- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-20
- Bylos Nr.
- 2S-297-267/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02488-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Skolininkas
- A. K.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2S-297-267/2012
Teisėja Judita Staševičienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02488-2011-2
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 20 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. K. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-134-304/2012 ir perdavimo klausimą Telšių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius D. M., atstovaujamas advokato padėjėjo E. V., pateikė pareiškimą dėl priverstinio 7217 eurų skolos išieškojimo iš skolininko A. K. pagal 2009 m. balandžio 27 d. paskolos sutartį, kurios neįvykdymas užtikrintas sutartinės hipotekos lakštu (duomenys neskelbtini), įkeičiant daiktą: žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį A. K., bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 17 d. nutartimi nutarė pradėti priverstinio skolos išieškojimo procesą; areštuoti sutartinės hipotekos lakštu kodas (duomenys neskelbtini) įkeistą daiktą: žemės sklypą, (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklausantį A. K., pavedant jam saugoti areštuotą daiktą; įspėti skolininką (įkeisto daikto savininką) A. K., kad negrąžinus 7217,00 eurų (24918,86 Lt) skolos, 139,00 Lt žyminio mokesčio ir 500,00 Lt išlaidų advokato padėjėjui už teisinę pagalbą per vieną mėnesį nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių įsiskolinimo padengimui arba perduotas administruoti kreditoriui; uždrausti įkeisto daikto savininkui perleisti aukščiau nurodytą daiktą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra jo priklausiniai, reikalauti padalyti šį daiktą ar atskirti priklausinius nuo šio daikto, ar kitaip suvaržyti teisę į daiktą arba mažinti jo vertę, informuoti kreditorių, kad praėjus 2 mėnesiams nuo įspėjimo skolininkui (įkeisto daikto savininkui) įteikimo dienos, kreditoriui pakartotinai nesikreipus dėl skolos išieškojimo, įkeisto daikto areštas bus panaikintas.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kreditoriaus atstovo prašymą, nustatė, kad iš pareiškimo ir pateiktų dokumentų matyti, kad skolininkas (įkeisto daikto savininkas) A. K. pagal paskolos sutartį yra skolingas 5800,00 eurų paskolos, 1125,00 eurų palūkanų, 292,00 eurų delspinigių, viso skolingas 7217,00 eurų bei, kad kreditorius, kreipdamasis dėl priverstinio skolos išieškojimo patyrė ir bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad duomenų, jog skolininkas laiku ir tinkamai būtų įvykdęs prievolę kreditoriui nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirtąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu skolininkas A. K. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-134-304/2012 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
1. A. K. nesutinka su pirmosios instancijos nutarties antra dalimi, nurodo, kad kreditoriui sumokėjo visas palūkanas, be to, neteisingai apskaičiuoti delspinigiai už praleistą laikotarpį.
2. Skolininko nuomone, kad nuo sutarties termino pasibaigimo turi būti skaičiuojamos 5 procentų įstatyminės palūkanos.
3. Mano, kad sutartyje nustatytos nesąžiningai didelės palūkanos, neatitinkančios protingumo ir teisingumo reikalavimus, jog kreditorius pasinaudojo jo sunkia materialine padėtimi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirtąjį skundą kreditoriaus atstovas nesutinka su atskiruoju skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime kreditoriaus atstovas nurodė, kad skolininko nuomonė dėl pasinaudojimo jo sunkia materialine padėtimi vertintina kaip siekis nepagrįstai vilkinti skolos išieškojimo procesą. Paskola suteikta anksčiau nei skolininkas atleistas iš darbo ir įregistruotas Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriuje. Paskolos sutartis nutraukta sutartyje numatytomis sąlygomis, nes skolininkas laikytinas pažeidusiu prievoles, nes neįvykdė įsipareigojimo pagal paskolos sutartį, tuo savo neveikimu pažeidė sutarčių vykdymo principus, todėl privalo sumokėti kreditoriui dėl skolininko kaltės patirtus nuostolius, sutartines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.).
Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (LR CK 6.1. str.). CK 6.38 str. 1 d. nurodyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais.
CK 6.70 straipsnis numato prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, t. y. pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu, (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Su įkeitimu (hipoteka) susijusius santykius reglamentuoja CK ketvirtos knygos normos.
CPK XXXVI skyriaus normos nustato išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūros teisinį reglamentavimą. Kasacinis teismas išaiškino, kad išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūros normos skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui pirmenybę prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, įgyvendinimą – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad atlikdamas įstatymo jam priskirtas funkcijas, hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Taigi, tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011; kt.). Hipotekos teisėjas, prieš pradėdamas veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, turi atlikti teisinį tyrimą, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Tokio tyrimo rezultatas lemia, ar atitinkamas asmens pareiškimas galės būti patenkintas ar ne. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, civilinėje byloje AB Swedbank v. R.T., bylos Nr. 3K-3-156/2012)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus, o hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v. R. S., bylos Nr. 3K-3-1151/2003; 2009 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. D. A., bylos Nr. 3K-3-241/2009).
Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorius D. M. ir skolininkas A. K. 2009 m. balandžio 27 d. sudarė rašytinę paskolos sutartį nustatydami terminą iki 2011 m. balandžio 27 d., pagal kurią kreditorius suteikė skolininkui 5 800 eurų paskolą, sutartyje numatant, kad palūkanų suma už paskolintą sumą sudaro 116 eurų, kurios sumokamos už kiekvieną paskolos mėnesį iki kiekvieno mėnesio 27 dienos į kreditoriaus nurodytąją sąskaitą esančią AB DnB NORD banke. Sutartyje taip pat buvo numatyta, kad skolininkui vėluojant sumokėti numatytas palūkanas 2 mėnesius, jis įsipareigoja mokėti kreditoriui 30 eurų delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėti mėnesį. Prie Telšių rajono apylinkės teisme gauto 2011 m. gruodžio 5 d. gauto pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pridėti: mokėjimo kvitas, paskolos sutartis, pažymėjimas apie hipotekos registre įregistruotą sutartinės hipotekos sandorį ir sutartinės hipotekos lakštas Nr. 09120090000445. Kreditoriaus atstovas nurodo, kad paskolos sutartis vienasmeniškai nutraukta 2011 m. gruodžio 1 d. Teismas konstatuoja, kad iš pateiktos pirmosios instancijos teismui medžiagos negalima nustatyti paskolos sutarties tarp kreditoriaus D. M. ir skolininko A. K. nutraukimo momento. Nėra duomenų apie skolininko pervestus kreditoriui mokėjimus, patvirtinančius palūkanų mokėjimą (banko išrašų), konkretaus palūkanų, delspinigių paskaičiavimą, kas nagrinėjamu atveju yra būtina, kadangi kyla ginčas dėl palūkanų bei delspinigių dydžio. Pastebėtina, kad kreditoriaus atstovas 2012 m. kovo 14 d. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad kreditoriui D. M. 2011 m. kovo mėnesį buvo pervesta 120 eurų, tačiau skliausteliuose įrašyta 130 (vienas šimtas trisdešimt) eurų, todėl netikslumai turėtų būti pašalinti pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.
Teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neatskleidė bylos esmės, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011), todėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis naikintina ir perduotinas klausimas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 338 str., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.