Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. D., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs 1961-08-13 Vilniaus rajone, lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, našlys, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas : 1979-12-27 pagal 1961 m. LR BK 250 str., 246 str. 2 d. laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D., 2007 m. rugsėjo 18 d., apie 19.00 val., apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė savo žmonai I. D. į krūtinės ląstos kairę pusę, padarydamas kiauryminį durtinį – pjautinį kairės krūtinės ląstos pusės sužalojimą, kurio metu buvo pažeistas kairysis plautis ir plautinis kamienas, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu bei ūmiu širdies – kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl ko nukentėjusioji mirė.

Apklaustas kaltinamuoju G. D. kaltu prisipažino ir parodė, kad su I. D. santuokoje gyveno nuo 1987 metų. Šioje santuokoje jie turėjo vieną bendrą vaiką, kiti du - žmonos, tačiau juos jis buvo įsisūnijęs. Su žmona ir dviem pilnamečiais vaikais – Sergejumi ir Zbignevu, jis gyveno name, esančiame J. H. g. 19, Skurbutėnų kaime, Pagirių sen., Vilniaus rajone. Dukra Danutė gyveno atskirai. Pasak kaltinamojo, nors oficialiai jis nebuvo įsidarbinęs, tačiau dirbo statybose ir išlaikė šeimą. Tuo tarpu žmona, paskutiniuosius 10 metų niekur nedirbo, nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, vogdavo iš jo pinigus, buvo neištikima. Taigi, ir nagrinėjamo įvykio dieną, kai maždaug apie pietus, jis su mama grįžo iš kapinių, jo žmona jau buvo išgėrusi. Tuomet, jis su broliu nuvažiavo į parduotuvę, kur nusipirkę valgyti bei du butelius vyno, grįžo į namus ir kartu su motina bei brolio žmona verandoje išgėrinėjo. I. D., pasak kaltinamojo, kartu su jais negėrė. Jis jai buvo liepęs daryti vaikams valgyti.

Vėliau, vakare, atvažiavus kaimynui J. Š., jis, jo brolis Janas ir J. Š., jo namuose toliau vartojo alkoholį, netgi visi trise buvo primigę. Kai jis su broliu pabudo, J. Š. tebemiegojo. Be jų trijų ir žmonos namuose daugiau nieko nebuvo. Išgėręs degtinės, tarp 18.30 – 19.00 val., jis vėl nuėjo į virtuvę, kur buvo jo žmona ir trečią kartą šios paklausė ar ji daro valgyti. Pastaroji paprasčiausiai jį pasiuntė. Nors negali gerai prisiminti visų įvykio aplinkybių, t. y. to, kaip jis į rankas sugriebė peilį, kaip juo dūrė Irenai ir dėl ko, tačiau mano, jog tarp jų konfliktas kilo dėl to, kad pastaroji ketino išeiti toliau gerti. Pagal kaltinamąjį, žmona tiesiog jį pati iki to privedė.

Tikrindamas parodymus vietoje apie inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybes, kaltinamasis G. D. parodė vietą virtuvės tarpduryje, kur jis stovėdamas pamatė krentančią žmoną su dešinėje rankoje juosmens lygyje laikomu peiliu. Taipogi parodė vietą ir nukentėjusiosios padėtį šiai pargriuvus, bei stalą, ant kurio jis padėjo pakeltą nuo grindų peilį ( 2 t. b. l. 1 – 8 ).

Kaltinamojo G. D. kaltė, be jo paties parodymų, įrodyta byloje surinkta medžiaga.

Apklaustas nukentėjusiuoju Z. D. parodė, jog kaltinamasis yra tikras jo tėvas, nužudytoji – motina, su kuriais iki nagrinėjamo įvykio, pastarasis gyveno kartu. Pasak nukentėjusiojo, tėvas dirbo ir išlaikė šeimą, mama nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu, išgėrusi provokuodavo konfliktus, iš tėvo vogdavo pinigus.

2007-09-18, apie 19.00 val., jam paskambino R. D., ir pasakiusi, jog namuose nelaimė, liepė greičiau grįžti. Išlipus iš autobuso, prie jo pribėgo R. D. ir pasakė, jog nužudyta mama. Į namus grįžo apie 19.20 val., matė, jog prie namų stovi greitosios med. pagalbos ir policijos automobiliai. Lauke prie tvoros, sutiko J. D., J. Š. miegojo, tėvas sėdėjo kambaryje ant fotelio. Visi trys buvo girti. Motiną rado virtuvėje, gulinčią ant grindų šalia dujinės viryklės. Medikai jau buvo konstatavę pastarosios mirtį. Kaip buvo nužudyta mama, Renata nepasakojo, ji tik paminėjo, kad tuo metu, kai mama nugriuvo ant grindų, virtuvėje buvo tik ji ir tėvas.

Apklaustas nukentėjusiuoju S. D. parodė, jog I. D. jo motina, kaltinamasis – įtėvis. Pasak nukentėjusiojo, nagrinėjamo įvykio dieną, jis nebuvo namuose, todėl, kas ten įvyko, nežino. Apie tai, kad tėvas nužudė motiną, jis sužinojo iš brolio, būdamas darbe. Atsiprašęs iš darbo, grįžo į namus. Užėjęs į virtuvę, pamatė ant grindų gulinčią motiną. Tėvas jau buvo išvežtas.

Teigia, jog kai tėvai negerdavo, jų santykiai buvo geri, tėvas, jis ir brolis dirbo, mama ne. Konfliktai tarp tėvų iš esmės kildavo dėl to, jog mama piktnaudžiavo alkoholiu, būdama girta tapdavo agresyvi, kabinėdavosi prie tėvo, todėl mano, kad tai, kas įvyko, įvyko dėl motinos kaltės.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarp šaldytuvo ir viryklės, ant grindų, buvo rastas moters lavonas. Aplink lavono galvą stebimas panašus į kraują skystis. Tarp lavono ir dujinės viryklės, ant grindų, rastas virtuvinis peilis su ant kriaunų matomomis rudos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Be to, dėmių, panašių į kraują, rasta ir kambariuose Nr. 1 ir Nr. 3. Girtavimo pėdsakai užfiksuoti tik trečiajame kambaryje : ant stalo 0,5 ltr. butelis degtinės „Beržinis“, kuriame likę 0,25 ltr. skaidraus skysčio, 0,5 ltr. talpos butelis su etikete „Klevinė degtinė“, kuriame likę 0,25 ltr. skaidraus skysčio, 2 ltr. talpos plastikinis butelis su geltonu skysčiu bei už fotelio rastas tuščias butelis nuo vyno ( 1 t. b. l. 6-30 ).

Apklausta liudytoja R. D. parodė, kad su kaltinamuoju G. D. gyvena viename name : ji su močiute vienoje namo dalyje, o pastarasis su šeima – kitoje. Pasak liudytojos, nagrinėjamo įvykio dieną, apie 19.00 val., ji užėjo pas G. D. į namus. Tuo metu kambaryje buvo jos tėvas J. D. ir kaltinamasis. Matėsi, kad jie abu neblaivūs. J. Š. miegojo. Kur buvo Irena nežino, ji jos nematė, todėl spėja, kad ji tuo metu buvo virtuvėje. Kai liudytoja užėjo į kambarį, G. D. išėjo į virtuvę. Pasikalbėjusi su tėvu, ji taip pat ketino išeiti, tačiau, tik įėjusi į mažąjį kambarį ir pasižiūrėjusi į virtuvės pusę, pamatė, jog krenta Irena. Pastebėjusi ant žemės lašančius kraujo lašus, pamanė, jog G. D. sudavė Irenai per veidą. Tačiau, priėjusi prie šios arčiau, jokio sumušimo ant veido nepamatė – veidas buvo baltas. Tuomet, pamanė, jog G. D., sužalojo Ireną peiliu. Kaltinamasis tuo metu, suspaudęs kumščius, stovėjo virtuvėje, maždaug 1,5-2 metrų atstumu nuo tos vietos, kur gulėjo nugriuvusi Irena. Nieko neklaususi liudytoja nubėgo pas draugę iškviesti greitąją med. pagalbą. Kai grįžo į namus, toje vietoje, kur gulėjo Irena, prie šios galvos, ant grindų matė didelę kraujo dėmę. Kad ją sužalojo G. D., teigia supratusi, nes be jo ir Irenos, nieko daugiau virtuvėje nebuvo. Tačiau, kad ši jau negyva, jiems pasakė atvykę medikai.

Pagal liudytojos nuomonę, tarp kaltinamojo ir jo žmonos santykiai buvo normalūs, tačiau kai jie išgerdavo, konfliktuodavo, o neretai ir susimušdavo. Be to, kai namuose nebūdavo G. D., pas jo žmoną dažnai ateidavo kaimynas Liudvikas, dėl ko, tarp sutuoktinių taipogi kildavo konfliktai.

Tikrindama savo parodymus vietoje, liudytoja R. D. parodė vietą prie kambario durų, kurioje stovėjo ji, kai pamatė krentančią ant grindų I. D.. Po to, užėjusi į virtuvę, liudytoja parodė vietas, kur ir kokioje padėtyje iki kritimo stovėjo Irena bei, kur matė stovintį G. D. ( 1 t. b. l. 114-119 ).

Apklaustas liudytoju J. D. parodė, jog nagrinėjamo įvykio dieną, jis su broliu G. D. kapinėse įrenginėjo antkapį. Po to, nusipirkę maisto ir du butelius vyno grįžo į motinos namus. Mama verandoje paruošė stalą. Pietaudami gėrė ir alkoholinius gerimus, tačiau kaltinamojo žmona su jais prie stalo nesėdėjo ir kartu negėrė. Vakare, apie 18.00 val., pas G. D. į namus parsivežė kaimyną J. Š. bei du butelius dėgtinės. Alkoholį gėrė trise : jis, jo brolis ir J. Š.. Kur tuo metu buvo Irena, nežino. Kai atėjo jo dukra, J. Š. jau miegojo, o G. D. nuėjo į virtuvę. Po pokalbio su dukra, išgirdo, kaip ši pasakė, jog krenta Irena. Pamatęs virtuvėje gulinčią Ireną, išsigando, nes manė, kad ją ištiko epilepsijos priepuolis. Kad ši negyva, suprato tik tuomet, kai atvažiavo policija. Teigia, kad jis tą dieną buvo nemažai išgėręs, o jo brolis taip pat. Tačiau, kad tarp jo ir Irenos tą dieną būtų kilęs konfliktas, negirdėjo.

Pasak liudytojo, brolio žmona nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu, išgėrusi būdavo agresyvi, provokuodavo konfliktus. Be to, kiek jam yra žinoma, pastaroji bendravo su kaimynu L. Š., su kuriuo vartodavo ir alkoholinius gėrimus.

Apklaustas liudytoju J. Š. parodė, kad pas kaltinamąjį į namus jis atvažiavo nagrinėjamo įvykio vakare, kur trise – jis, Janas ir Genrikas gėrė vyną ir degtinę. Kadangi jis iki to buvo gerokai išgėręs, greitai užmigo. Jį pažadino Janas, iš kurio ir sužinojo, kad nužudyta Irena. Genrikas tuo metu sėdėjo kambaryje, ant grindų virtuvėje, gulėjo Irena. Pamatęs atvažiuojant policiją, jis išėjo į kiemą. Pasak šio liudytojo, apie Genriko ir jo žmonos tarpusavio santykius, jis mažai ką gali pasakyti, nes pats su šeima gyvena Vilniuje. Tačiau, iš kaimynų jam buvo tekę girdėti, kad sutuoktiniai pykstasi, nes Irena dažnai išgėrinėjo, būdama išgėrusi, tapdavo agresyvi. Be to, girdėjo ir tai, kad ši palaikė santykius su kaimynu Liudviku. Žino, kad kaltinamajam, grįžus iš darbo, nepatiko matyti žmoną girtą, ir dėl to jie konfliktuodavo.

Apklaustas liudytoju L. Š. parodė, jog apie tai, kad Genrikas nužudė Ireną, jis sužinojo nagrinėjamo įvykio vakare iš savo motinos ar tėvo. Be to, G. D. namo kieme iš tolo matė policijos automobilį, bet pas juos nuėjęs nebuvo. Vėliau, J. Š. jam pasakojo, kad įvykio vakarą jis buvo pas G. D. namuose, kur kartu su broliais ir Irena vartojo alkoholį. Po to, Genrik išėjo į virtuvę, kur buvo Irena, o netrukus sugrįžęs pasakė, jog jis užmušė savo žmoną. Liudytojo teigimu, jis su Irena buvo tik draugai ir jokių meilės ryšių tarp jų nebuvo. Kartais pas ją užeidavo pasižiūrėti televizoriaus, kartais išgerti. Iš Irenos žino, jog jos vyrui nepatiko, grįžus namo rasti žmoną išgėrusią, todėl ši kartais atsisakydavo su juo išgerti. Tačiau, dėl vyro elgesio Irena niekada nesiskundė, jos sumuštos nėra matęs, taipogi nematė, kad jo akivaizdoje G. D. prieš ją būtų ranką pakėlęs.

Atlikus teismo medicininį tyrimą konstatuota, kad I. D. mirtis įvyko nuo kiauryminio durtinio- pjautinio kairės krūtinės ląstos pusės sužalojimo, kurio metu buvo pažeistas kairysis plautis ir plautinis kamienas, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu ir ūmiu širdies – kvėpavimo veiklos sutrikimu. Sužalojimo kanalo kryptis yra iš priekio atgal, iš viršaus žemyn, nežymiai iš kairės į dešinę. Sužalojimas padarytas plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu – pjaunančiu įrankiu, kuris smigo į kūną ašmenimis atkreiptomis žemyn. Šis sužalojimas padarytas neilgai trukus iki mirties 1-o trauminio poveikio pasėkoje. Lavono tyrimo metu kelnių kairiosios klešnės priekiniame paviršiuje yra vertikalūs kraujo patekėjimai, taip pat ant kairiosios šlepetės pado esant sutepimui krauju, nurodo, kad nukentėjusioji sužalojimo jai padarymo metu buvo vertikalioje ar jai artimoje padėtyse, todėl kaltinamojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad I. D. galėjo susižaloti pati laikant peilį juosmens srityje, neatitinka sužalojimo kanalo krypčiai, jo aukščiui ir morfologiniams žaizdos požymiams. Be to, epilepsijos priepuolio atsiradimo ir jo vystymosi eiga - jis prasideda staigiu visų skersaruožių raumenų tonuso išnykimu, sąmonės praradimu ir to pasėkoje ligonio griuvimu, ir, tik vėliau prasidedančia traukulių faze, taipogi paneigia G. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas nukentėjusiosios susižalojimo aplinkybes. Išvadoje nurodyta, jog I. D. lavono kraujyje rasta 3,47 promilių etilo alkoholio, šlapime – 4,21, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį ( 1 t. b. l. 50 – 58 ).

Atlikus trasologinį tyrimą, duota tikimybinė išvada, jog durtinė – pjautinė žaizda ir jos projekcijoje esantis šonkaulių sužalojimas I. D. padarytas tyrimui pateiktu peiliu. I. D. viršutiniuose marškinėliuose esantis pažeidimas pagal lokalizaciją atitinka kūno sužalojimą – kairėje poraktikaulinėje srityje esančią durtinę -pjautinę žaizdą ( 1 t. b. l. 87-95 ).

Atlikus DNR tyrimus, nustatyta, kad ant peilio yra I. D. kraujas su 99,999999999 % tikimybe. Nuoplovose nuo grindų iš kambario Nr. 2, yra I. D. kraujas su 99,999999999 % tikimybe. Nuoplovose nuo G. D. dešinės rankos, ant G. D. marškinėlių, kelnių, paimtų iš G. D., yra žmogaus kraujo pėdsakai ( 1 t. b. l. 68 – 72, 59, 76-83 ).

Iš byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ambulatorinės ekspertizės akto matyti, kad G. D. inkriminuojamos jam nusikalstamos veikos metu lėtiniu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste nesirgo, nebuvo laikino psichikos veikos sutrikimo būsenoje, buvo neblaivus. Dėl savo psichikos būklės G. D. galėjo suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Šiuo metu G. D. lėtiniu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste neserga, dėl savo psichikos būklės jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teisme. Dėl psichikos būklės priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas G. D. nereikalingas ( 2 t. b. l. 26-28 ).

Taigi, iš surinktų, ištirtų ir aukščiau išdėstytų įrodymų daroma išvada, kad G. D. nusikalstama veika pagal LR BK 129 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, kadangi jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2007-09-18, apie 19.00 val., konflikto metu, savo namuose tyčia vieną kartą dūrė peiliu savo žmonai I. D. į krūtinės ląstos kairę pusę, padarydamas jai kiauryminį durtinį – pjautinį kairės krūtinės ląstos pusės sužalojimą su kairiojo plaučio viršutinės skilties ir plautinio kamieno pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu bei ūmiu širdies – kvėpavimo veiklos sutrikimu, ir taip ją nužudė. Šios aplinkybės nustatytos, ne tik iš paties kaltinamojo parodymų, duotų bylą nagrinėjant teisme, bet ir kitų, šiuos parodymus patvirtinančių įrodymų : liudytojos R. D., J. D. ir J. Š. parodymų, iš kurių akivaizdu, kad įvykio vietoje- virtuvėje, be kaltinamojo ir I. D., kitų asmenų nebuvo, teismo medicinos specialisto išvada, kuria nustatyta ne tik nukentėjusiosios mirties priežastis, bet ir nukentėjusiajai padaryto sužalojimo lokalizacija ir mechanizmas, bei trasologiniu ir DNR tyrimais, identifikuotas įrankis, kuriuo buvo nužudyta nukentėjusioji.

Skiriant kaltinamajam G. D. bausmę atsižvelgiama, kad jis praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, dirbo ( 2 t. b. l. 30, 32, 78-81 ). Tačiau, įvertinama ir tai, kad G. D., piktnaudžiaudamas alkoholiu, padarė labai sunkų nusikaltimą asmens gyvybei, sukėlusį neatstatomas pasekmes.

Nors bylą nagrinėjant teisme, G. D. ir prisipažino kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, tačiau, tai jis padarė verčiamas objektyvių aplinkybių, t. y. dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, iš esmės, teismo medicinos specialisto išvados, kuri objektyviai paneigė ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotus parodymus apie nukentėjusiosios mirties aplinkybes ( 1 t. b. l. 50-58 ). Taigi, kadangi kaltinamojo G. D. prisipažinimas kaltu teisme nėra grįstas pozityviais motyvais, jis negali būti pripažįstamas savanorišku bei vertinamas, kaip aplinkybė, lengvinanti jo atsakomybę.

G. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad šios veikos padarymui, sprendžiant iš kaltinamojo parodymų, įtakos turėjo provokuojantis pačios nukentėjusiosios elgesys : pasak kaltinamojo, I. D., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kaltinamajam ne vieną kartą paprašius pagaminti valgyti vaikams, to nepadarė, įžeidinėjo jį, bei grasinosi išeiti toliau gerti, o tai, vertinant nukentėjusiosios pasirinkto gyvenimo būdo bei charakterio kontekste, kaip kad parodė apklausti byloje nukentėjusieji ir liudytojai,- pastaroji nedirbo, nesirūpino šeima, piktnaudžiavo alkoholiu, išgėrusi būdavo agresyvi, ir išprovokavo nusikalstamos veikos padarymo prielaidas ( LR BK 59 str. 1 d. 6 p.).

G. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai be abejonių turėjo įtakos jos padarymui ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p. ).

Taigi, įvertinus visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, nukentėjusiųjų poziciją, G. D. skiriama laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu mažesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis.

Daiktus turėjusius reikšmės bylos tyrimui : I. D. rūbus : kelnes, marškinėlius, šlepetes, peilį, 4 nuoplovas, rankšluostį, saugomus Vilniaus raj. PK, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti. G. D. rūbus : kelnes ir marškinėlius, saugomus Vilniaus raj. PK, įsiteisėjus nuosprendžiui, gražinti G. D. ( 1 t. b. l. 97-98 ).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str.1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą, G. D., iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti nepakeistą.

Bausmės atlikimo pradžią G. D. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008 m. balandžio 21 d.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikotarpį išbūtą suėmime – nuo 2007-09-18 iki 2008-04-21.

Daiktus turėjusius reikšmės bylos tyrimui : I. D. rūbus : kelnes, marškinėlius, šlepetes, peilį, 4 nuoplovas, rankšluostį, saugomus Vilniaus raj. PK, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti. G. D. rūbus : kelnes ir marškinėlius, saugomus Vilniaus raj. PK, įsiteisėjus nuosprendžiui, gražinti G. D..

Nuosprendis per 20 dienų, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.