Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – R. S., kuriam išaiškintos teisės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistui S. L.,

teismo posėdyje išnagrinėjo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbančio, Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2010 m. gegužės 17 d. apie 21.05 val., Žemaitijos gatvėje, ties namu Nr. 44, Mažeikių mieste, vairuodamas automobilį „VW PASSAT“, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausantį M. J., nepasirinkęs saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino kelio ženklą Nr. 621. Nesustojęs, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė kelių eismo taisyklių 9; 231.1; 234; 133 punktų reikalavimus.

Už šiuos pažeidimus atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Kad R. S. padarė minėtus pažeidimus, yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VTS kelių policijos poskyrio vyresniojo patrulio D. V. tarnybiniu pranešimu, M. J. paaiškinimu, autoavarijos vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, fotonuotraukomis, iš dalies administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu.

Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas R. S. pareikštas dėl to, jog iš eismo įvykio vietos jis pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 231.1 ir 234 punktų reikalavimus. Pagal Kelių eismo taisyklių 234 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad eismo įvykio vietoje policijos pareigūnai rado apgadintą kelio ženklą (b. l. 8), paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei policijos pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad kelio ženklas buvo pasviręs bei subraižytas, t. y. apgadintas (b. l. 18-19). Kaip teisingai pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartyje, ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nėra nurodyta, kokio mąsto apgadinimas turi būti padarytas kitų asmenų turtui (b. l. 36), todėl net kelio ženklo Nr. 621 („gatvės pavadinimas“) stulpo apibraižymas eismo įvykio metu kvalifikuotinas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Kita vertus, eismo įvykio metu buvo apgadintas svetimas, ne automobilio vairuotojo – R. S. – o jo draugo automobilis, ir tai, kad eismo įvykio vietoje buvo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuoto automobilio savininkas, jokios reikšmės padaryto teisės pažeidimo kvalifikavimui neturi. Duomenų apie kito kelio ženklo, t. y. Nr. 201 („Pagrindinis kelias“) apgadinimo nėra, iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktų fotonuotraukų matyti, kad automobilio slydimo žymės ant žolyno eina toliau nuo šio ženklo, todėl šio kelio ženklo apgadinimas iš pateikto kaltinimo šalintinas.

Todėl, nustačius R. S. veiksmuose administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jam skirtinos administracinės nuobaudos.

Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimus padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 str.). ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinius teisės pažeidimus kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas įvertinęs visas nagrinėjamos bylos aplinkybes ir teismo posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus, nustatytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, laiko, kad pažeidėjui už padarytus administracinius teisės pažeidimus skirtinos vidutinės straipsnių sankcijose numatytos nuobaudos, kurios subendrintinos ATPK 33 straipsnio nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais,

nutarė:

Pripažinti R. S. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam:

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3500,00 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų 00 ct) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems metams;

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 150,00 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų 00 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu, R. S. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 3500,00 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų 00 ct) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems metams.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Baudą turite sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ (banko kodas 73000, mokėjimo paskirties kodas 55661). Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui. Jeigu pažeidėjas per nustatytą terminą nesumoka baudos arba nepateikia įmokos kvito, nutarimas bus išsiustas antstoliui vykdyti. Tokiu atveju pažeidėjas turės sumokėti ir vykdymo išlaidas bei atlyginimą antstoliui.

Šis nutarimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas paduodamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba siunčiamas jam per Mažeikių rajono apylinkės teismą.