- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- A5.-1-660/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01951-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Larisa Tamulionienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. P.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SA ir DM Kauno teritorinis skyrius
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P., jo atstovei advokatei A. R., institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Valstybinės darbo inspekcijos atstovui A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r., dirbantis (duomenys neskelbtini) vadovu, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. rugsėjo 10 d. apie 5 val. 45 min. atlikus (duomenys neskelbtini) patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatytas dirbantis – iškraunantis mėsos produktus iš transporto priemonės R. P., kuris remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis nebuvo (duomenys neskelbtini) įdarbintas. A. P., būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, leido darbuotojui R. P. dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus. Tuo (duomenys neskelbtini) vadovas A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603, 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P. kaltės dėl nusižengimo nepripažino. Parodė, kad asmens vardu R. P. nepažįsta ir jis jo vadovaujamoje įmonėje nedirbo. 2019 m. rugsėjo 10 d., apie 5 val. ryto atvažiavo į darbą. Darbe buvo įmonės darbuotojai – J. R. ir V. G. K.. Maždaug po 20 min. atvažiavo pareigūnai ir padarė įmonėje kratą.
Institucijos atstovas A. P. parodė, kad buvo atliktas įmonės (duomenys neskelbtini) patikrinimas, kurio metu įmonėje darbo vietoje buvo rastas R. P., kuris paaiškino, kad iškrauna iš transporto priemonės šaldytuvo mėsą, kurią neša į įmonės patalpas. R. P. paaiškino, kad dirba apie savaitę laiko, tvarko įmonės (duomenys neskelbtini) teritoriją, gavo už darbą apie 60 eurų ir kad A. žadėjo jį įdarbinti įmonėje. Patikrinus Sodros duomenų bazėje nustatyta, kad R. P. nėra įdarbintas įmonėje (duomenys neskelbtini). R. P. pats surašė paaiškinimą, jo atžvilgiu jokio spaudimo niekas nenaudojo ir negąsdino.
Liudytoja G. V. parodė, kad ji dirba vyr. tyrėja. 2019-09-10, apie 5 val. nuvykus į (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), rado 2 asmenis, kraunančius dėžes su mėsa iš vieno automobilio į kitą, vienas iš asmenų buvo R. P., kuris apklausos metu kolegai V. J. sakė, kad dirba įmonėje nelegaliai.
Liudytojas T. D. parodė, kad jis dirba VDI vyr. inspektoriumi. 2019-09-10 FNTT organizavo patikrinimą (duomenys neskelbtini) ir pakvietė dalyvauti patikrinime VDI atstovus. Į įmonę nuvyko apie 6 val. su kolega A. P.. FNTT darbuotojai nurodė nelegaliai dirbusį asmenį – R. P., iš kurio buvo paimtas paaiškinimas, jis sakė, kad dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) savaitę, tvarko aplinką, o tą dieną iškrovė vištieną. Minėjo, kad dirbti leido direktorius A., už valandą gauna 5 eurus. R. P. pats parašė paaiškinimą.
Liudytoja J. R. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) vadybininke. Minėtą dieną apie 5.00-5.30 val. buvo darbe, kai į kabinetą atėjo FNTT darbuotojai. Tuo metu įmonės direktorius A. P. buvo įmonėje. R. P. nepažįsta, nežino, ar jis dirbo įmonėje. Įdarbinimu užsiima įmonės buhalterė. Kas dirba ant rampos nežino, ten daug įmonių su savo mašinomis išsikrauna.
Liudytojas V. G. K. parodė, kad anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju, A. P. buvęs darbdavys. Minėtą dieną apie 5-6 val. ryto atvažiavo policija ir pradėjo įmonės patikrinimą. Jis tuo metu lauke rūkė. Prie rampos daug automobilių kraunasi. Mašiną visada pats pakraudavo. Kažkas iš pareigūnų jį apklausė, pasakė, kad R. P. yra nelegalus darbuotojas. R. P. 2-3 kartus buvo atėjęs ieškodamas darbo, tačiau nematė jo dirbančio įmonėje (duomenys neskelbtini).
Liudytojas R. P. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 10 d., apie 5 val., ieškodamas darbo atėjo į urmo bazės rampą. Ant rampos veterinarai paprašė įstumti iš rampos į bazės vidų paletę su vištieną, kurią jis su veterinaru stūmė į bazės vidų, kokiai įmonei priklauso paletė su vištiena – nežino. Už tai jokio atlygio negavo. Tuo metu atvažiavo darbo inspekcijos ir FNTT darbuotojai, kurie liepė jam rašyti paaiškinimą, gąsdino, kad jeigu neparašys, tai išveš jį ir uždarys. Jis parašė paaiškinimą, kokį jam liepė pareigūnai. Tačiau paaiškinime nurodytų aplinkybių netvirtina, jokio A. nepažįsta ir iš jo pinigų negavo. Be paaiškinimo pasirašė dar patikrinimo akte, kas jame parašyta nežino, neskaitė.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo protokole aprašyto nusižengimo faktą ir A. P. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 1), patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu nustatytas dirbantis R. P., kuris paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) dirba apie savaitę laiko, darbo sutartis dar nepasirašyta, patikrinimo metu iškrovė paletę su mėsa (b. l. 2), VSDFV informacinės sistemos išrašas, iš kurio matyti, kad 2019-09-10 R. P. (duomenys neskelbtini) nebuvo įdarbintas (b. l. 3), R. P. paaiškinimas, kuriame jis paaiškino, kad padeda A. apie savaitę tvarkyti teritoriją, už valandą jam moka A. 5 Eur. Darbo sutarties su juo nėra pasirašęs, minėtą dieną krovė atvežtą vištą, už tai gavo 60 Eur (b. l. 4), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus, iš kurio matyti, kad A. P. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 5), susitarimas dėl nuomojamo ploto prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, iš kurio matyti, kad 2018-11-02 Nuomotojas - (duomenys neskelbtini) ir Nuomininkas – fizinis asmuo A. P. susitarė nuo 2018-12-01 sumažinti iki 119 kv. m bendrojo ploto negyvenamųjų patalpų, esančių pastate, kurio unikalus Nr., adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (b. l. 14), kita bylos medžiaga.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
A. P. kaltės neigimą teismas vertina kaip jo gynybos versiją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytą nusižengimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovės argumentai, kad A. P. nepadarė nusižengimo, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
A. P. kaltę dėl aptariamo nusižengimo patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir tiesiogiai nusižengimą mačiusių liudytojais teismo posėdyje apklaustų G. V. ir T. D. parodymai, kurie nuo pat administracinio nusižengimo tyrimo pradžios yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei kitiems byloje esantiems duomenims. Iš minėtų liudytojų parodymų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 10 d., apie 5 val., atliekant (duomenys neskelbtini) patikrinimą, rado du asmenis, kraunančius dėžes su mėsa iš vieno automobilio į kitą, nustatė, kad vienas iš asmenų – R. P., kuris apklausos metu sakė, kad savaitę laiko dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) nelegaliai, tvarko aplinką, o tą dieną iškrovė mėsą. Dirbti leido įmonės direktorius Alvydas, už valandą gauna 5 eurus. Liudytojas T. D. patvirtino, kad R. P. pats parašė paaiškinimą, jokio spaudymo jam nebuvo daroma. Teismui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad G. V. ir T. D. su A. P. sietų konfliktiški, priešiški asmeninio pobūdžio ar dėl nurodytų asmenų atliekamų tarnybinių pareigų susiklostę santykiai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymais ir vertina juos kaip patikimus A. P. kaltės įrodymus.
Liudytojų J. R., V. G. K., R. P. parodymai vertintini kritiškai, nes A. P. buvo jų darbdavys ir teismo posėdyje jie davė jam palankius parodymus.
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti R. P. pirminiame paaiškinime (b. l.4) apie (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kad jis padeda A. apie savaitę laiko teritoriją, su Alvydu tarėsi dėl darbo ir atlygio – 5 Eur už valandą, žadėjo artimiausiu metu įdarbinti, 2019-09-10 iškrovė iš mašinos palietę su vištom, už tai sumokėta apie 60 eurų, kadangi nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų G. V. ir T. D. parodymai ir byloje esantys aukščiau minėti rašytiniai įrodymai, tarp jų 2019 m. rugsėjo 10 d. (duomenys neskelbtini) patikrinimo aktas (b. l. 2), pasirašytas VDI inspektorių A. P. ir T. D., kuriame yra užfiksuota, kad įmonės patikrinimo metu nustatytas dirbantis R. P., kuris paaiškino, kad įmonėje dirba apie savaitę laiko, darbo sutartis dar nepasirašyta, patikrinimo metu iškrovė paletę su mėsa.
Nors liudytojas R. P. teisme neigė pirminiame paaiškinime nurodytą nelegalaus darbo faktą ir susitarimą su A. P. dėl įdarbinimo, tvirtino, kad dėl išgąsčio patikrinimo metu surašė inspektoriaus padiktuotą paaiškinimą, šios aplinkybės A. P. kaltės nepaneigia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui, ir tokiu atveju šio kodekso 40 straipsnis taikomas mutatis mutandis.
Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 str., 43 str.).
Pažymėtina, kad kiekvieno darbdavio pareiga organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrintas įstatymų laikymasis, t. y. darbas turi būti pradedamas tik tuomet, kai sutvarkyti visi reikiami dokumentai. A. P., darbuotojo atžvilgiu būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad jo naudai įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, būdamas darbdaviu, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad R. P. būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą.
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) direktorius A. P. būdamas darbdaviu, atsakingu už darbuotojų įdarbinimą, su R. P. prieš jo darbo pradžią nebuvo sudaręs raštiškos darbo sutarties ir apie jo įdarbinimą nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio, 43 straipsnio bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į nusižengimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
A. P. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, A. P. skirtina bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 38 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 629 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, teismas
nutaria:
A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 19106632482.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.