- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- eA2-833-343/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-02200-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Arkama“
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Iskarijotas“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „Iskarijotas“ atskirąjį skundą Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „Iskarijotas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Arkama“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Iskarijotas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 4 d. civilinėje byloje Nr. eL2-10266-1021/2023 išdavė teismo įsakymą dėl 6 792,46 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 4 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 328 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Iskarijotas“ kreditorės UAB „Arkama“ naudai. 2023 m. gruodžio 4 d. teismo įsakymas įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 28 d.
2. Pareiškėja (skolininkė) UAB „Iskarijotas“ (toliau - pareiškėja) 2024 m. vasario 9 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-10266-1021/2023, priimti pareiškėjos prieštaravimus dėl kreditorės UAB „Arkama“ pareiškimo, kurio pagrindu 2023 m. gruodžio 4 d. išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-10266-1021/2023 ir panaikinti minėtą teismo įsakymą.
Šalies argumentai
3. Prašyme nurodė, kad pareiškėjai teismo įsakymas nebuvo įteiktas tinkamai. Procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo siųsti du kartus: 2023 m. gruodžio 4 d. registruota pašto siunta pareiškėjos registruotos buveinės adresu ir kaip nurodė teismas – 2023 m. gruodžio 4 d. per Elektroninių priemonių portalą (toliau – EPP). Abiem atvejais teismo siųsti procesiniai dokumentai pareiškėjai nebuvo įteikti. Teismas procesinius dokumentus teikė per pareiškėjos EPP paskyrą, kuri yra nenaudojama, ir kas turėjo būti žinoma teismui. Teismas neišsiuntė pakartotinai pareiškėjai procesinių dokumentų CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
4. Pareiškėjos nuomone, buvo pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios tinkamą procesinių dokumentų įteikimą (CPK 123, 438 straipsniai), civilinio proceso principai, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies imperatyvi teisės norma, nukrypta nuo teismų praktikos, todėl procesas turi būti atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
5. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Arkama“ atsiliepimo į prašymą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-10266-1021/2023.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėja prie prašymo atnaujinti procesą nepridėjo įrodymų pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai pareiškėjai (skolininkei) buvo siunčiami 2023 m. gruodžio 4 d. elektroninių ryšių priemonėmis per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemio pareiškėjos paskyrą. Vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, procesiniai dokumentai laikomi įteiktais 2023 m. gruodžio 5 d.
Šalies argumentai
8. Pareiškėja (skolininkė) nepateikė paaiškinimų dėl naudojimosi/nesinaudojimo Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemio paskyra, t. y. kodėl ji nesijungė prie savo aktyvios paskyros (paskutinį kartą prie šios paskyros jungtasi 2018 m. liepos 13 d.), paaiškinimų dėl sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis galiojimo/negaliojimo ir kitų papildomų argumentų dėl procesinių dokumentų skolininkei įteikimo/neįteikimo per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemio pareiškėjos paskyrą.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskirajame skunde pareiškėja prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, dėl prieštaravimų priėmimo ir dėl Marijampolės apylinkės teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-10266-1021/2023 panaikinimo – tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.1. Teismas turėjo vertinti ne pareiškėjos EPP paskyros nenaudojimo priežastis, o tai, ar toks procesinių dokumentų įteikimas per nenaudojamą paskyrą pareiškėjai yra laikomas tinkamu, ar toks teismo informavimas per nenaudojamą EPP paskyrą apie inicijuotą teisminį ginčą laikytinas tinkamu ir rūpestingu teismo pareigos informuoti asmenį apie teismo procesą atlikimu.
1.2. Teismas pareigą informuoti pareiškėją apie pradėtą teismo procesą atliko netinkamai ir nerūpestingai, eliminavo pareiškėjos teisę žinoti apie teismo procesą, ginti savo teises, savalaikiai pareikšti prieštaravimus ir kt.
1.3. Procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo siųsti 2023 m. gruodžio 4 d. registruota pašto siunta jos registruotos buveinės adresu ir tą pačią dieną per EPP. Registruota pašto siunta siųsti procesiniai dokumentai pareiškėjai nebuvo įteikti, o per EPP siųsti procesiniai dokumentai taip pat nebuvo žinomi pareiškėjai, nes ji EPP paskyra nesinaudojo.
1.4. Pagal kasacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 pateiktą išaiškinimą, tam kad procesiniai dokumentai būtų pripažinti įteiktais tinkamai ir nepažeidžiant CPK 123 straipsnio normų, pirmiausiai turėjo būti teikiami pareiškėjos buveinės adresu, kas ir buvo padaryta, Tačiau nepavykus jų įteikti, teismas turėjo procesinius dokumentus įteikti kitomis priemonėmis ir būdais.
1.5. Teismas procesinius dokumentus teikė per pareiškėjos EPP paskyrą, kuri yra nenaudojama, ir kas buvo žinoma teismui. Taigi, ir šiuo būdu procesiniai dokumentai pareiškėjai nebuvo įteikti, jai nebuvo žinoma apie priimtą skundžiamą įsakymą. Teismas, privalėdamas atlikti informavimo pareigą tinkamai, turėjo išnaudoti kitas procesinių dokumentų įteikimo priemones ir būdus. Teismas procesinius dokumentus galėjo įteikti pareiškėjo vadovo el. paštu: kim76hoang@gmail.com, kuris yra viešai prieinamas. Ir jei procesinių dokumentų nebūtų pavykę įteikti ir šiuo būdu, tada procesiniai dokumentai turėjo būti siunčiami registruota pašto siunta antrą kartą pareiškėjos registruotos buveinės adresu ir pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, praėjus 10 dienų nuo jų išsiuntimo, būtų laikomi įteiktais.
1.6. Šiuo atveju procesinių dokumentų įteikimo tvarka, o kartu ir CPK 123 straipsnio teisės norma, buvo pažeista, teismas netinkamai atliko informavimo apie teisminį procesą pareigą, kas sudaro pagrindą proceso atnaujinimui ir skundžiamos nutarties panaikinimui.
10. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Arkama“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo reikalavimų
12. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CPK 370 straipsnį, reglamentuojantį prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).
13. Taigi, antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje, kaip yra nagrinėjamu atveju, teismas įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti, t. y. turi nustatyti kumuliatyvias sąlygas: 1) ar prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas nėra praleistas; ir 2) ar yra proceso atnaujinimo pagrindas. Tais atvejais, kai netenkinama bent viena iš šių sąlygų, civilinės bylos procesas negali būti atnaujinamas.
14. Atsižvelgiant į šios nutarties 12 punkte nurodytas teismų praktikos nuostatas, laikytina, kad atskirajame skunde keliami reikalavimai dėl prieštaravimų priėmimo ir dėl teismo įsakymo panaikinimo yra sprendžiami trečiojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje po proceso atnaujinimo. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, t. y. antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
15. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus (2023 m. gruodžio 4 d. teismo įsakymą, kreditoriaus pareiškimo kopiją ir pranešimą) pareiškėjai 2023 m. gruodžio 4 d. išsiuntė registruota siunta jos buveinės registracijos adresu Veiverių g. 9B-1, Vilnius ir per EPP, t. y. per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – VEP posistemis) paskyrą. Pareiškėjos teigimu, abiem atvejais teismo siųstų procesinių dokumentų pareiškėja negavo: registruota siunta pareiškėjai nebuvo įteikta, o savo LITEKO VEP posistemio paskyra pareiškėja nesinaudoja nuo 2018 m. liepos 13 d.
16. Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (teismo įsakymą). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nelaikė pareiškėjos nurodytu aplinkybių proceso atnaujinimo pagrindu, todėl atsisakė atnaujinti procesą.
17. Atskirajame skunde nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės yra grindžiamas netinkamu bylos aplinkybių vertinimu dėl proceso atnaujinimo pagrindo buvimo. Pareiškėjos (apeliantės) nuomone, abiem atvejais pareiškėjai procesiniai dokumentai nebuvo įteikti dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių tinkamą procesinių dokumentų įteikimą, pažeidimo ir dėl teismo pareigos tinkamai informuoti pareiškėją apie bylą nevykdymo. Nurodoma, kad pareiškėjai procesiniai dokumentai per jos LITEKO VEP posistemio paskyrą neturėjo būti įteikiami, teismui žinant, kad pareiškėja šios paskyros nenaudoja penkerius metus. Neįteikus siuntos pirmą kartą, pareiškėjai procesiniai dokumentai jos buveinės adresu turėjo būti išsiųsti pakartotinai CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba, laikantis teismų praktikoje nurodytų rekomendacijų ir išnaudojant kitas priemones, siunčiami pareiškėjos vadovo elektroninio pašto adresu.
18. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
19. CPK 117 straipsnyje nustatyti tokie procesinių dokumentų įteikimo būdai: 1) registruotąja pašto siunta; 2) per antstolius; 3) pasiuntinių paslaugų teikėjus; 4) kitais CPK nurodytais būdais. Nurodytas sąrašas yra nebaigtinis. Supaprastintas procesas dėl teismo įsakymo išdavimo sureguliuotas CPK XXIII skyriaus normomis. Jeigu minėtame skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės (CPK 432 straipsnis).
20. CPK 438 straipsnyje, reglamentuojančiame procesinių dokumentų įteikimą bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodyta, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. CPK 122 straipsnio 2 dalis nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
21. Kasacinis teismas aiškindamas CPK 117 straipsnio 1 dalies normas nurodė, kad įstatymas nenurodo vieno prioritetinio procesinių dokumentų įteikimo būdo, bet leidžia teismui pasirinkti jo sprendimu vieną labiausiai efektyvų dokumentų įteikimo būdą. Teismo prerogatyva yra spręsti koks konkretus procesinių dokumentų įteikimo būdas naudotinas kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2007). CPK normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, nenustato draudimo procesinius dokumentus skolininkui įteikti elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis įtvirtintas kaip vienas iš alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-362-933/2023).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pasirinko du procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjai būdus: elektroninių ryšių priemonėmis ir registruotąja pašto siunta. Abu įteikimo būdai gali būti taikomi bylose dėl teismo įsakymo išdavimo ir yra alternatyvūs, t. y. procesinių dokumentų bent vienu iš minėtų būdų teisėtas įteikimas pareiškėjai yra laikomas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu.
23. CPK 175¹ straipsnyje reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Nurodyto straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
24. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – Aprašas), patvirtintame teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakyme Nr. 1R-332, reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygos ir tvarka. Pagal Aprašo 21 punktą, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.
25. Jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas (Aprašo 22 punktas). Jei teisme gautus procesinius dokumentus reikia įteikti kitiems proceso dalyviams, bet adresatas neprivalo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra neaktyvi, gauti procesiniai dokumentai išspausdinami, atsakingas teismo darbuotojas patvirtina jų kopijų tikrumą ir pateikia juos pašto paslaugų teikėjui. Apie procesinių dokumentų išsiuntimą pažymima teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 24 punktas).
26. Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygos ir tvarka taip pat reglamentuota Taisyklėse, kurių privalo laikytis byloje dalyvaujantys asmenys, besinaudojantys LITEKO VEP posistemiu. Pagal Taisyklių 3.2 punktą, paslaugų gavėjas – LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo (jo atstovas pagal įstatymą) ar juridinis asmuo, kuris vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais turi teisę teikti teismui ir (ar) pareigą gauti iš teismo elektroninės formos procesinius dokumentus naudodamasis LITEKO VEP posistemiu, arba teismo mediatorius. Paslaugų vartotojas – paslaugų gavėjas (kai jis yra fizinis asmuo), arba fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (toliau – Juridinių asmenų registras) įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas ar atstovas (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo), paslaugų gavėjo administratorius ar paslaugų gavėjo atstovas, savo ar pagal suteiktus įgaliojimus paslaugų gavėjo vardu naudojantis LITEKO VEP posistemį (Taisyklių 3.6 punktas).
27. Paslaugų gavėjas aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungia prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikuojasi, t. y. atlieka šiuos veiksmus: 1) įveda privalomus pateikti registracijos duomenis arba patvirtina LITEKO VEP posistemyje nurodytų duomenų tinkamumą; 2) patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje); 3) patvirtina, kad sutinka, jog jo asmens duomenys būtų tvarkomi paslaugų teikimo tikslais (Taisyklių 7.1–7.3 punktai).
28. Akcentuotina tai, kad paslaugomis gali naudotis tik tie paslaugų gavėjai, kurie susipažino su Taisyklėmis ir sutiko jų laikytis (Taisyklių 8, 9.1 punktai). Paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas).
29. Taisyklių 9.4 punkte nustatyta paslaugų vartotojui pareiga į LITEKO VEP posistemį teikti teisingus paslaugų gavėjo, paslaugų vartotojo ir kitus duomenis, kurie reikalingi paslaugų teikimo tikslais, ir, jiems pasikeitus, atnaujinti ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Taisyklių 10.2 punkte įtvirtinta paslaugų gavėjo atsakomybė už paslaugų vartotojo į paslaugų gavėjo paskyrą teikiamų duomenų, dokumentų turinį ir kitą informaciją bei už paslaugų vartotojo paslaugų gavėjo paskyroje nurodytus klaidingus duomenis.
30. Jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą (Taisyklių 34 punktas). Paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Bylą nagrinėjančiam teismui nusprendus tenkinti tokį prašymą ir LITEKO pažymėjus, kad paslaugų gavėjui procesiniai dokumentai teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, šios bylos procesinių dokumentų teikimas į paslaugų gavėjo paskyrą tampa nebegalimas (Taisyklių 35 punktas).
31. Pareiškėja yra juridinis asmuo, kuris nėra CPK 175¹ straipsnyje nustatytas asmuo, privalantis gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Dėl to prieš išsiunčiant procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti: 1) buvo pareiškėja pateikusi sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ar ne; 2) aktyvi jos LITEKO VEP posistemio paskyra ar ne.
32. Iš LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėja yra EPP vartotoja. Ji, aktyvuodama savo paskyrą LITEKO VEP posistemyje, sutiko gauti į ją procesinius dokumentus bylų, kuriose ji dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu (Taisyklių 7.2, 8, 9.1, 34 punktai). Ginčo, kad procesinių dokumentų išsiuntimo dieną (2023 m. gruodžio 4 d.) pareiškėjos LITEKO VEP posistemio paskyra buvo aktyvi, nėra. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokių kliūčių procesinių dokumentų įteikimui pareiškėjai per jos LITEKO VEP posistemio paskyrą.
33. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė apie LITEKO VEP posistemio paskyros nenaudojimą nuo 2018 m. liepos 13 d., nagrinėjamu atveju neturėjo jokios reikšmės sprendžiant dėl procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjai taikymo per jos LITEKO VEP posistemio paskyrą. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų, esančių LITEKO VEP paskyroje, netikrinimas sukelia byloje dalyvaujančiam asmeniui tokius pačius padarinius, kaip ir procesinių dokumentų neatsiėmimas pašto skyriuje. Pareiškėja, turėdama aktyvią LITEKO VEP paskyrą, žinojo ir turėjo tikėtis, kad teismų procesiniai dokumentai bus siunčiami į jos paskyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-378-912/2022). Procesinių dokumentų įteikimo per EPP ypatybė ta, kad pranešimas apie gautus procesinius dokumentus nukreipiamas ne tik į LITEKO VEP paskyrą, bet į elektroninį paštą, nurodytą šioje paskyroje, kas dar padidina pareiškėjos galimybę sužinoti apie jai išsiųstus procesinius dokumentus.
34. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjai procesiniai dokumentai elektroninėmis priemonės įteikti tinkamai, laikantis aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo. Pirmosios instancijos teismui nekilo pareigos įteikti pareiškėjai procesinius dokumentus dar ir registruota pašto siunta ar kitais CPK nustatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodyta kasacinio teismo praktika netaikytina dėl faktinių šios ir nurodytų bylų aplinkybių skirtumo. Pareiškėjos nurodytose bylose procesiniai dokumentai teismo parinktu įteikimo būdu adresatams nebuvo įteikti, todėl atsirado poreikis procesinius dokumentus įteikti ir kitais įteikimo būdais.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Apibendrindamas išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto pagrindo procesui atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Pareiškėja pateikė prašymą priteisti iš suinteresuoto asmens (kreditorės) UAB „Arkama“ 1 045,44 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus pareiškėjos atskirojo skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.