Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą atsakovei J. T. dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad, atlikęs paskirtų našlių pensijų mokėjimo teisingumo auditą ir išnagrinėjęs V. Z. našlių pensijos bylos dokumentus bei jų duomenis sutikrinęs su Gyventojų registro tarnybos duomenimis apie civilinę būklę, nustatė, kad ji, teikdama prašymą skirti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją (toliau – našlių pensija), pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus, t. y. kaip įrodymą, kad iki mirties G. Z. (G. Z.) buvo jos sutuoktinis, ji pateikė dokumentą apie 1954 m. spalio 24 d. sudarytą santuoką su G. Z., tačiau nenurodė, kad ši santuoka buvo nutraukta 1972 m. kovo 30 d., t. y. dar iki jo mirties. Taigi dėl to susidarė našlių pensijos permoka.

V. Z. 2015 m. rugsėjo 29 d. mirė ir liko neišieškota 2 954,54 Eur našlių pensijos permoka. Jos palikimą pagal testamentą priėmė dukra A. Ž., vaikaitė J. T. ir vaikaitė O. Z., o dalį, kuri testamentu liko nepaskirta (įskaitant ir skolinius įsipareigojimus), paveldėjo dukra A. Ž.. Ši paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi jai priklausančias paveldėjimo teises padovanojo dukrai J. T.. J. T. 2 954,54 Eur našlių pensijos permokos negrąžino.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Atsakovė J. T. atsiliepimo į prašymą nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai paskelbta viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl V. Z., kurios skolinius įsipareigojimus po mirties paveldėjo J. T., išmokėtos valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos 1997 m. liepos 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. laikotarpiu.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad V. Z. 1997 m. birželio 26 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu skirti našlių pensiją už 1985 m. balandžio 2 d. mirusį sutuoktinį G. Z..

VSDFV Vilniaus skyrius 1997 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 3439 V. Z. paskyrė našlių pensiją nuo 1997 m. liepos 1 d.

VSDFV 2015 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. PE_SP3-4622 nusprendė nutraukti V. Z. 21 Eur našlių ir našlaičių pensijos mokėjimą nuo 2015 m. balandžio 1 d., nes pensija paskirta neteisėtai. Nustatyta, kad 21 Eur našlių ir našlaičių pensija buvo išmokėta iki 2015 m. kovo 31 d.

VSDFV 2015 m. birželio 8 d. sprendime Nr. 11-56-153 nustatė, kad nuo 1997 m. liepos 1 d., t.y. nuo pensijos paskyrimo dienos, iki 2015 m. kovo 31 d. susidarė 3 132,97 Eur našlių pensijos permoka dėl išmokos gavėjos kaltės, nes kreipdamasi dėl našlių pensijos skyrimo nuslėpė aplinkybes, turinčias įtakos teisei į šią išmoką nustatyti.

VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius 2015 m. birželio 8 d. raštu Nr. (10.4)3-63710 informavo V. Z. apie 3 132,97 Eur našlių pensijos permoką už 1997 m. liepos 1 d.–2015 m. kovo 31 d. laikotarpį ir paprašė šią permoką atlyginti geruoju, pervedant į vieną iš VSDFV sąskaitų. Taip pat nurodė, kad, negrąžinus permokos ir neatvykus tartis dėl permokos grąžinimo sąlygų iki 2015 m. birželio 26 d., permoka nuo 2015 m. liepos 1 d. bus išieškoma iš gaunamų išmokų teisės aktų nustatyta tvarka.

VSDFV Vilniaus skyrius 2015 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 11-57-83, atsižvelgdamas į V. Z. 2015 m. birželio 15 d. prašymą, nusprendė nuo 2015 m. liepos 1 d. iš jos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos išieškoti po 20 proc. pensijos kiekvieną mėnesį, iki bus atlyginta 3 132,97 Eur našlių pensijos permoka, išmokėta už laikotarpį nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d., dėl to, kad ji, 1997 m. birželio 26 d. teikdama prašymą skirti našlių pensiją už 1985 m. balandžio 2 d. mirusį G. Z., neinformavo, jog 1972 m. kovo 30 d. santuoka su juo buvo nutraukta.

Minėti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nuginčyti, todėl galiojantys ir vykdytini.

Iš byloje esančio išrašo iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro apie santuokos sudarymą duomenų matyti, kad G. Z. ir V. Z. susituokė 1954 m. spalio 24 d., o santuoką nutraukė 1972 m. kovo 30 d. Mirties liudijimai patvirtina, kad G. Z. mirė 1985 m. balandžio 2 d., o V. Z. – 2015 m. rugsėjo 29 d.

Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad, mirus V. Z., jos palikimą priėmė O. Z., A. Ž. ir J. T..

2017 m. kovo 31 d. raštu Nr. 23 Vilniaus miesto 3-iojo notaro biuro notarė P. J. informavo VSDFV Vilniaus skyrių, kad mirusiosios turto dalį, kuri liko testamentu nepaskirta (įskaitant ir skolinius įsipareigojimus), paveldėjo mirusiosios dukra A. Ž., kuri 2015 m. gruodžio 4 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi jas padovanojo dukrai J. T..

VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (10.4) 3-139921 ir 2017 m. vasario 1 d. raštu Nr. (10.4) 3-11655 siuntė atsakovei J. T. reikalavimus grąžinti 2 954,54 Eur našlių pensijos permoką, tačiau ji siųstų laiškų neatsiėmė ir permokos negrąžino.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybinio draudimo įstatymas (toliau – Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.). Šio įstatymo 21 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau – Fondas) padarytą žalą.

Juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (21 straipsnio 1 dalis).

Jeigu socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo pavaduotojo sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų ir (ar) bet kurios kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų ar kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, negauna, permoka išieškoma teismo tvarka (18 straipsnio 2 dalis).

Byloje jau nustatyta, kad V. Z. 1997 m. birželio 26 d. pateikė prašymą VSDFV Vilniaus skyriui skirti našlių pensiją už 1985 m. balandžio 2 d. mirusį sutuoktinį G. Z., tačiau nenurodė, kad santuoka su juo nutraukta dar 1972 m. kovo 30 d. Tai patvirtina, kad V. Z., siekdama gauti našlių pensiją, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, turinčius įtakos teisei į šią išmoką nustatyti, ir dėl to kilo pasekmės (3 132,97 Eur našlių pensijos permoka).

Tarp V. Z. neteisėtų veiksmų (tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo, siekiant gauti našlių pensiją) ir pasekmių (našlių permokos V. Z.) egzistuoja priežastinis ryšys, nes teikiant prašymą gauti našlių pensiją (1997 m. birželio 26 d.) santuoka tarp V. Z. ir G. Z. jau buvo nutrūkusi, todėl ji neturėjo teisės gauti našlių pensiją, o ją gavo.

Iš byloje esančių įrodymų ir paaiškinimų matyti, kad V. Z. pareigą grąžinti našlių pensijos permoką (3 132,97 Eur) pripažino. Taigi, dėl V. Z. kaltų veiksmų Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga neteisėtai mokėjo V. Z. našlių pensiją, todėl buvo padaryta turtinė žala Fondui, kurią V. Z. privalo atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš anksčiau nurodyto teisinio reguliavimo, išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, šiuo atveju iš V. Z..

V. Z. mirė 2015 m. rugsėjo 29 d., dar negrąžinusi 2 954,54 Eur našlių pensijos permokos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (2 dalis). Įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą (3 dalis).

CK 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paveldimos, be kita ko, ir palikėjo turtinės prievolės. Taigi, matyti, kad palikimą priėmę asmenys įgyja ne tik teisę į mirusiojo asmens turtą, bet ir pareigas.

Nagrinėjamu atveju V. Z. skolinius įsipareigojimus VSDFV Vilniaus skyriui (negrąžintą 2 954, 54 Eur sumą) 2015 m. gruodžio 4 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi paveldėjo J. T., todėl pareiga grąžinti negrąžintą susidariusią našlių pensijos permoką (2 954, 54 Eur) tenka būtent jai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Jam iš atsakovės J. T. priteistina 2 954, 54 Eur V. Z. išmokėtos našlių pensijos permoka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą patenkinti.

Priteisti pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui iš atsakovės J. T. 2 954,54 eurų (du tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir penkiasdešimt keturis centus) išmokėtą valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permoką.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.