- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-27
- Bylos Nr.
- 2S-795-622/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė
- Skolininkas
- V. Š.
- Kategorijos
- 129.19.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-795-622/2011
129.19.4.; 122.4.
2011 m. balandžio 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj ir Rimvidos Zubernienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko V. Š. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011-01-18 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Gintaro Kairio prašymą dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytiems pirkėjams akto patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2011-01-18 nutartimi netenkino antstolio Gintaro Kairio prašymo patvirtinti turto pardavimo skolininko pasiūlytiems pirkėjams aktą. Konstatavo, kad yra esminių procesinės teisės normų pažeidimų: išieškotojas tinkamai neinformuotas apie vykdymo procesą, pažeistos turto įkainojimo taisyklės.
Šalies argumentai
Skolininkas V. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2011-01-18 nutartį. Nurodo, kad išieškotojas Klaipėdos apskrities VMI apie turto perkainojimą bei pirmųjų varžytinių paskelbimą buvo informuotas laiku ir tinkamai. Tai patvirtina pašto įteikimo šaknelė. Pagal CPK 681 straipsnio 2 dalį išieškotojas turėjo per 5 dienas pareikšti antstoliui prieštaravimus. Jei prieštaravimai nepareikšti, tai reiškia, kad nustatytai naujai turto rinkos kainai išieškotojas neprieštarauja. Pakartotiniame antstolio prašyme pateiktas 2011-01-12 kreipimasis į Klaipėdos apskrities VMI dėl jų nuomonės apie turto pardavimą skolininko pasirinktam pirkėjui yra perteklinis antstolio veiksmas. Mano, kad buvo laikomasi apylinkės teismo nutartyje nurodytų sąlygų, kurios įtvirtintos CPK 704 straipsnio 2 dalyje. Netenkinus antstolio prašymo, skolininkas patirs didelius nuostolius, bus pažeistos jo teisės ir interesai.
Atsiliepimas
Pareiškėjas antstolis Gintaras Kairys pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo tenkinti atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Skolininko V. Š. atskirasis skundas tenkintinas.
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), reiškia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes.
Jeigu iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas. Tokiu atveju turto areštas panaikinamas ir turtas grąžinamas skolininkui (CPK 704 straipsnio 2 dalis).
Realizuojant areštuotą skolininko turtą iš varžytynių, įstatyme skolininkui suteikta tam tikra lengvatinė galimybė, t. y. teisė iki varžytynių pradžios pačiam arba per atstovą surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Jeigu toks pirkėjas randamas, tai areštuotas turtas, surašant sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, parduodamas šiam skolininko pasiūlytam pirkėjui, o aktą tvirtina teisėjas (CPK 704, 725 straipsniai). Teisėjo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2010).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad skolininko turto pardavimas jo pasiūlytam pirkėjui neprieštarauja bendrosioms varžytynių organizavimo ir vykdymo taisyklėms ir turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus). Pažymėtina, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai. Tačiau tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti teismo sprendimą savaime nepateisina įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Skolininko turtas, į kurį nukreipiamas išieškojimas, turi būti antstolio areštuojamas bei įkainojamas. Tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo, taip pat ir parduodant turtą skolininko pasirinktam pirkėjui, sąlyga. Aplinkybė, kad skolininkas pats pasiūlo turto pirkėją, nepaneigia fakto, jog turtas yra realizuojamas priverstinai. Areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris kartu su vykdomąja byla perduodamas tvirtinti teisėjui (CPK 704 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2008).
CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Net ir nesant skolininko ar išieškotojo prieštaravimų, jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007).
Tuo pačiu pažymėtina, kad vadovaujantis vykdymo proceso principais ir tikslais bei saugant viešąjį interesą, nekilnojamojo turto priverstinio realizavimo metu parduodamo turto kainos nustatymas nėra vykdymo proceso šalių diskrecijos teisė, nes parduodamo turto kaina turi būti objektyvi, todėl nustatoma antstolio pagal vykdymo proceso taisykles.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0154/08/01276 matyti, kad antstolis 2010-10-29 patvarkymu nustatė realizuojamo turto vertę – 119 300 Lt ir informavo išieškotoją (vykd. b. l. 153). Tokią pačią turto vertę patvirtina ir Centrinės hipotekos įstaigos filialo hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo pažymėjimas „Apie turto arešto akto Nr. 0308002386 pakeitimo įregistravimą turto arešto aktų registre (ten pat, b. l. 155). Šiam turtui realizuoti buvo paskelbtos varžytinės ir nustatyta pradinė pardavimo kaina 95 440 Lt; apie tai buvo informuotas išieškotojas, taip pat apie tai paskelbta viešo paskelbimo būdu (ten pat, b. l. 159, 160, 163).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad išieškotojas tinkamai neinformuotas apie vykdymo procesą, pažeistos turto įkainojimo taisyklės. Tačiau kokios buvo pažeistos procesinės įstatymų nuostatos pirmosios instancijos teismas nenurodė.
Byloje nustatyta, kad antstolis pardavė skolininko turtą - adresu (duomenys neskelbtini), 82,45 kv.m., bendras plotas 374,94 kv.m., unikalus turto numeris (duomenys neskelbtini), už 119 300 Lt (b. l. 3). Turto pardavimo kaina sutampa su turto arešto akte nurodyta turto verte. Tokia sąlyga atitinka pinigų sumą, nurodytą CPK 704 straipsnio 2 dalyje.
CPK 704 straipsnis nenumato pareigos antstoliui informuoti išieškotoją apie tokį areštuoto realizuojamo skolininko turto pardavimo būdą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apie realizuojamo turto vertę išieškotojas buvo informuotas, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti tvirtinti antstolio Gintaro Kairio turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2010-11-09 aktą (CPK 704 straipsnis).
Esant šioms aplinkybėms Palangos miesto apylinkės teismo 2011-01-18 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tvirtintinas antstolio Gintaro Kairio turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2010-11-09 aktas (CPK 704 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2011-01-18 nutartį panaikinti.
Patvirtinti antstolio Gintaro Kairio turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2010-11-09 aktą Nr. 0154/08/01276.