taip pat įvertinęs aplinkybes, susijusias pvz., su darbo santykiais ar būtinybe bendrauti su nepilnamete dukra, gali sudaryti tokią dienotvarkę, kuri pastarajam užtikrintų galimybę, nors ir ribotą, išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad minėtas įpareigojimas neproporcingai ir nepagrįstai nesuvaržo R. B. teisių ir neapsunkina jam galimybių įsidarbinti ar bendrauti su nepilnamete dukra gyvenančia Kaune bei gali būti derinamas bausmės vykdymo procese.

16. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad darydamas nusikalstamą veiką, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl jam paskirtų teisinio poveikio priemonių patiriami nepatogumai yra adekvatus padaryto nusikaltimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Apeliantas suprato, kad jo neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes jam pačiam ir jo artimiesiems, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo nustatytą atsakomybę, kadangi asmeniniai nuteistojo interesai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso ir saugumo.

17. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, apylinkės teismas, aprašydamas R. B. nusikalstamą veiką, nurodė, kad jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje (2 lapas pirma pastraipa), tačiau iš minėto nuosprendžio motyvų ir rezoliucinės dalies matyti, kad apylinkės teismas pripažino R. B. kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį. Akivaizdu, kad apylinkės teismas šiuo atveju padarė rašymo apsirikimo klaidą, kuri nekeičia skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio esmės, todėl ištaisytina.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendį pakeisti:

R. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹straipsnio 1 dalimi bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriant įpareigojimus: tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, per tris mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ištaisyti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimą nuosprendžio aprašomojoje dalyje (2 lapas pirma pastraipa) nurodant, kad R. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.