Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

RIČARDAS JANUŠEVIČIUS, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kretingoje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs, adresu (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas 1 kartą - 2002-09-26 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 226 straipsnio 1 dalį - bauda 625 litai,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2017-04-01 apie 19.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustačius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,82 promilių etilo alkoholio kraujyje), t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

R. J. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino pilnai ir nurodė, kad su draugu išgėrė ir sugalvojo parvairuoti automobilį iki draugo namų, kadangi nenorėjo automobilio palikti „Rimi“ aikštelėje. Neprisimena ar buvo užkūręs automobilį, ar tik ketino tai padaryto, tačiau apsaugininkai pamatė. Policijos pareigūnams priešinosi, kadangi nenorėjo, kad jam būtų uždėti antrankiai, pareigūnai panaudojo „Taser“. Anksčiau nėra girtas vairavęs, jo pagrindinis darbas yra vairavimas, daugiau nieko kito nemoka. Savo kaltę pilnai pripažįsta, gailisi taip pasiilgęs, dėl šio įvykio padarė išvadas. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą mamos D. K. atsakomybei be užstato.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. J. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

-Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo M. G. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, kad 2017-04-01 apie 19.01 val. nuvykus adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) pastato, Kauno apskr. VPK PR 2-os kuopos MB vyr. patruliui D. N. ir R. K. prie jų priėjęs pilietis R. A., tel. Nr. 861231948 paaiškino kad apie 19 val. 00 min. jis per apsaugos vaizdo kameras pamatė, kad į (duomenys neskelbtini), Kaune įvažiavo Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris užvažiavo ant kelkraščio bortelio ir sustojo. Piliečiui R. A. nuėjus iki minėto automobilio jis pamatė, kad automobilio vairuotojas smarkiai neblaivus, nesiorentuoja aplinkoje, nuo jo sklinda stiprus alkoholio kvapas ir vairuotojas vėl bandė sėsti į automobilį ir išvažiuoti, todėl R. A. atėmė iš jo automobilio raktelius ir iškvietė policiją, bei sulaukęs policijos pareigūnų minėtą vairuotoją jiems perdavė. Patrulių buvo nustatyta kad automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) kuriam alkotesteriu Alcotest 0409, nustatė 2.80 prom. sunkų neblaivumo (girtumo) laipsnį. R. J. pristačius į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą adresu Giedraičių g. 8, Kaunas, jam pirmu pūtimu nustatytas 2.96 prom. sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis, o antru pūtimu nustatytas 2.79 prom. sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis. Šio piliečio sutikimu, alkoholio kiekio kraujyje nustatymui paimtas kraujo mėginys. R. J. sulaikytas ir uždarytas į areštinę (b. l. 4);

-apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) bei automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-8);

- liudytojo D. N. apklausos protokolu, iš kurio matyti, jis dirba Kauno apskrities VPK II-osios kuopos Mobilaus būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2017-04-01 jam dirbant, kartu su vyr. patruliais R. K. ir M. S. apie 19.01 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo parnešimą jog Kaune, (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „Rimi“, galimai neblaivus vairuotas su automobiliu „Volvo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo per bortus. Apie įvykį pranešė PC „Rimi“ apsaugos darbuotojas, kuris vairuotoją sulaikė ir iš jo paėmė automobilio raktelius. Atvykus jiems į įvykio vietą nurodytu adresu juos pasitiko apsaugos darbuotojas, kuris prisistatė R. A.. Apsaugos darbuotojas paaiškino, kad pastebėjo per apsaugos kameras, kaip į aikštelę įvažiavo automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris užvažiavo ant kelkraščio esančio borto ir sustojo. Apsaugos darbuotojui nuėjus pasižiūrėti iki minėto automobilio, jis pastebėjo, jog automobilio vairuotojas akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, nesiorientavo aplinkoje, sunkiai pastovėjo ant kojų. Kadangi automobilio vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo R. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. bandė vėl sėsti į automobilį ir išvažiuoti, todėl iš jo apsaugos darbuotojas paėmė automobilio raktelius ir paskambino į policiją. Kada jie atvyko apsaugos darbuotojas nurodė asmenį, kuris vairavo automobilį. Vairuotojui priėjus prie jų akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus, svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus asmens, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, šis atsakė, kad maždaug prieš valandą laiko. Patikrinus apie 19.11 val. vairuotojo blaivumą alkotesteriu „Alcotest Nr. 0409“, šis parodė sunkų girtumo laipsnį 2.80 promilių. Jie vairuotojui paaiškino, kad reikės vykti su jais į priklausomybių ligų centrą, kur bus paimtas jo kraujo mėginys alkoholio kiekio kraujyje nustatymui. Pas vyriškį paprašė, kad šis liptų į tarnybinį automobilį, tačiau asmuo kategoriškai atsisakė vykdyti jų reikalavimus dėl ko buvo panaudotos spec. priemonės, po ko jis buvo pristatytas į priklausomybių ligų centrą. Atvykę kolegos automobilį iš jų perėmė saugojimui (b. l. 14-15);

- alkotesterio parodymais 2017-04-01d. 19.11 val. R. J. nustatytas 2,80 promilių girtumas (b. l. 21);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 3135/2017(01), kurioje nurodyta, kad R. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2, 82 (promilės) etilo alkoholio (b. l. 26);

- įtariamojo R. J. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad jis pilnai supranta kuo įtariamas, savo kaltę pripažįsta pilnai. Jis neturėjęs sunkių galvos traumų, nėra įrašytas į psichiatro ar narkologijos įskaitą, savo veiksmus suvokia pilnai. Jis yra savininkas automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-04-01 dienos metu tikslaus laiko nežino, neatsimena atvažiavo pas savo draugą E., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) tikslaus adreso nežino. Prekybos centro aikštelėje pasistatė savo automobilį, su Evaldu nuėjo į minėtą parduotuvę apsipirko, pirko vyno. Su Evaldu nuėjo iki kavinės, kurios pavadinimo ir adreso nežino, jam atrodo ji yra pagrindinėje gatvėje, kur gėrė alų, išgėrė ir pirktą vyną. Išėjus jiems iš kavinės draugas siūlė pas jį pernakvoti ir nevažiuoti išgėrusiam namo, tačiau jis visai gerai jautėsi ir nenorėjo palikti automobilio prekybos centro aikštelėje, nusprendė važiuoti namo. Draugas nuėjo namo, o jis nuėjo iki minėto prekybos centro, kur buvo palikęs automobilį, tuo metu galėjo būti apie 18.00 val. jis įsėdo į automobilį, pradėjo jį vairuoti, išvažiavo iš prekybos centro aikštelės. Kas jį tiksliai sustabdė ir kas toliau vyko, jis neprisimena. Pamena, kad buvo atvežtas į policijos įstaigą, kad prieš tai ėmė kraują. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi, pilnai pripažįsta, tai daugiau nepasikartos (b. l. 46);

- Pateikus patikslintą parnešimą apie įtarimą R. J. parodė, kad su jam pateiktu patikslintu pranešimu apie įtarimą, jis susipažino, įtarimo esmė jam aiški. Savo kaltę jis pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Tvirtina savo pirminės apklausos metu duotus parodymus. Papildo, kad automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam. Taip pat nori pasakyti, kad dėl tokio savo netinkamo elgesio labai nuoširdžiai gailisi, pasielgė neapgalvotai ir netinkamai, dėl ko dabar už klaidas „moka“, neteko darbo, nes iki įvykio dirbo autobuso vairuotoju, netekęs darbo neteko ir pajamų dėl ko negalės išlaikyti savo šeimos, rūpintis jų bei savo gerove. Tai jam didelė pamoka (b. l. 53).

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Dėl veikos kvalifikavimo

Kaltinamojo R. J. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. J. 2017-04-01 apie 19.00 val. vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,82 % (promilės) etilo alkoholio. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad R. J. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas R. J. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Kadangi apklausiamas kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jo bendradarbio D. K. atsakomybei, mano, kad jis galės daryti jam teigiamą įtaką.

Laiduotojas D. K. prašo atleisti R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jo atsakomybei. Laiduotojas sutinka laiduoti už kaltinamąjį R. J. ir nurodė, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteistas, nebaustas, dirbantis. Kaltinamasis yra jo bendradarbis, jie pažįstami 10 metų. Su kaltinamuoju jis turėjo rimtą pokalbį, jis labai gailisi taip pasielgęs, dėl to padarė išvadas. Kaltinamasis įsiklauso į jo nuomonę ir pastabas, todėl jis gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamasis R. J. pirmą kartą padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotojas D. K. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis R. J. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį perduodant jį pagal laidavimą D. K. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad D. K. galima pasitikėti kaip laiduotoju, kadangi jis neteistas, administracine tvarka nebaustas. Teismas netikėti juo neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismui, nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,82 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, padarė teigiamas išvadas dėl savo poelgio, yra dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas trumpesnis nei maksimalus – dveji metai.

Teismo vertinimu, BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bus proporcinga ir adekvati priemonė padarytai nusikalstamai veikai. Todėl kaltinamajam skiriama 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka.

Prokuroras prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. J. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonė – automobilis „Volvo V70“ atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad R. J. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam R. J. nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotina.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Transporto priemonė – automobilis „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri saugoma automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Chemijos 4B, Kaunas, konfiskuotina.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2017-04-11 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-4375, kurioje nurodyta, kad advokatė Ingrida Maldeikienė teikė antrinę teisinę pagalbą R. J. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 40,53 eurų, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendė:

R. J. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo D. K. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą Nr. 1-1013-919/2017 nutraukti.

Paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nuteistasis privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaita Nr. LT 70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas).

Išaiškinti R. J., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš R. J. nepriteisti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. YV1LW7202X2551923, kuris saugomas automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Chemijos 4B, Kaunas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.