Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-296-508/09

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

2009 m. birželio 25 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Ramutei Budrytei, nuteistajam M. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-03-26 nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2009-02-12 iki 2009-03-26.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 5 d. apie 1.00 val., Alytuje, prie Vilties gatvės 30-o namo, veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, tačiau dar buvo neįsiteisėjęs, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. M. : asmuo, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, tačiau dar buvo neįsiteisėjęs, sudavė vieną smūgį ranka V. M. į veidą, V. M. bandant pabėgti, asmuo, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, nuosprendis įsiteisėjęs 2009-04-21 ir M. B. jį pasivijo, pargriovė ir sudavė ne mažiau keturių smūgių rankomis ir kojomis V. M. į įvairias kūno vietas, taip padarydami V. M. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairio pakinklio srityje, muštinės žaizdelės nosies kairėje, kraujosruvos apatinės lūpos vidurinėje dalyje gleivinėje, nosies kaulų lūžimo ir pagrobė V. M. 550 litų vertės telefoną Nokia bei 50 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. M. 550 litų turtinę žalą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyręs visas bylos aplinkybes teisingai kvalifikavo M. B. nusikalstamą veiką bei paskyrė bausmę nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, inkriminuota nusikalstama veika BK 180 str. 1 d. patvirtinta įrodymais – baudžiamajame procese įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis, kurie išsamiai nurodyti bei motyvuoti apkaltinamajame nuosprendyje.

Veika kvalifikuojama pagal BK 180 str. 1d. (plėšimas) tada, kai pagrobiamas svetimas turtas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Pažymėtina, kad grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais, tačiau grasinimas taip pat gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam asmeniui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 11 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. B. neneigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam V. M., t.y. panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, bet neigia tai daręs siekiant atimti iš nukentėjusiojo pinigus, t.y. siekiant pagrobti svetimą turtą. Tačiau nuteistojo neigimas, kad jis panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu nesiekė pagrobti jo turėtų pinigų, prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintiems bei tinkamai įvertintiems įrodymams. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek turint išankstinį tikslą, tiek ir tokio tikslo neturint, t. y. kai tyčia apiplėšti susiformuoja staiga.

Tai, kad iš nukentėjusiojo pagrobė pinigus neneigia ir pats apeliantas, tačiau, kad pinigai pagrobti plėšimo būdu, įrodyta nukentėjusiojo V. M. ir kitų liudytojų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais. Nukentėjusysis V. M. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek ir teisme parodė, kad vaikinai su kuriais vartojo alkoholį, sutartinai išėjo iš kambario ir juos su Egidijumi paliko, jis pajutęs kažką negera, iš piniginės išėmė 50 litų ir juos įsidėjo į išorinę kelnių kišenę, o piniginę su dokumentais bei telefoną įdėjo į vidinę striukės kišenę. Kai jis su Egidijumi išėjo, neužilgo paskui juos išėjo M. B. ir kitas asmuo. M. B. jį pasivijo ir kirto jam per kojas, pradėjo jį mušti, atsigavęs policijoje pasigedo pinigų ir telefono. Liudytojas E. M. patvirtino nukentėjusiojo V. M. parodymus apie nusikaltimo aplinkybes, jis teigė matęs, kaip M. B. ir kitas asmuo spardė jį kojomis, matė kaip ištraukė piniginę, M. B. rankoje laikė ištrauktus pinigus. M. B. kaltę įrodo ir liudytojo V. D. parodymai, kuris patvirtino, jog pinigus matė pas M. B.. Netrukus abu bei pakvietę kitus asmenis, išlaidavo pagrobtus pinigus. Fizinė prievarta suduodant smūgius rankomis ir kojomis, taip atimant galimybę priešintis nukentėjusiajam, pasireiškė svetimo turto grobimu, veikta tyčia bendrininkų grupėje tarpusavyje susitarus, tai pasireiškė jų konkliudentiniais veiksmais.

Padarytą plėšimą nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu, nuteistasis M. B. prašo perkvalifikuoti į LR BK 140 str., ir 178 str. 2 d., tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nusikaltimą pagal LR BK 180 str. 1 d. Esant vagystei kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nenaudoja nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atėmimo galimybės priešintis. Tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. B. pagrobė nukentėjusiojo turtą panaudojęs prieš jį fizinį smurtą, yra pagrįsta. Straipsnio dispozicijoje numatyta, kad už plėšimą baudžiamas tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Pažymėtina, kad asmens, bendrai įvykdžiusio plėšimą prieš M. B., atžvilgiu nuosprendis įsiteisėjo 2009-04-21, apeliacinėje instancijoje išnagrinėjus ir atmetus skundą.

Skirdamas bausmę M. B. teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str.) nepažeidė. M. B. yra teistas penkis kartus taip pat už turtinius nusikaltimus, teistumai neišnykę ir teismo nepanaikinti, todėl jam pagrįstai skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Be to, nusikaltimą padarė neilgai trukus po paleidimo iš pataisos namų. Teismas, atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, veikimą nusikaltimą metu, ankstesnius nusikaltimus, jų pobūdį ir kiekį, jam kaip recidyvistui pagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgus į tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių, bet yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, teismas nustatė teisingą laisvės atėmimo bausmės dydį.

Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad 2009-03-26 nuosprendžiu M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 180 str.1d. laisvės atėmimo bausme 1 metams 10 mėnesių pagrįstai ir teisėtai. Tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir perkvalifikuoti jo padarytą veiką į BK 140str.1d., 178 str. 2 d., sušvelninti paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.