- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- II-947-1108/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01621-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. K.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. K. ir jos atstovei advokatei Daivai Jurevičienei,
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Institucija) atstovei vyriausiajai darbo inspektorei R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. K. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus V. L. 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-514-2021, ROIK: 21137076507.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. K. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus V. L. 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-514-2021 (toliau ir – nutarimas, skundžiamas nutarimas) nubausta 1 000 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad atlikdama darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, būdama įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – įmonė) direktore, įdarbino trečiosios šalies (Sakartvelo) pilietį A. A., leido jam dirbti įmonės naudai, negavus šiam piliečiui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitų dokumentų, suteikiančių teisę būti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. A. A. leido dirbti nelegaliai. Nutarime nurodoma, jog tokiais savo veiksmais (neveikimu) L. K. pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau ir – Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) 62 straipsnio 2² dalį ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. K. (toliau ir – pareiškėja) su nutarimu nesutinka ir pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Skunde teigiama, kad nutarimas priimtas skubotai, neišanalizavus visų reikšmingų aplinkybių, kad nutarime išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės – reali situacija buvo visiškai kitokia. 2020 m. rugsėjo 1 d. su A. A. sudaryta darbo sutartis. Sudarant darbo sutartį darbuotojas pateikė šiuos dokumentus: paso kopiją, patvirtintą policijos pareigūno, nebegaliojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, pasižadėjimą neišvykti, kuris taip pat buvo patvirtintas policijos pareigūno, vairuotojo teises. Kadangi taikyta kardomąja priemone asmeniui uždrausta išvykti iš Lietuvos Respublikos, ji, kaip įmonės vadovė, vertino, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra teisėtas. Jai buvo paaiškinta, jog A. A. negauna leidimo laikinai gyventi Lietuvoje (buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad jis kreipėsi dėl leidimo gyventi Lietuvoje pratęsimo). Skunde nesutinkama su Institucijos aiškinimu, jog A. A. taikytos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti negali būti vertinamas kaip teisinis pagrindas A. A. legaliam darbui įmonėje ir kaip pagrindas administracinės bylos L. K. atžvilgiu nutraukimui. Skunde pažymima, kad sprendžiant pareiškėjos administracinės atsakomybės klausimą turėjo būti vertinama, ar paskirtos kardomosios priemonės galiojimo metu, t. y. kai asmeniui draudžiama išvykti iš Lietuvos Respublikos, jo buvimas Lietuvoje teisėtas. Pateikiami duomenys apie tai, kad pareiškėja MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove dirbo nuo 2019 metų. Įmonė sėkmingai vykdo veiklą statybos srityje, pagrindinė darbo jėga yra darbuotojai iš užsienio. Kadangi jai, kaip Įmonės vadovei, skirta bauda, Migracijos tarnyba neišduoda leidimų gyventi užsieniečiams, konsulinės įstaigos neišduoda vizų, Užimtumo tarnyba neišduoda leidimų dirbti ar neišduoda sprendimų dėl atitikimo darbo rinkos poreikiams. Pareiškėjos teigimu, įmonė sėkmingai vykdo veiklą, turi įsipareigojimų užsakovams užsienyje ir Lietuvoje, pasirašytos ilgalaikės sutartys. Dėl skirtingai vertinamos aplinkybės, ar asmuo, negalintis išvykti iš Lietuvos Respublikos, joje yra teisėtai, ji prarado ne tik darbo vietą ir mėgstamą darbą, prarado kas mėnesį gaunamas stabilias 1000 Eur pajamas. Skunde nurodoma, kad pareiškėja metus laiko negali dirbti vadove bet kokioje įmonėje, kurioje įdarbinami užsieniečiai. Jai vadovaujant įmonei, per metus laiko įmonėje buvo įdarbinti 76 užsieniečiai. Šiuo metu dirba 38 užsieniečiai ir yra pateikti šeši prašymai leidimams gyventi. Į užsienį išsiųsti šeši tarpininkavimo raštai nacionalinei vizai gauti. Įmonės įsipareigojimams vykdyti būtina įdarbinti 25 darbuotojus. Kadangi statybos rinkoje darbuotojų trūksta, praktiškai jų nėra, skirta bauda akivaizdžiai sumažina galimybes vykdyti sutartinius įsipareigojimus, dėl ko įmonei gresia ir finansiniai nuostoliai (baudos, delspinigiai už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar nesavalaikį vykdymą dėl darbuotojų trūkumo). Nurodytų motyvų pagrindu skunde daroma išvada, kad pareiškėja yra kaltinama nepagrįstai, kadangi jokio administracinės teisės pažeidimo nepadarė.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad būdama įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore L. K. įdarbino trečiosios šalies (Gruzijos Respublikos) pilietį A. A., leido jam dirbti įmonės naudai, negavus šiam piliečiui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitų dokumentų, suteikiančių teisę būti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. A. A. leido dirbti nelegaliai. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) L. K. pažeidė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2² dalį, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Atsiliepime nurodoma, jog Gruzijos Respublikos pilietis A. A., 2020 m. rugsėjo 1 d. sudaręs darbo sutartį, MB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. – tuo metu jis neturėjo dokumento, suteikiančio teisę būti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi A. A. turėtas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojo iki 2018 m. balandžio 20 dienos. Vadovaujantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2² dalimi, užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 4¹ punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 52 straipsnis reglamentuoja, kad leidimas laikinai gyventi yra negaliojantis, kai pasibaigia leidimo laikinai gyventi galiojimas, o 64 straipsnis reglamentuoja, kad užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti. Dokumentai dėl A. A. atžvilgiu taikytų kardomųjų priemonių – dokumentų paėmimo ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti, negali būti vertinami kaip teisinis pagrindas A. A. legaliam darbui įmonėje ir kaip pagrindas administracinės bylos L. K. atžvilgiu nutraukimui. Įmonės direktorė, būdama pakankamai rūpestinga, privalėjo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje ištirtų įrodymų visuma, Institucijos įsitikinimu, patvirtina, kad L. K. neužtikrino MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkos, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, padarė pažeidimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad į darbą pareiškėjos vadovaujamoje įmonėje buvo priimtas patikrinus jo dokumentus. Jis dirbo nežinodamas, kad migracijos tarnybos jam neleidžia dirbti – mokėjo mokesčius, antstoliai nuo jo darbo užmokesčio atliko nuskaitymus. Dėl taikomų kardomųjų priemonių iš jo atimtas pasas, neleidžiama išvykti iš Lietuvos – jis negali gyventi Lietuvoje nedirbdamas, kadangi turi du mažamečius vaikus. Kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, tačiau atsakymas atėjo tik po beveik metų laiko. Leidimą išduoti atsisakyta nurodant, kad jis pirmiausiai turi sumokėti jam paskirtas administracines baudas. Sužinojus, kad negali apskritai dirbti Lietuvoje, buvo atleistas. Jam Migracijos tarnyboje paaiškino, kad neturi teisės dirbti Lietuvoje, nes čia yra neteisėtai.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. G. parodė, kad jis yra Kauno AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyriausiasis tyrėjas. Pažįsta A. A., kadangi turėjo ikiteisminį tyrimą, kuriame A. A. buvo įtariamasis. Tame ikiteisminiame tyrime A. A. jis paskyrė kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (paso) paėmimą. A. A. leidimas gyventi Lietuvoje buvo pasibaigęs, kiek prisimena, ir su Migracijos tarnyba buvo sutarta, kad A. A. negali išvykti iš Lietuvos, kadangi jam paskirtos kardomosios priemonės ir jis turės dalyvauti teisme nagrinėjant jo baudžiamąją bylą. Šiuo metu byla jau yra perduota teismui. A. A. negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, nors ir neturi leidimo gyventi Lietuvoje – iš Lietuvos galėtų išvykti tik gavęs prokuroro arba teismo leidimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškėjos skundą jame išdėstytais motyvais. Papildomai atkreipė dėmesį į, jos vertinimu, neprotingai ilgą A. A. prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo laiką.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nesutiko su skundu palaikydama Institucijos atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus.
Teismo posėdžio metu pareiškėja L. K. palaikė savo skundą jame išdėstytais motyvais ir papildomai paaiškino, jog apie tai, kad A. A. įdarbintas neteisėtai, sužinojo iš Migracijos tarnybos, į kurią ji buvo iškviesta. Pareiškėja paaiškino maniusi, kad jei valstybė neleidžia asmeniui išvykti iš šalies, jo buvimas šalyje yra teisėtas, todėl nusprendė įdarbinti užsienietį. A. A. jos vadovaujamoje dirbo nuo 2020 m. rugsėjo iki kovo mėnesio pabaigos ar balandžio mėnesio pradžios, o administracinio nusižengimo protokolas jai buvo surašytas birželio mėnesį. Tai buvo pirmas atvejis, kai įdarbino užsienietį, kuriam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir kuris neturi nei vizos, nei leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja teigė, kad nesikreipė į kompetentingas institucijas išaiškinimo, dėl galimumo įdarbinti asmenį, kurio buvimo Lietuvoje pagrindas yra jam paskirta kardomoji priemonė, kadangi pasitikėjo savo logika. O jos logika buvo tokia, kad jei užsieniečiui neleidžiama išvykti iš Lietuvos Respublikos, vadinasi, jo buvimas Lietuvoje yra teisėtas. Be to, jos žiniomis, tuo metu buvo nagrinėjamas klausimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindais išdavimo A. A. ir kol vyko A. A. prašymo nagrinėjimas, jo buvimas Lietuvoje, jos nuomone, turėjo būti laikomas teisėtu. Jeigu asmuo teisėtai būna Lietuvoje, tai jam turėtų būti sudaryta ir galimybė dirbti. Įdarbinant A. A. nebuvo gauta jokių pastabų ar įspėjimų. Migracijos departamentas išaiškino jos klaidą, nurodydamas, kad A. A. Lietuvoje yra neteisėtai. Jai buvo pasakyta, kad jei atleis A. A., administracinio nusižengimo byla jos atžvilgiu nebus tęsiama ir jai bauda nebus skirta. Ji įsipareigojo nedelsiant atleisti užsienietį. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad visas bylos nagrinėjimas, kai tik buvo nustatytas pažeidimas, su Institucija vyko labai sklandžiai. Jai, kaip įmonės vadovei, buvo išaiškinta, dėl kokių požymių jos veiksmuose nustatytas administracinis nusižengimas. Asmuo buvo įdarbintas oficialiai, darbo sutartis sudaryta, visi mokesčiai buvo mokami, antstoliams pagal jų raštus buvo mokėtos asmens skolos iš darbo užmokesčio, todėl nesutinka su tuo apibūdinimu, kad A. A. darbas buvo nelegalus. Pareiškėjos nuomone, galbūt užsienietis buvo ne visai teisėtai įdarbintas. Esamas teisinis reglamentavimas neteisingas tuo aspektu, kad jai, kaip buvusiai įmonės vadovei turint administracinę nuobaudą už nelegalų darbą, net ir jai pasitraukus iš vadovės pareigų, įmonė negalės įdarbinti užsieniečių, negaus nei leidimų dirbti, nei vizų negaus, tiesiog neturės darbuotojų. Jei nutarimas bus paliktas galioti, įmonė nebegalės veikti, nes neturės darbuotojų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas atmetamas
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Nagrinėjamoje byloje L. K., kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, traukiama administracinėn atsakomybėn už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nėra atskleista, kas yra laikoma nelegaliu darbu, tai blanketinė nuostata, kurios turinys atskleidžiamas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodoma, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Skundžiamame nutarime aprašant pažeidimo esmę nurodoma, kad pareiškėja pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Taikant Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, reikšminga laikytina ir šio straipsnio 2 dalis, kurios 1 punkte numatyta, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje.
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių nekilo. Pareiškėja pripažino, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartį (toliau – darbo sutartis; b. l. 96–98) su Sakartvelo, t. y. trečiosios šalies piliečiu, A. A. ji, kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė žinodama, kad A. A. neturi nei leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, nei vizos. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad A. A. nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. buvo taikomos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (paimtas Sakartvelo piliečio pasas) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (A. A., kaip įtariamasis, įpareigotas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos: Šakių raj., (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su T. L.; b. l. 7). Nurodytos kardomosios priemonės galiojo tiek darbo sutarties sudarymo metu, tiek per visą A. A. darbo MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpį, t. y. iki darbo sutarties nutraukimo 2021 m. balandžio 21 dieną. Byloje yra kilęs ginčas dėl A. A. taikomų kardomųjų priemonių teisinio vertinimo taikant nelegalų darbą bei užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėja ir jos atstovė laikosi pozicijos, kad nutarimas, kuriuo A. A. taikomos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dėl kurių trečiosios šalies pilietis negali išvykti iš Lietuvos, laikytinas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodomu kitu dokumentu, suteikiančiu teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėja turėjo teisę įdarbinti A. A.. Tuo tarpu Institucijos įsitikinimu, A. A. taikomos kardomosios priemonės negali būti prilyginamos dokumentui, suteikiančiam teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimui dirbti Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėja skundžiamu nutarimu pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Iš Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotės matyti, jog turi būti tenkinamos dvi sąlygos, kad trečiosios šalies pilietį įdarbinęs darbdavys nebūtų laikomas pažeidusiu Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pirma sąlyga – ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje. Antra sąlyga – ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Atvejai, kada užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti numatyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 58 straipsnyje. Atitinkamai, A. A. ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 28 d. turėjo būti gavęs dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje. Papildomai teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. A. nepatenka į sąrašą atvejų, kuriems esant užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, todėl jis ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 28 d. turėjo būti gavęs ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje.
Spręsdamas, ar Sakartvelo pilietis A. A. darbo sutarties sudarymo metu turėjo dokumentą, suteikiantį teisę būti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. ar jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje darbo sutarties sudarymo metu buvo laikomas teisėtu, teismas vadovaujasi Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 39 straipsniu. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 39 straipsnyje imperatyviai nurodoma, kada užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu – šio straipsnio 2 punkte numatyta, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno skyriaus (toliau – Kauno skyrius) pateiktais duomenimis nustatyta, kad A. A. Kauno skyriuje buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. balandžio 20 d., 2019 m. rugsėjo 3 d. registruotas A. A. prašymas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, tačiau 2020 m. gruodžio 11 d. priimtas sprendimas leidimo neišduoti (b. l. 74). Nustatytų aplinkybių ir teisinio reglamentavimo pagrindu darytina išvada, kad darbo sutarties sudarymo metu A. A. gyvenimas Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtas, kadangi tuo metu jo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo negaliojantis daugiau nei dvejus metus. A. A. baudžiamojoje byloje paskyrus kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, jo buvimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje teisėtu netapo – Užsieniečių teisinės padėties įstatyme nėra numatyta išlyga, kad neteisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančiam užsieniečiui iškėlus baudžiamąją bylą ir pritaikius kardomąsias priemones, jo buvimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas teisėtu. Kardomosios priemonės, tokios kaip rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir kt., tik sudaro pagrindą neišsiųsti neteisėtai gyvenančio užsieniečio iš Lietuvos Respublikos, kol užsieniečio dalyvavimas reikalingas baudžiamojoje byloje. Liudytoju byloje apklaustas G. G. parodė, kad A. A. pritaikius kardomąsias priemones, buvo susisiekta su migracijos tarnyba, tikslu informuoti apie užsieniečiui taikomas procesines prievartos priemones ir tikslu susitarti, kad A. A. nebūtų išsiųstas iš Lietuvos, nes jis turės dalyvauti teisme nagrinėjant jo baudžiamąją bylą.
Pažymėtina, kad kardomųjų priemonių paskirtis yra apibrėžta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje ir negali būti aiškinama plečiamai. BPK 119 straipsnis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms – užsieniečių teisinės padėties klausimų sprendimas tarp kardomųjų priemonių tikslų nėra numatytas. Be to, pareiškėjos ir jos atstovės pateikiamas kardomosios priemonės prilyginimas, dokumentui, suteikiančiam teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje ir leidimui dirbti, neatitinka pačių kardomųjų priemonių esmės – jomis įtariamiesiems, kaltinamiesiems ar nuteistiesiems yra taikomi tam tikri ribojimai, o ne suteikiamos lengvatos ir privilegijos. Procesinį sprendimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo prilyginant dokumentui, suteikiančiam teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje ir leidimui dirbti, susidarytų teisiniu požiūriu ydinga situacija, kai neteisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenantis užsienietis, kuris įtariamas, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu ar kuris nuteistas dėl nusikalstamos veikos padarymo, atsidurtų geresnėje teisinėje padėtyje, nei tas, kuris nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir kuris nedaro nusikalstamų veikų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog A. A., trečiosios šalies pilietis, įmonėje MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos – sudarant su juo darbo sutartį nebuvo gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje. Todėl skundžiamame nutarime pagrįstai nustatyta, kad pareiškėja pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja įdarbindama A. A. pažeidė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2² dalį. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2² dalyje numatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 4¹ punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. A. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. balandžio 20 d., buvo išduotas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (šeimos susijungimo atvejis), o ne 4 arba 4¹ punkte nustatytu pagrindu (ketinimas dirbti Lietuvos Respublikoje), todėl, aptariamu atveju Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2² dalis apskritai netaikytina. Atitinkamai, iš skundžiamame nutarime nurodytos pažeidimo esmės pašalintina aplinkybė, kad buvo pažeista Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2² dalis – šios aplinkybės pašalinimas neturi įtakos ANK 95 straipsnio 1 dalies taikymui pareiškėjos atžvilgiu ir jos padėties nepablogina, todėl yra galimas.
Skunde nurodomos aplinkybės ir į bylą pateikti duomenys apie tai, kad pareiškėja apie įdarbintą asmenį pranešė Sodrai, kad pateikė LDU pranešimą, kad A. A. darbo MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu už šį darbuotoją sumokėti visi mokesčiai, nepašalina jos atsakomybės, kadangi byloje neginčytinai nustatyta, jog L. K., būdama darbdavio MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, privalėjo užtikrinti, kad įmonės veikla būtų organizuojama tinkamai, tačiau nebuvo pakankamai atidi ir nepakankamai įsigilino į užsienio šalių piliečių įdarbinimui keliamus reikalavimus ir taip pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, įdarbindama trečiosios šalies pilietį, nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Pareiškėja ir jos atstovė pasisakydamos teismo posėdžio metu nepagrįstai bandė perkelti atsakomybę Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, jų vertinimu, pernelyg ilgai nagrinėjusiam A. A. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje – pažymėtina, kad minėto užsieniečio neteisėtas gyvenimas Lietuvos Respublikoje buvo nulemtas ne Migracijos departamento, o paties užsieniečio neteisėtų veiksmų. 2018 m. balandžio 20 d. baigus galioti leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir privalėdamas išvykti iš Lietuvos Respublikos iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos (Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 124 straipsnio 1 dalis), A. A. iš Lietuvos neišvyko, priimdamas sprendimą gyventi Lietuvos Respublikoje neteisėtai.
A. A. MB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai dirbo ilgą laiko tarpą, pareiškėja turi galiojančių administracinių nuobaudų, be to, jai, kaip asmeniui, kurio darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi su užsieniečių įdarbinimu, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai taikant užsieniečių įdarbinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjai skirta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio 1 000 Eur bauda vertintina kaip proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, teismas sprendžia, kad ji buvo paskirta teisingai bei pagrįstai.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. K. įdarbindama trečiosios šalies (Sakartvelo) pilietį A. A., leisdama jam dirbti įmonės naudai, negavus šiam piliečiui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitų dokumentų, suteikiančių teisę būti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, padarė administracinį nusižengimą ir jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, už ką jai skundžiamu nutarimu taikyta administracinė atsakomybė bei paskirta minimali administracinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, administracinė nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl nėra pagrindo naikinti nutarimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos L. K. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas
nutaria:
L. K. skundo netenkinti.
Pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus V. L. 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-514-2021, ROIK: 21137076507, ir pašalinti nutarime nurodytą aplinkybę, kad L. K. pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2² dalį, likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.