- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2018-03-09
- Bylos Nr.
- 1-55-380/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41982-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Nukentėjusysis
- S. B.
- Kaltinamasis
- Ž. P.
- Advokatai
- Romanas Lupeika, Daiva Ivanauskaitė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
2013-01-17 Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 str. laisvės apribojimu 1 metams, 2013-12-06 teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2014-04-08;
2017-11-28 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 149 str. 4 d. laisvės atėmimu 7 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. P. 2017 m. rugpjūčio 14 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, tarpusavio konflikto metu su A. B. ne mažiau kaip tris kartus smogė A. B. kumščiu į galvą. Nuo Ž. P. suduotais smūgiais padarytų sužalojimų – sunkios galvos traumos su nosies kaulų, kairės akiduobės medialinės sienos lūžimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniajame pusrutulyje, lydimu smegenų komos, smegenų pabrinkimo, suspaudimo, kvėpavimo funkcijos nepakankamumo – 2017 m. spalio 5 d. A. B. mirė ligoninėje. Taip Ž. P. tyčia nužudė A. B.
Kaltinamasis Ž. P. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos nepamena, vakare buvo atėjęs aplankyti pusbrolio dukros (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Ten gyveno A. B., jo sugyventinė I. V., sugyventinės dukra I. V. su dukra G., kurios aplankyti ir buvo atėjęs. Kieme buvo A. B. su draugu, kurio vardo jis nepamena, A. B. sugyventinė I. V., jie visi sėdėjo, išgėrinėjo. Jis gėrė atsineštą alų, buvo išgėręs tik stiklinę alaus, apsvaigęs nesijautė. A. susibarė su savo sugyventine, jie dažnai konfliktuodavo, tai buvo ne pirmas kartas. A. buvo prieš tai išgėręs ir puolė ant savo sugyventinės. Jis įspėjo A., bet šis antrą kartą puolė ant savo sugyventinės. Pirma A. sugyventinę tempė, paskui trenkė jai į veidą, vėliau matėsi ant jos veido mėlynė. Tada jis atsistojęs A. trenkė su kumščiu 2–3 kartus į veidą. Smūgiai buvo vienas po kito, A. bandė kažką daryti, bet nepavyko. A. parkrito ant kelių ir atsitrenkė nugara į konteinerį. A. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, bet apsivalė kraują, vaikščiojo. Jis atsiprašė ir tuo konfliktas buvo baigtas. A. buvo ištinusi akis ir nosis. Kol jis buvo, A. niekas daugiau nemušė. Kartu buvęs A. draugas nieko nesakė, tik sėdėjo. Buvo atėjusi to draugo žmona, liepė eiti namo.
Nukentėjusysis S. B. parodė, kad A. B. buvo jo tėtis. Su tėvu bendraudavo nedažnai. Tėvas su mama išsituokė, kai jam buvo 6 ar 8 metai, nepamena, ar tuo metu jau ėjo į mokyklą. Jis visą laiką gyveno su mama, o tėvas gyveno (duomenys neskelbtini) už 30 km. Kai buvo mažas, tėvas atvažiuodavo jo paimti ir nuveždavo pas močiutę. Tėtis turėjo kitą šeimą, turi sūnų. Po to pradėjo gyventi su I., bet kada išėjo gyventi su I., nežino. Jis dažnai išvykdavo į užsienį, o grįžęs kartą per mėnesį nuvažiuodavo pas tėvą. Anksčiau tėvas dirbo įmonėje netoli namų, kiek laiko ten dirbo, nežino. Dažniausiai tėvas būdavo namuose. Matydavo girtą tėvą, įkalbinėdavo, kad nebegertų. Jei būtų susitvarkęs, būtų tėvą išsivežęs kartu dirbti. Tėvo laidotuvėse buvo, bet prie laidotuvių neprisidėjo. Tėvą palaidojo broliai. Prašo priteisti 15 000 Eur neturtinę žalą, nes tėvo nėra.
Liudytoja R. B. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį pagal (duomenys neskelbtini) greitosios medicininės pagalbos stoties iškvietimą buvo nuvykusi pas sumuštą žmogų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Juos pasitiko jauna mergina ir nuvedė į metalinį vagonėlį, kur lovoje gulėjo vyriškis. Jo akys buvo užtinusios su hematomomis, veidas taip pat patinęs, sumuštas. Vyriškiui buvo nustatyta koma, todėl jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ji nesiaiškino, kas ir kada sumušė vyriškį. Atėjusi vyresnė moteris niekuo nesiskundė. Ji prisimintų, jei moteris būtų sumušta, bent būtų paklaususi, kas įvyko.
Liudytojas R. R. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį per Žolines, apie 17– 18 val., užėjo pas kaimyną A. B. Kieme prie gyvenamojo vagonėlio sėdėjo A. ir Ž., jie buvo išgėrę. Jis taip pat buvo išgėręs alaus, Ž. padavė pinigus, paprašė nuvažiuoti parvežti vyno. Ž. išvažiavo, parvežė vyno, kurį kieme gėrė jis, Ž., A. ir kartais prisijungdavo A. sugyventinė I. Iki to įvykio jie buvo išgėrę nepilną vyno butelį.
A. nuėjo į vagonėlį, žiūrėjo televizorių, rūkė, galėjo nepatikti, kad I. prie jų prisėdo, pradėjo bartis necenzūriniais žodžiais. A. barėsi ant savo sugyventinės I., išėjęs pradėjo ją tempti, paėmė už krūtinės ir sudavė jai per skruostą, ji atsitrenkė į metalinės duris, jis nežino, ar sudavė su kumščiu, ar su delnu. Bet dar prieš tai jis matė, kad I. buvo mėlynė ant skruosto. I. A. nemušė, jie taip gyvena apie 15 metų, I. nuolat būna su mėlynėmis, gulėjo net ligoninėje. Tai buvo šeiminė problema, todėl nesikišo. Ž. atsistojo užstoti moterį, įvyko susistumdymas, Ž. A. trenkė vieną smūgį, paskui kitą smūgį, sudavė A. į veidą kelis kartus, tuo viskas ir baigėsi. Jis visą laiką sėdėjo lauke pavėsinėje, jam sunku atsistoti, į konfliktą nesikišo. I. nuvalė A. kraują ir pasakė, kad šis ją muša, o dabar pats gavo. Po to dar A. puolė ant Ž., bet muštynių jis nematė, buvo tik žodinis konfliktas. Buvo kelis kartus atėjusi jo žmona su anūke vestis jį namo. Sugyventinės dukra I., grįžusi iš darbo, Ž. sakė, kad nebereikėjo mušti per veidą. Jis išėjo namo, kai žmona trečią kartą atėjo jo vestis. Kitą dieną, apie 9.00–9.30 val., A. paskambino, klausė, ar jis negalėtų pagelbėti, norėjo išgerti 100 gramų. Jis pakvietė užeiti, buvo atėjęs draugas V. L., jie atsidarė butelį degtinės, A. du stikliukus išgėrė, parūkė, pakalbėjo ir išėjo namo, sakydamas, kad dar pasiaiškins. A. akis buvo sumušta. Jie norėjo iškviesti greitąją, bet A. nenorėjo važiuoti į ligoninę, sakė, kad jei iškvies, tai pabėgs. A. elgesys nebuvo pasikeitęs, nesvyravo, išgėrė porą stikliukų, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Kitą dieną sužinojo, kad A. išvežtas į ligoninę.
Liudytoja Ž. R. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d., po pietų, jos sutuoktinis R. R. išėjo pas priešais juos gyvenantį A. B. R. išsinešė visus pinigus ir ten girtavo. Nuėjusi jį rado sėdintį lauke kartu su A. B. sugyventine I. V. Kaltinamasis, kurio ji anksčiau nepažinojo, vaikščiojo po kiemą. Priėjusi prie vyro, pasakė eiti namo, bet šis neklausė, pasiliko sėdėti. A. B. tuo metu buvo savo vagonėlyje, keikėsi, kvietė savo sugyventinę ateiti į vidų. Jos vyras pasiliko sėdėti, ji parėjo namo. Kai ji antrą kartą atėjo kviesti vyro, kaltinamojo jau nebematė. Kieme ten pat sėdėjo jos vyras su A. B. sugyventine. Tada A. B. išėjęs iš savo vagonėlio liepė pažiūrėti, kaip jį sumušė, atkišęs parodė savo krumplius, kurie buvo paraudę, nosis buvo prakirsta ir iš nosies bėgo kruvinos išskyros, nebuvo grynas kraujas. A. keikėsi, ji tada pasakė, kad jis tiek metų mušė, o dabar pats gavo. Ji vėl išėjo namo, o vyras pasiliko sėdėti toje pačioje vietoje su I. V. Po kurio laiko ji nuėjo trečią kartą parsivesti savo vyro. A. B. atsistojęs savo vagonėlyje keikėsi. I. V. priėjusi trenkė A. B., šis parkrito ant lovos, jie pradėjo bartis. Tada ji palikusi savo sėdintį vyrą išėjo namo. Apie 21 val. ji su anūke buvo lauke, atėjusi I. V. dukra I. V. klausė, ką daryti, nes sumuštas tėvas. Ji liepė dėti ant nosies kažką šalto. Kitą dieną ji išėjo į darbą (duomenys neskelbtini) ir dirbo visą parą. Jai vyras paskambino ir pasakė, kad atėjo A. B., paprašė nupirkti išgerti. Ji iš darbo grįžusi 2017 m. rugpjūčio 16 d. matė, kaip atvažiavo greitoji ir nešė A. B. ant neštuvų. A. B. buvo nusigėręs, bet kas jį galėjo pastumti. A. B. ir I. V. visą laiką mušėsi. Prieš kelerius metus I. A. buvo sumušęs, gulėjo ligoninėje, buvo išmušti dantys. Ji I. sveikos nėra mačiusi. Kai matė A., akis nebuvo dar patinusi, buvo tik nosis prakirsta.
Liudytoja I. V. (gim. 1994 m.) parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. grįžusi iš darbo rado A. B. sumuštą. A. B. buvo jos patėvis, kuris ją augino nuo 12 metų. Kai ji grįžo, kieme dar buvo Ž., R., ant stalo tuščias vyno butelis, o mama tuo metu išėjo iš virtuvės. Visi kiti buvo išgėrę, nė vieno nebuvo blaivaus. Ji patėvio paklausė, kas atsitiko, bet šis nieko neaiškino, tik pasakė, kad jį sumušė Ž. Norėjo kviesti greitąją, bet jis atsisakė, žadėjo pabėgti. Jam ilgai bėgo kraujas, atrodė baisiai. Apie 21 val. ji nuėjo pas kaimynę Ž. paklausti, ką daryti, kad nebėgtų kraujas. Ž., jai dar būnant darbe, skambino ir telefonu pasakė, kad sumušė patėvį, sakė, kad negalėjo žiūrėti, kaip jos mamą daužo. Tą dieną ji nematė, ar mama buvo sumušta, tik buvo mėlynės ant žando, ant rankų ir kojų. Buvo mėlynių iš anksčiau, buvo ir prieš tą dieną susimušę. Muštynės vykdavo dažnai ir visi kaimynai apie tai žinojo. Mama kartais jam suduodavo, gimdamasi, nes nebegalėdavo kentėti, nes dažnai vaikščiodavo mėlyna. Naktį buvo atėjusi mama, sakė, kad patėvis vėl jai trenkė. Ji liepė jiems patiems aiškintis, nes jos dukra G., kuriai reikės ryte eiti į darželį, miega. Mama išėjo, o kas toliau ten vyko, ji nežino. Kitą dieną patėvis trumpam buvo išėjęs pas R., bet daugiau niekur nebuvo išėjęs. Po to kitos dienos ryte mama išvažiavo dirbti, o ji nešė patėviui kavos, bet negalėjo pažadinti, iškvietė greitąją pagalbą. Ž. ji pažįsta labai seniai, jie geri draugai, jis labai gailėjosi, daug padėjo, kai patėvis gulėjo ligoninėje.
Liudytoja I. V. (gim. 1974 m.) parodė, kad apie 10 metų gyveno su A. B. 2017 m. rugpjūčio 15 d. atėjo R. R., Ž. P., dukra buvo išėjusi dirbti, o ji su anūke buvo namuose. Pirmiausiai atėjo kaimynas R., davė pinigų, A. nuvažiavo ir parvežė 2 ar 3 butelius vyno. Tada atėjo Ž. P. Jie visi gėrė kieme prie pavėsinės, Ž. nedaug išgėrė. Ji prie stalo nesėdėjo, vaikščiojo. A., R. ir Ž. sėdėjo prie pavėsinės, o kai ji prisėdo, A. pradėjo jai priekaištauti ir jie apsipyko. A. priežasčių ją užsipulti nereikėdavo. A., kaip ir kiekvieną kartą, pradėjo ją mušti, trenkė su kumščiu, su delnu per veidą. Jis sudavė ne vieną smūgį, bet kiek kartų, negali pasakyti. Ji girdėjo, kaip Ž. A. sakė baigti vieną kartą ją mušti. Jai bėgo iš lūpos ir nosies kraujas ir ji nuėjo į kambarį. Išėjus į lauką matė, kaip Ž. A. trenkė vieną kartą su kumščiu į žandą ir spyrė vieną kartą į šoną. Ji pribėgo ir atstūmė Ž., daugiau jokių muštynių nebuvo. Ji visų muštynių nematė. A. buvo akis sužalota, nebuvo prakirsta, bet buvo kraujosruva, lūpa buvo prakirsta, iš nosies bėgo kraujas. A. pradėjo jai priekaištauti, kad tai atsitiko per ją. A. visą laiką šaukė ant jos. Atėjo Ž., liepė R. eiti namo. A, stovėdamas tarpduryje, ją keikė necenzūrinius žodžius. Ji pradėjo raminti ir du kartus A. sudavė su delnu per veidą. Jis atsisėdo ant lovos. Po to R. išėjo namo. Vakare grįžo dukra, jos nuprausė A. veidą. Daugiau gėrimų nebuvo, vakare pažiūrėjo televizorių, pavalgė ir atsigulė. Naktį A. sudavė jai su alkūne, ji trenkė jam per veidą ir pabėgo iš lovos. Parbėgo į namą, dukra pasakė, kad miega. Tada ji grįžo, pamačiusi, kad A. užmigo, tyliai atsigulė. Ryte atsikėlė, viskas buvo gerai. A. buvo pats nuėjęs pas kaimyną R., ten išgėrė porą stikliukų. Parėjo sakydamas, kad blogai jaučiasi, pavalgė, gulėjo, žiūrėjo televizorių. Tą naktį A. apsimiegojęs buvo išėjęs į lauką ir susmuko ant žolės, ji paprašė Ž., kuris pas juos nakvojo, padėti jį parvesti. Ž. padėjo pakelti ir parvesti. A. atsigėrė vandens, dar parūkė, pakalbėjo ir apie 2 val. nakties užmigo. Ryte A. miegojo, ji išėjo dirbti. Paskambino dukra, pasakė, kad patėviui blogai, kad nesikelia, liepė greitai parvažiuoti. Dukra iškvietė greitąją pagalbą ir jį išvežė į ligoninę. A. sūnus S. su tėvu nebendravo, buvo atvažiavęs tik 2007–2008 metais. A. bandydavo skambinti sūnui S., bet šis nenorėjo kalbėti su tėvu. Laidojo A. jo broliai, dar padėjo draugai, kaimynai. Sūnus laidotuvėse buvo, bet prie laidotuvių neprisidėjo.
2017-08-16 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atvykus į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), įėjimas į kiemą iš vakarų pusės, (duomenys neskelbtini) gatvės. Matyti tujomis apsodinta teritorija, tarp kurių medinė tvora su metro skersmens praėjimu, praėjus pro vartelius yra takelis, išklotas betoninėmis trinkelėmis, palei vieno aukšto baltų plytų vasarnamį. Iš kairės pusės yra sienos iš medžio plokščių, be stogo, kur sudėti foteliai, kelios kėdės ir stalas. Ant takelio, iškloto betoninėmis trinkelėmis, yra panašios į kraują išdžiūvusios dėmės (t. 1, l. 23–31).
2017-08-17 gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1467/2017(03) nurodyta, kad A. B. padarytas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimas kaktos kairėje, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimas, kairės akies medialinės sienos lūžimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu dešiniajame pusrutulyje, lydimas smegenų komos, smegenų pabrinkimo, suspaudimo, kvėpavimo funkcijos nepakankamumo. Dėl galvos sumušimo ir kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu dešiniajame pusrutulyje, lydimo smegenų komos, smegenų pabrinkimo, suspaudimo, kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, A. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, l. 35–36).
2017-10-26 gautoje papildomoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. p G 1785/2017(03) nurodyta, kad A. B. mirties priežastis buvo sunki galvos smegenų trauma su nosies kaulų, kairės akiduobės medialinės sienos lūžimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešiniajame pusrutulyje, lydimu smegeninės komos, smegenų pabrinkimo, suspaudimo, kvėpavimo funkcijos nepakankamumo. Tarp pirminės specialisto išvados Nr. G 1467/2017(03) 1-ame punkte nurodytų sužalojimų ir A. B. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys (t. 1, l. 50–51).
2017-11-16 gautoje papildomoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. p G 2028/2017(03) nurodyta, jog remiantis specialisto išvadų duomenimis, I. V. parodymais 2017-11-09, neįtikima, kad A. B. mirė nuo I. V. suduotų smūgių. A. B. mirtis įvyko dėl Ž. P. suduotų smūgių padarytų sužalojimų – sunkios galvos traumos su nosies kaulų, kairės akiduobės medialinės sienos lūžimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešiniajame pusrutulyje, lydimu smegeninės komos, smegenų pabrinkimo, suspaudimo, kvėpavimo funkcijos nepakankamumo (t. 1, l. 57–58).
2017-08-17 parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis Ž. P. parodė, kad išėjęs iš namo pamatė, kaip A. B. muša savo sugyventinę, todėl priėjo prie jo, atsuko jį į save ir porą kartų kairės rankos kumščiu trenkė pastarajam į veidą. Po šių smūgių A. B. suklupo, tada jis vieną kartą koja spyrė jam į krūtinę (t. 1, l. 176–179).
2017-11-09 parodymų patikrinimo vietoje metu I. V. parodė, kad A. B. stovėjo netoli jos tarp pavėsinės ir jų gyvenamosios būdelės, ją užgauliojo negražiais žodžiais, tada ji kairės rankos delnu trenkė jam du kartus į veidą, A. B. liko stovėti, o ji nuėjo. Tos dienos naktį gulint kartu lovoje, A. B. gulėdamas jai iš dešinės pusės sudavė alkūne į šoną, tada ji prisikeldama kaire ranka sudavė dar vieną smūgį į dešinę veido pusę ir pabėgo iš kambario. Kitą dieną A. išėjo pas kaimyną ir dar vartojo alkoholį. Tą dieną sveikata nesiskundė, tik sakė, kad skauda galvą. Naktį užmigo gerai, knarkė, ryte pabudusi, atnešė jam kavos, bet jis nesikėlė – knarkė. Tada jį paliko ir išėjo į darbą, o apie pietus paskambino dukra ir pasakė, kad jam blogai, dėl to grįžo ir iškvietė greitąją. Po Ž. P. sumušimo jam buvo ištinusi kairė akis, iš nosies bėgo kraujas, taip pat kraujas bėgo ir iš lūpos. Taip pat parodė, kad Ž. P., kiek ji matė, spyrė A. B. būnant pritūpusiam, koja į klubą bei kumščiu vieną kartą trenkė į veidą, į kurią pusę, nepamena (t. 1, l. 97–98).
2017-08-23 gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1480/2017(03) nurodoma, kad I. V. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame skruoste, dešinės ausies srityje, smakro kairėje, krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje. I. V. kūne išskiriamos keturios trauminio poveikio vietos. Minėti sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, l. 103–104).
2017-11-09 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja Ž. R. parodė, kad ji, atėjusi parsivesti savo vyro R. R., pamatė, kad jis su vyresniąja I. V. sėdi pavėsinėje, o A. B. sėdėdamas šalia pavėsinės esančiame namelyje, rodė jai savo sumuštus krumplius. Matė, kad A. B. iš nosies bėgo sekretas bei sumušta nosis ties akimis. Taip pasakęs A. B. atsistojo. I. V. atsistojusi kairės rankos delnu vieną kartą trenkė A. B. į vieną veido pusę ir iš karto dešinės rankos delnu trenkė į kitą veido pusę, po to abiem rankomis jį pastūmė į krūtinę ir A. B. atsisėdo ant sofos (t. 1, l. 134).
Remiantis visais šiais įrodymais nustatyta, kad Ž. P. tyčia nužudė A. B.. Kaltinamasis Ž. P. savo kaltę pripažino, aiškino sudavęs du ar tris kartus kumščiu A. B. į veidą, norėdamas apginti I. V., kai šis ją mušė. Įvykio vietoje kartu buvęs liudytojas R. R. patvirtino matęs, kaip Ž., norėdamas užstoti I. V., sudavė A. į veidą kelis kartus. Liudytoja I. V. matė, kaip Ž. trenkė A. B. vieną kartą su kumščiu į žandą ir spyrė vieną kartą į šoną, o ji pribėgusi pastūmė Ž. P., daugiau jokių muštynių nebuvo. Liudytoja Ž. R. parodė, kad A. B. jai liepė pažiūrėti, kaip jį sumušė Ž. P., patvirtino mačiusi A. B. prakirstą nosį. Iš kaltinamojo ir liudytojų parodymų matyti, kad A. B. užpuolimo priežastis buvo Ž. P. manymas, jog reikia apginti I. V. Nors A. B. sudavė smūgius I. V., jai remiantis Teismo medicinos specialisto išvada buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau pati liudytoja tvirtina, kad po sumušimo buvo nuėjusi į kambarį, o grįžusi nustūmė Ž. P. nuo A. B., kad šio nemuštų. Kartu prie stalo sėdėjęs R. R. jokios grėsmės I. V. nematė, nes jie taip gyvena apie 15 metų. Iš pačios liudytojos I. V. parodymų matyti, kad jos sveikatai ar gyvybei pavojus tuo metu iškilęs nebuvo, o įvyko eilinis, įprastas neblaivių asmenų tarpusavio konfliktas. Iš kaltinamojo ir liudytojų parodymų matyti, kad sugyventiniai ir iki įvykio dienos konfliktuodavo, nukentėjusysis ir anksčiau vartojo smurtą prieš I. V. Kaltinamasis parodė, kad A. B. dažnai vartodavo smurtą prieš I. V. Taigi šis paskutinis konfliktas nebuvo jam netikėtas. Nors A. B. vartojo smurtą prieš I. V., padarė neteisėtus veiksmus, tačiau Ž. P. reakcija, t. y. ne mažiau kaip 3 smūgių į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno dalį sudavimas, buvo neadekvati situacijai ir nukentėjusiojo veiksmų pobūdžiui. Teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyta, kad A. B. mirties priežastis buvo sunki galvos smegenų trauma su nosies kaulų, kairės akiduobės medialinės sienos lūžimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešiniajame pusrutulyje, lydimu smegenų komos, smegenų pabrinkimo, suspaudimo, kvėpavimo funkcijos nepakankamumo.
Esant aptartoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad Ž. P. nukentėjusįjį A. B. tyčia nužudė tarpusavio konflikto metu. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Byloje nėra duomenų, kad Ž. P. norėjo nužudyti A. B., tačiau dėl kaltinamojo suduotų smūgių kumščiu nukentėjusiajam į galvą, nukentėjusysis A. B. mirė, buvo ne atsitiktinumas, bet dėsninga Ž. P. nusikalstamų veiksmų pasekmė. Ž. P. privalėjo suvokti ir suvokė, kad suduodamas smūgius nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą – kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ir gyvybę, numatė, kad gali sunkiai sužaloti A. B. ar net atimti jam gyvybę, ir, nors nenorėjo jo mirties, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, tai yra Ž. P. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis bei normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, iš jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008, 2K-302/2010).
Ž. P. suduodamas ne mažiau kaip 3 smūgius A. B. į galvą, dėl to nukentėjusysis pradėjo kraujuoti, suprato, kad kelia pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei, numatė, kad nukentėjusysis gali mirti, tačiau tokioms pasekmėms buvo abejingas, nors nukentėjusysis jautėsi blogai, pagalbos nesuteikė, sąmoningai leido pasekmėms kilti. Kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. Ž. P. veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
Kaltinamasis Ž. P. nuo pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino nužudęs A. B. Kaltinamasis laisva valia pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kritiškai vertina savo elgesį. Liudytoja I. V. patvirtino, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, gailėjosi, rūpinosi nukentėjusiuoju ligoninėje. Todėl Ž. P. prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikaltimą yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. A. B. vartodamas smurtą prieš I. V., nesitikėjo, kad jo elgesys gali išprovokuoti Ž. P. smurtą prieš jį patį, nors galėjo ir turėjo numatyti, kad gali sulaukti atsako, nes Ž. P. jį įspėjo nemušti savo sugyventinės. Ž. P. veiksmai atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jo veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Kaltinamasis Ž. P. neprisipažino, kad nusikaltimo padarymo metu buvo girtas, aiškino, kad buvo išgėręs tik šiek tiek alaus. Kartu buvę liudytojai I. V. ir R. R. apie kaltinamojo girtumą nieko negalėjo paaiškinti, nes patys buvo neblaivūs. Todėl iš kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad Ž. P. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir nepripažįstama kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalto, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis Ž. P. nusikaltimą padarė, būdamas teistas 2013-01-17 Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 str. laisvės apribojimu 1 metams, teistumas neišnykęs, todėl pripažįstama Ž. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes.
Kaltinamasis Ž. P. įvykdė labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei. Kaltinamasis nužudė pažįstamą asmenį, nusikalto veikdamas netiesiogine tyčia, nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai rodo, kad buvo suduota ne mažiau kaip 3 smūgius kumščiais į galvą. Ž. P. buvo teistas, be to, nusikaltimo padarymo metu jau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o vėliau nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, nedirbantis. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybę, Ž. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalini 9 dalimi paskirta bausmė bendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2017-11-28 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 149 str. 4 d. paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausme. Kadangi Ž. P. ankstesniu nuosprendžiu buvo nuteistas už labai sunkų nusikaltimą ir kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas toje byloje, padarė nusikaltimą, už kurį teisiamas šioje byloje, tai rodo jo pavojingumą visuomenei. Todėl prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama daugiau kaip pusė 2017-11-28 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos 7 metų laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 50 str. 3 d., BVK 63 str. ir 71 str. nuostatomis, bausmę skiriama atlikti pataisos namuose, kadangi neteistam kaltinamajam skirti atlikti bausmę kalėjime nėra pakankamo pagrindo.
Nukentėjusysis S. B. pareiškė 15 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kadangi dėl jo tėvo A. B. mirties padaryta didelė moralinė žala, jis neteko artimiausio žmogaus (t. 2, b. l. 92–95).
Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atlyginant neturtinę žalą visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismų praktikoje, tarp jų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, yra naudojami ir tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Jie atspindi žalą padariusio asmens – valstybės – turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu.
Nužudytojo sūnui S. B. buvo padaryta didelė moralinė žala, jis neteko artimo žmogaus. Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais nusikalstamais Ž. P. veiksmais, kuriais buvo nužudytas A. B. Nukentėjusysis S. B. negyvendavo su tėvu, jo tėvai išsituokė, kai jam buvo 6 ar 8 metai. Tėvas turėjo kitą šeimą, bet jie bendravo. Akivaizdu, kad sūnus patyrė žalą dėl tėvo netekimo. Bet, kaip matyti iš paties nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, negalima pripažinti, kad su nužudytuoju juos siejo glaudūs socialiniai ir emociniai ryšiai, jie kiekvienas turėjo savo interesus ir atskirą gyvenimo būdą. Be to, svarbu pažymėti, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, greta minėtų, turinčių lemiamą reikšmę pinigais įvertinant neturtinės žalos dydį kriterijų, atsižvelgiama ir į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Nors kaltinamasis neturi turto ar didesnių pajamų, bet yra darbingas, pakankamai išsilavinęs, kad turėtų galimybę atlyginti civilinį ieškinį. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, S. B. civilinis ieškinys dėl 15000 eurų neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, priteisiant iš kaltinamojo Ž. P. nukentėjusiajam S. B. 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Tenkintinas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 4123,75 eurų civilinis ieškinys už A. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Žala kilo dėl nusikalstamų kaltinamojo Ž. P. veiksmų. Jos dydis nustatytas remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 74–76).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusiojo S. B. interesams atstovavo advokatas Romanas Lupeika, tą patvirtina pateikti dokumentai apie sumokėjimą už teisinės pagalbos suteikimą (t. 2, b. l. 119), šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo atstovo darbo ir laiko sąnaudas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nukentėjusiojo 400 eurų atstovavimo išlaidos advokato Romano Lupeikos paslaugoms apmokėti yra realios ir pagrįstos, todėl priteistinos iš Ž. P.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ž. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 10 metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi 9 dalimi prie paskirtos bausmės pridėti dalį 2017-11-28 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir skirti Ž. P. subendrintą bausmę – laivės atėmimą 14 metų.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – suėmimą. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017-08-16 iki 2017-08-17, nuo 2017-11-23 iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką įskaityti atliktos bausmės dalį pagal 2017-11-28 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį.
Priteisti iš Ž. P. atlyginti 5000 eurų neturtinę žalą S. B., kitą ieškinio dalį atmesti. Priteisti iš Ž. P. 400 eurų išlaidas už advokato paslaugas nukentėjusiajam S. B.
Priteisti iš Ž. P. 4123,75 eurų Klaipėdos teritorinei ligonių kasai už A. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.