Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-08-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-249-1058/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-08-13
Bylos Nr.
II-249-1058/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01245-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Giedrė Telksnienė (pirm.)
Nukentėjusysis
M. P.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Advokatai
Jolanta Klimavičienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-249-1058/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01245-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugpjūčio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui L. K. ir jo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,

nukentėjusiajam M. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5593-2020 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5593-2020 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje. Jam paskirta 75 EUR bauda. L. K. nubausta už tai, kad jis, 2019 m. spalio 20 d., apie 02.06 val., Vilniuje, Pilaitės pr., vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas pirma eismo juosta, keitė važiavimo kryptį, rikiavosi į antrą eismo juostą neįsitikinęs, kad tai daryti saugu bei susidūrė su antroje eismo juostoje važiavusiu automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 101 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu L. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad priimtas nutarimas yra neobjektyvus ir neteisėtas. Įvykio dieną vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo T. Narbuto gatve antra eismo juosta link Pilaitės prospekto, greitis buvo apie 30 km/val. Gatvėje buvo keturios eismo juostos. Sankryžoje degė raudonas šviesoforo signalas. Šalia jam iš kairės trečioje eismo juostoje sustojo kitas automobilis, kuriam galima buvo sukti tik į kairę pusę, bet jis važiavo tiesiai. Sankryžos pabaigoje tas automobilis (tai buvo „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė jam į galinę kairę pusę. Nuo smūgio automobilio galas užsiskersavo, pradėjus stabdyti pajuto antrą smūgį. Nesuprato kas įvyko, todėl nenorėjo staigiai stabdyti. Sustabdė automobilį kai pamatė gale jau sustojusį kitą automobilį. Išlipęs automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas pareigūnams tvirtino, kad nuo sankryžos jis pajudėjo iš trečios eismo juostos, vėliau jau nuėjus prie sankryžos pradėjo teigti, kad važiavo antra eismo juosta. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas ir sprendžiant dėl atsakomybės vadovaujamasi nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, pagal kuriuos visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai (b. l. 3-5).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo palikti skundžiamą nutarimą galioti ir skundo netenkinti. Nurodo, kad nutarimas priimtas tinkamai, pagrįstai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus surinktų įrodymų visumą, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, patraukimo atsakomybėn motyvai yra surašyti nutarime (b. l. 10).

Šalies argumentai

Skundą padavęs asmuo L. K. teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad tą naktį, apie 2 val., Laisvės pr. ir Pilaitės sankryžoje ties viaduku sustojo antroje eismo juostoje. Toje vietoje trečia, ketvirta juostos suka į Laisvės pr., pirma, antra juostos tiesiai į Pilaitę. Jis visada važiuoja antra eismo juosta, nes toliau važiuojant reikia sukti į kairę, todėl nereikia rikiuotis. Matė pro veidrodėlį, kad pirma eismo juosta važiavo taksi automobilis ir nusuko į dešinę. Paskui matė baltą „Mersedes Benz“, kuris iš pradžių važiavo jo juosta, bet po to persirikiavo į kairę – trečią eismo juostą ir sustojo šalia. Pradėjus važiuoti, važiavo lygiagrečiai. Sankryžos gale jis jau buvo per pusę priekyje to automobilio, bet tuo metu nesuprato, kas įvyko, nes tas automobilis trenkėsi į jį. Jo automobilį pradėjo sukti, jis pradėjo tiesintis ir tada pajuto antrą smūgį. Buvo du smūgiai iš eilės, pirmas į kairės pusės galinį ratą, antras smūgis buvo į galinį bamperį. Susidūrimas įvyko ties trečios juostos posūkiu į kairę. Po pirmo smūgio kitas automobilis atsitrenkė į tvoras, jis (L. K.) pradėjo stabdyti, bet tuo metu pajuto antrą smūgį į galą. Nesupratęs, kas vyksta, jis iš lėto riedėjo į priekį, o kitas automobilis taip pat važiavo toliau. Kai abu sustojo ir jis išlipo, M. P. automobilis buvo prie jo automobilio galo. Išlipęs paklausė M. P., kuria juosta važiavo. Jis tvirtino, kad trečia, aiškino, kad iš trečios juostos galima tiesiai važiuoti. Stovint prie sankryžos antroje ir trečioje juostoje atrodo, kad iš trečios juostos galima važiuoti tiesiai, nes važiavimo kryptis į kairę keičiasi tik pačiame gale. Greičiausiai todėl sankryžos gale tam kitam automobiliui nebuvo kur dingti. Gal jam todėl atrodė, kad jis (L. K.) rikiuojasi, o pats tiesiai važiuoja trečia juosta. Jeigu jis (L. K.) būtų rikiavęsis iš pirmos juostos, kaip nurodyta protokole, tai jo automobilis būtų pasisukęs į M. P. automobilį. Kai jis trenkėsi į galinį ratą, tai būtų nustūmęs. Mašinoms sustojus, jos liko stovėti kaip nubraižyta eismo įvykio schemoje. Į įvykio vietą buvo atvažiavę ir jo draugai, jie girdėjo, kaip M. P. sakė, kad važiavo trečia eismo juosta. Jis ginčijosi su mergina, vardu I. I. jam bandė paaiškinti, kad gali važiuojant trečiai juosta tiesiai važiuoti negalima, tik į kairę galima sukti, o jis aiškino, kad galima tiesiai. Atvykus pareigūnams ir jiems paklausius kuria juosta važiavo, M. P. pasimetė. Pareigūnai pasiūlė nueiti prie sankryžos ir parodyti kaip važiavo. Tada jis pakeitė parodymus, pasakė, kad važiavo antra juosta, o jis (L. K.) – pirma. Nors visą laiką prieš tai aiškino, kad važiavo trečia juosta tiesiai. Kokiu greičiu važiavo, nepasakys, bet greičio nebuvo. Policijos pareigūnas sakė, kad gal apie 30 km/val. „Mersedes Benz“ greitis buvo panašus. Iš karto po įvykio darė nuotraukas, bet jose kelio vietų nesimato, paskui atvažiavo pareigūnai išklausė istorijas, pasakė, kad situacija aiški, kaltininkas yra M. P., nes važiavo 3 juosta tiesiai, liepė pildyti deklaracijas, nes M. P. pradėjo mėtytis, nesuprato kur važiavo. M. P. nesutiko dėl kaltės. Kitą dieną sužinojo, kad protokolas dėl eismo įvykio sukėlimo surašytas jam (L. K.).

Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja J. Klilmavičienė palaikė skundo reikalavimus ir argumentus. Nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, neobjektyvus ir turi būti panaikintas. Prašė vadovautis nuosekliais L. K. bei liudytojų A. K., I. M. ir D. A. parodymais, eksperto paaiškinimais bei visas abejones vertinti L. K. naudai. Teigė, kad nėra pakankamai duomenų, jog L. K. įvykdė nusižengimą, todėl jis neturi būti nubaustas, o jo atžvilgiu pradėta teisena turi būti nutraukta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas nedalyvavo.

Nukentėjusysis M. P. teisme parodė, kad apie 2 val. važiavo link Pilaitės iš Narbuto g. antra eismo juosta. Yra tikras, kad važiavo antra juosta. Sankryžoje sustojo prie šviesoforo. Ketino važiuoti tiesiai antra juosta. Prie šviesoforo stovėjo dviese, L. K. automobilį matė, jis stovėjo pirmoje eismo juostoje. Užsidegė žalia, pradėjo važiuoti ir tik pravažiavus priešais pėsčiųjų perėją, L. K. automobilis pradėjo manevruoti, didinti greitį ir iš pirmos eismo juostos važiuoti į jo (M. P.) juostą. Savo galiniu bamperiu užkabino jo (M. P.) automobilio priekį, išstūmė iš kelio į atitvarą. Įvykio vietoje pareigūnui sakė, kad važiavo trečia eismo juosta nuo dešinės pusės, bet po to pasakė, kad važiavo antra juosta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytojas D. A. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje. Atsiminė, kad įvykyje buvo jaunuoliai, „Mercedes Benz“ vairuotojui buvo surašytas protokolas dėl teisių neturėjimo. Buvo dar surašyti protokolai jo keleiviams dėl to, kad trukdė dirbti ir rėkavo, deklaravo savo nuomonę. Kiek atsimena, „Mercedes Benz“ važiavę asmenys nupasakojo įvykį, aiškino, kad yra nekalti, kalbėjo trumpai, aplinkybių, kurios juostos laikėsi, neaiškino. Iš jų parodymų nėjo net suprasti. Visas aplinkybes paaiškino pareiškėjas, konkrečiai ką aiškino – surašyta tarnybiniame pranešime. Jo nuomone, dėl eismo įvykio pareiškėjas tikrai nebuvo kaltas. Tokią išvadą darė remdamasis savo patirtimi. Jo darbo stažas 15 metų ir iš situacijos jam buvo viskas aišku. Sprendė iš sankryžos, automobilių išdėstymo, apgadinimų pobūdžio. Dabar apgadinimų neatsimena, bet jam iš karto buvo akivaizdu, jog kaltas buvo „Mercedes Benz“ vairuotojas. Jis įvykio aplinkybes aiškino nesąmoningai, nieko taip ir nepaaiškino, ranka rodė kuria juosta važiavo, o ta juosta buvo trečia, ne antra. Kai jam pasakė, kad iš tos juostos galima sukti tik kairę, negalima tiesiai važiuoti, tada pasakė, kad važiavo antra juosta. Tikrai atsimena, kaip „Mersedes Benz“ vairuotojas tą aiškino, tuo labiau jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl galima spėti, kokie jo vairavimo įgūdžiai. Jam, kaip pareigūnui, nekilo abejonių dėl kalto asmens. Puikiai žino tą sankryžą, žmonės toje vietoje važiuoja tiesiai iš trečios juostos. Keista, kad L. K. buvo apkaltintas.

Liudytojas V. G. (V. G.) teismo posėdyje parodė, kad pareiškėją atsimena. Eismo įvykio metu vairavo jo pažįstamas M. P.. Važiavo per sankryžą link Pilaitės tiesiai, antra eismo juosta. Pareiškėjas rikiavosi, juos kliudė iš šono ir numetė nuo kelio, jie atsitrenkė į atitvarą. Pareiškėjas nebuvo jų aplenkęs, bet važiavo priekyje ir rikiavosi į jų juostą. Iki susidūrimo jo nematė. Susidūrimas buvo į priekinį bamperį ir kairės pusės šoną. Smūgis buvo vienas, tada atsitrenkė į metalinį atitvarą. Jis sėdėjo keleivio vietoje, priekyje. Jam buvo šokas, bet regėjimo lauko niekas nekliudė. Neatsimena, ar buvo prieš sankryžą sustoję. Susidūrimas įvyko už sankryžos. Jis iki įvykio išviso nekreipė dėmesio į kelią, pamatė „BMW“, kai įvyko eismo įvykis. Susidūrimas buvo į jo pusę. Ką sakė vairuotojas, neatsimena. Kokiu greičiu važiavo M. P. automobilis, nepasakys, buvo apgadintas visas dešinės pusės šonas ir bamperis. Nežino, ką M. P. pareigūnams aiškino, buvo su jais toliau nuėjęs, negirdėjo. Jis pats buvo neblaivus, bet įvykį gerai atsimena.

Liudytojas A. E. K. parodė, kad pažįsta L. K., apie eismo įvykį žino. Jam paskambino L. K., pasikvietė pabūti su juo, nes prieš jį priešiškai nusiteikę kiti asmenys. Vietoje „Mersedes Benz“ vairuotojas sakė, kad važiavo trečia eismo juosta, paskui pakeitė parodymus. Atvažiavus pareigūnams, sakė, kad antra eismo juosta važiavo, neprisipažino. Jam atvykus, „Mersedes Benz“ buvo arčiau tvoros ant bordiūro, o „BMW“ stovėjo tiesiau. Automobiliai buvo patraukti iš susidūrimo vietos.

Liudytoja I. M. teisme parodė, kad pažįsta L. K.. Jis paskambino iškarto po įvykio, nes buvo tik išsiskirstę, pasakė apie įvykį. Ji suprato, kad nesusitaria. Atvažiavus pamatė tris vaikinus iš „Mersedes Benz“. Asmenys buvo priešiški, labai negražiai bendravo su ja ir kitais, ne pats vairuotojas, bet jo draugai, jai nepatiko, todėl norėjo labai teisybės ieškoti. Atvykus pareigūnams ėjo link įvykio vietos, joje „Mersedes Benz“ vairuotojas sakė, kad važiavo antra juosta, nors matėsi, kad važiavo trečia juosta. Pareigūnams vairuotojas pakeitė parodymus, pasakė, kad važiavo antra, nors prieš tai sakė, kad trečia eismo juosta. Policija ta greitai išsiaiškino, o dabar keista kodėl taip yra. Toje vietoje prieš viaduką yra atskiras kelias, atskirtas salele, iš vidurio eina keturios eismo juostos. Mano, kad kai vairuotojos pamatė, jog juostos sukasi, nenorėjo būti kaltas ir tada pradėjo sakyti, kad važiavo antra juosta.

Ekspertas V. V. teismo posėdyje paaiškino, kad pagal bylos duomenų nepakanka eismo įvykio ekspertizei atlikti. Šiuo atveju automobiliai po susidūrimo nesustojo, smūgis nebuvo tokio stiprumo, kad mašinos taptų nevaldomos, buvo palietimas ir nuo to vairuotojas pakeitė judėjimo kryptį. „BMW“ galėjo važiuoti šiek tiek greičiau, nei „Mercedes Benz“ arba greitis galėjo būti vienodas. Važiuojant iš trečios eismo juostos sankryžoje įsilieti į antrą juostą techniškai yra įmanoma. Kuris vairuotojas kaltas dėl eismo įvykio dabar pasakyti sunku. Tam nustatyti turėtų būti pėdsakas ant važiuojamosios dalies, bet jo nėra. Dabar gali spręsti tik dėl mašinų greičio, t. y., kad „BMW“ važiavo neženkliai didesniu greičiu, o kuria juosta iki susidūrimo judėjo automobiliai, pagal jų apgadinimus nepasakys, turi būti automobilio pėdsakas ant kelio dangos. Mašinos įvykio vietoje nesustojo, po susidūrimo pavažiavo apie 20 m. Todėl ir eismo įvykio schemoje užfiksuota jų padėtis neinformatyvi. Ekspertizę skirti netikslinga, nes neįmanoma, pagal apgadinimus nustatyti, kuria juosta iki susidūrimo kuris automobilis važiavo.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. spalio 20 d. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad T. Narbuto gatvėje-Laisvės pr. įvyko eismo įvykis, susidūrė automobiliai „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 02.20 val. atvyko nurodytu adresu. Įvykio vietoje buvęs automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas M. P. paaiškino, kad jis važiavo T. Narbuto gatve antra eismo juosta link Pilaitės ir pajuto smūgį į priekinę dešinę pusę, į jį atsitrenkė automobilis iš pirmos eismo juostos. Automobilio „BMW vairuotojas L. K. paaiškino, kad važiavo T. Narbuto gatve antra eismo juosta link Pilaitės ir pajuto smūgį į automobilio galinę kairę dalį, į jį atsitrenkė automobilis iš trečios juostos. Įvykio vieta filmuojama (b. l. 16). Skundžiamame nutarime pažymėta, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu iš internetinio tinklapio „šviesoforai.lt“ nustatyta, kad eismo įvykio vieta nefilmuojama (b. l. 20-21).

Atsakomybėn traukiamas L. K. savo 2019 m. spalio 20 d. rašytiniame paaiškinime įvykio aplinkybes paaiškino analogiškai, kaip ir nurodė savo skunde teismui. Papildomai buvo nurodęs, kad važiavo apie 02.00 val., buvo nakties metas, gatvė apšviesta, važiuojamoji dalis – asfaltas, buvo sausa, sankryžoje buvo 4 eismo juostos, pats važiavo antrąja eismo juosta. Taip pat buvo nurodęs, kad į jį įvažiavusio automobilio vairuotojas išlipęs iš automobilio tvirtino, kad nuo sankryžos pajudėjo iš trečios eismo juostos, tą girdėjo atvažiavusi I. M.. Vėliau atvykus policijos pareigūnams ir nuėjus prie sankryžos vairuotojas jiems teigė, jog jis važiavo antra eismo juosta (b. l. 33).

Tyrimo metu M. P. paaiškino, jog 2019 m. spalio 20 d., apie 02.10 val., vairavo baltos spalvos automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo T. Narbuto gatve link Pilaitės. Buvo naktis, giedra, važiuojamoji dalis sausa, gatvė apšviesta, kelias keturių juostų, kurių trečia ir ketvirta skirtos važiuoti į kairę į Laivės pr., o pirma ir antra – važiuoti tiesiai. Važiavo antra eismo juosta, ne daugiau nei 45-50 km/val. greičiu, buvo įjungti artimųjų šviesų žibintai. Šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje su Laisvės pr., degant žaliam šviesoforo signalui važiavo per sankryža antra eismo juosta. Jau pravažiavus sankryžą, pirmoje juostoje važiavęs automobilis „BMW“ pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, ir savo kairės pusės galiniu bamperiu nustūmė jį ant skiriamosios juostos, kur jis savo automobilio kairiu šonu kliudė ir apgadino skiriamojoje juostoje esančią pėsčiųjų apsaugos tvorelę. Po visko automobilis „BMW“ nesustodamas važiavo toliau, pats nuvažiavęs nuo skiriamosios juostos sustojo. Iš trečios eismo juostos nėra galimybės važiuoti teisiai jeigu antroje juostoje važiuoja automobiliai, nes tokiu atveju būtų nuvažiavęs tiesiai ant skiriamosios juostos ir atsitrenkęs į šviesoforą bei kelio ženklą (b. l. 20). M. P. 2019 m. spalio 20 d. rašytiniame paaiškinime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės. Nurodyta, kad degant žaliajam šviesoforo signalui važiavo antrąja eismo juosta, kai į jį iš pirmos eismo juostos įvažiavo automobilis „BMW“ ir nustūmė jį ant bordiūro, kur jo mašinos kairysis šonas apgadino užtvarą. Po visko kitas automobilis nesustojo, važiavo toliau, o jo (M. P.) mašina, kai nuvažiavo nuo užtvaro ant kelio, dar riedėjo, iškart ją sustabdė. Įvykio liudytojas yra V. G. (V. G.). Įvykio metu žmonės nesužaloti. Jo automobilis draustas „Lietuvos draudime“ (b. l. 30).

Tyrimo metu apklaustas liudytojas V. G. paaiškino, jog važiavo T. Narbuto gatve link Pilaitės automobilyje kartu su M. P., pastarasis buvo už vairo. Kiek pamena, automobilis nesirikiavo, važiavo tiesiai, tik spėjus pravažiuoti sankryžą, pamatė juos lenkianti automobilį „BMW“, kuris staiga trenkėsi į jų automobilio priekinį dešinį kampą, taip nustumdamas juos nuo kelio. Išvažiavę iš kelio trenkėsi į metalinius atitvarus, „BMW“ važiavo toliau. M. P. panaudojo garsinį signalą ir automobilis sustojo. Tada jis irgi grįžo į kelią (b. l. 20).

Liudytojo V. G. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. spalio 20 d., apie 2 val. nakties, važiavo automobiliu „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. P.. Važiavo T. Narbuto gatve link Pilaitės. Kiek pamena, atvažiavę nuo T. Narbuto gatvės niekur nepersirikiavo ir nuvažiavo tiesiai link Pilaitės. Tik spėjus pravažiuoti sankryžą, pamatė į juos lenkiantį automobilį „BMW“, kuris staiga trenkėsi į jų automobilio priekinį dešinį kampą, taip nustumdamas juos nuo kelio. Išvažiavę iš kelio braukė per metalinį atitvarą, o automobilis „BMW“ važiavo toliau. M. P. pradėjo spausti garso signalą ir mašina sustojo. Tada jie grįžo į kelią ir sustojo (b. l. 29).

Byloje pateiktoje eismo įvykio vietos schemoje nėra nurodyta jokių išmatavimų, kelio ženklų, šviesoforų, perėjų (b. l. 24). Skundžiamame nutarime konstatuota, kad sudarytas eismo įvykio vietos planas neatitinka tikrovės ir jame užfiksuoti duomenys yra neinformatyvūs (b. l. 20).

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad administracinio nusižengimo byloje M. P. pateikė eismo įvykio metu bei vėliau jo paties darytas nuotraukas iš eismo įvykio vietos. Nuotraukose užfiksuota vieta, kurioje M. P. vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“ po kontakto su automobiliu „BMW“, nuvažiavo nuo kelio, automobilio kairės pusės ratais, per perėją, užvažiavo ant skiriamosios juostos, nulenkė komunikacijas žymintį stulpelį ir kliudė apsauginę tvorelę (b. l. 20-21).

Papildomose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad automobiliui „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta – priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas. Automobiliui „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta – užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis (b. l. 28).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. spalio 20 d. M. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-93064-2019 pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis 2019 m. spalio 20 d., 02.06 val., Vilniuje, Laisvės pr.-Pilaitės pr., vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas nedavė kelio gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės ir apsauginė tvora (b. l. 23). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. sausio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena M. P. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veiksmuose ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėties (b. l. 14-15).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. sausio 24 d. L. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-6021-2020 pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, nurodant sumokėti siūlomą 30 EUR baudą iki 2020 m. vasario 23 d. Protokole pažymėta, kad jis surašytas atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju L. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. L. K. tiek tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai teigė per sankryžą važiavęs antra eismo juosta, leidžiančia važiuoti tiesiai, tuo tarpu M. P. vairuojamas automobilis sankryžoje persirikiavo į antrą juostą iš trečiosios, leidžiančios tik sukti į kairę, ir būtent jis buvo eismo įvykio kaltininkas. Teisme apklaustas M. P. nurodė priešingas aplinkybes, t. y. kad tai jis važiavo tiesiai skirta važiuoti antra eismo juosta, o L. K. sukėlė eismo įvykį persirikiuodamas iš pirmos juostos į antrą. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir jo paaiškinime tyrimo metu. Eismo įvykyje dalyvavęs M. P. keleivis V. G. davė M. P. palankius parodymus, tvirtindamas, jog iki susidūrimo jie važiavo antra juosta, o L. K. į juos atsitrenkė persirikiuodamas. Teismas šio liudytojo parodymus vertina kritiškai, pirmiausia todėl, kad liudytojas įvykio metu buvo neblaivas (ką pats nurodė teismo posėdyje), taip pat parodė, kad apskritai nekreipė dėmesio į kelią, taigi, jo galimybė objektyviai niekieno neįtakojant prisiminti, kuria eismo juosta važiavo automobilis iki eismo įvykio, yra abejotina. Šį įsitikinimą sustiprina ir aplinkybė, jog tyrimo metu rašytame paaiškinime ir apklausoje liudytojas neįvardijo, kuria eismo juosta važiavo, tik teigė, kad jie per sankryžą važiavo tiesiai. Be to, V. G. yra M. P. draugas, todėl gali būti suinteresuotas duoti pastarajam naudingus parodymus. Teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai E. K. ir I. M. – L. K. draugai, atvykę į eismo įvykio vietą po įvykio ir paties įvykio nematę. Nežiūrint į tai, šie liudytojai patvirtino L. K. parodymus, kad iš karto po įvykio M. P. teigė, jog per sankryžą važiavo trečia eismo juosta, manydamas, jog ji leidžia važiuoti tiesiai, ir tik vėliau apsižiūrėjęs, pakeitė parodymus. Taigi, nors minėti liudytojai yra pareiškėjo draugai, taip pat galintys turėti suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau teisme apklaustas M. P. patvirtino, kad pareigūnams iš pradžių buvo nurodęs, jog važiavo trečia eismo juosta ir tik po to pasitaisė, kad važiavo antrąja. Analogišką aplinkybę patvirtino ir visiškai nešališkas bei bylos baigtimi nesuinteresuotas liudytojas D. A.. Liudytojas parodė, kad atvykus į eismo įvykio vietą „Mercedes Benz“ vairuotojas labai neaiškiai nurodė įvykio aplinkybes, ranka rodė, kad važiavo trečia eismo juosta, bet jam pasakius, kad iš jos galima sukti tik į kairę ir negalima važiuoti tiesiai, nurodė, kad važiavo antra eismo juosta. Šie liudytojo parodymai nevisiškai atitinka jo tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, t. y., kad M. P. tvirtino važiavęs antra juosta ir į jį atsitrenkė iš pirmos eismo juostos besirikiuojantis automobilis. Tačiau tokį neatitikimą liudytojas paaiškino teisme, nurodydamas, kad M. P. įvykio vietoje pakeitė parodymus, todėl taip ir buvo užfiksuota, nežiūrint į tai, tvirtino, kad pirmiausia įvykio vietoje M. P. teigė, jog važiavo trečia eismo juosta. Tiek pareiškėjas, tiek M. P. parodė, jog po susidūrimo abu automobiliai pajudėjo iš įvykio vietos, eismo įvykio vieta pareigūnų nebuvo nufotografuota, duomenų apie sankryžos srityje buvusius automobilių pėdsakus, iš kurių būtų galima spręsti apie jų padėtį susidūrimo metu, byloje nėra. Abu eismo įvykio dalyviai pateikė teismui mašinų apgadinimo fotonuotraukas, tačiau teisme apklaustas ekspertas susipažinęs su bylos medžiaga ir apžiūrėjęs pateiktas fotonuotraukas, įskaitant ir nukentėjusiojo telefone, kur tų pačių nuotraukų vaizdas ryškesnis, paaiškino, jog vien pagal fotonuotraukas ir jose užfiksuotus apgadinimus mašinų padėties susidūrimo metu ir iki tol nustatyti nėra galimybės, to negalima nustatyti nesant užfiksuotų automobilių pėdsakų ant važiuojamosios dalies. Teigė, kad skirti autoįvykio ekspertizę šiuo atveju netikslinga, nes pagal bylos duomenis ekspertai galėtų nustatyti tik mašinų judėjimo greitį, tačiau ne eismo juostą, kuria vairuotojai važiavo iki susidūrimo. Pažymėjo, jog techniškai buvo įmanomos tiek L. K., tiek M. P. eismo įvykio versijos. Šioje vietoje pastebėtina, kad administracinio nusižengimo teisena M. P. atžvilgiu buvo nutraukta įvertinus jo paties pateiktas mašinų fotonuotraukas specialiųjų ekspertinių žinių neturinčiam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniajam specialistui, iš kurių ir buvo nuspręsta dėl susidūrimo mechanizmo, nors teismo ekspertas teismui parodė, kad vien fotonuotraukose užfiksuota informacija yra nepakankama.

Taigi, įvertinus byloje surinktus ir aukščiau aptartus įrodymus, matyti, kad jie yra prieštaringi, dalies liudytojų parodymai neatitinka administracinio nusižengimo protokole užfiksuotų aplinkybių, nešališkų eismo įvykio liudytojų nėra, eismo įvykis vaizdo įraše neužfiksuotas (nustatyta, kad įvykio vieta nebuvo filmuojama), eismo įvykio schema neišsami – be išmatavimų ir kelio ženklų, todėl mašinų susidūrimo vieta ir aplinkybės lieka neaiškios. Nesant neabejotinų L. K. kaltės įrodymų, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl administracinio nusižengimo protokole užfiksuotų faktinių aplinkybių ir eismo įvykio kaltininko. Atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos duomenis ekspertai neturi galimybės įvertinti mašinų trajektorijų iki susidūrimo, o kitų būdų nustatyti eismo įvykio kaltininką nėra, laikytina, jog išnaudotos visos galimybės pašalinti teismo abejones dėl atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Šios abejonės vertintinos L. K. naudai ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina, o skundžiamas nutarimas panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

L. K. skundo tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-5593-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną L. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė