Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Laima Lubauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-240-348/2015;

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00141-2014-1;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dianai Kaupei, nuteistajam E. Ž., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. - 1 metams laisvės atėmimo;

pagal BK 214 str. 1 d. - 9 mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 215 str. 1 d. - 9 mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 182 str. 3 d. - 30 parų arešto.

Remiantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes, paskirtas pagal BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d., apylinkės teismas subendrino apėmimo būdu ir paskyrė subendrintą bausmę – 1 metus laisvės atėmimo, bei paskirtas pagal BK 178 str. 2 d. ir 214 str. 1 d. subendrino apėmimo būdu ir paskyrė subendrintą bausmę – 1 metus laisvės atėmimo. Remiantis BK 63 str. 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta bausmė - 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažino 1/3 ir paskyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo. Remiantis BK 63 str. 4 d. ir 9 d. paskirtą bausmę subendrino su 2014-03-17 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme bausmes iš dalies sudedant ir paskyrė galutinę bausmę - 2 metus 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitė laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2014 m. liepos 4 d. (vieną dieną), bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio faktinio vykdymo dienos. Procesą dėl E. K. civilinio ieškinio nutraukė nukentėjusiajai atsisakius nuo ieškinio. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliko kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. nuteistas už tai, kad 2014 m. kovo 5 d., apie 17 val., su atsuktuvu atrakinęs duris įsibrovęs į E. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kambario pagrobė 100 litų vertės muzikinį centrą, 200 litų vertės keturias namų kino kolonėles „Vido“ po 50 lt x 4 vnt., 80 litų vertės balto metalo dirbinių rinkinį (auskarai su grandinėle), 60 litų vertės balto metalo auskarus, 200 litų vertės „(duomenys neskelbtini)“ modemą, tuo nukentėjusiajai E. K. padarė 640,00 Lt turtinę žalą;

be to, 2014 m. kovo 5 d., apie 17 val., su atsuktuvu atrakinęs duris, įsibrovęs į E. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kambario pagrobė E. K. priklausančią mokėjimo priemonę – AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę, tokiu būdu ją neteisėtai įgijo;

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką 2014-03-05 19.18 val., neturėdamas leidimo, panaudojo pagrobtą svetimą E. K. išduotą mokėjimo instrumentą - AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę ir jai suteiktą PIN kodą finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: pagrobtą svetimą mokėjimo kortelę įvesdamas į AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį bankomatą esantį (duomenys neskelbtini), išorinėje sienoje, bei panaudodamas tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodą, taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra E. K., panaudojo pavogtą mokėjimo kortelę, siekdamas apgaule savo naudai užvaldyti svetimą turtą, nuėmė nuo kortelės E. K. priklausančius 360 litus, t.y. neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir apgaule įgijo svetimą turtą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo E. Ž. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Kadangi nuteistasis iš esmės prašo tik paskirti jam švelnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau BPK 320 str. 3 d.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo bausmės vykdymą atidėti. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas vadovaujantis BK 75 str. yra teismo teisė, bet ne pareiga. Minėtos nuostatos taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai: asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad svarbu ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju E. Ž. buvo nuteistas už trijų apysunkių nusikaltimų ir baudžiamojo nusižengimo padarymą. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, teismas ne kartą buvo patikėjęs E. Ž. ir atidėjęs bausmės vykdymą šešis kartus, todėl kaltinamasis žinojo kokios pasekmės gresia už naujų nusikalstamų veikų padarymą. Bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam nedarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus. Aplinkybės, jog nuteistasis praras galimybę įsidarbinti, yra jauno amžiaus, neturi gyvenimo patirties, išlaiko mažametę dukrą - nėra pakankamos, kurios leistų pakeisti teismo nuomonę dėl kaltininko asmenybės ir jo požiūrio į skiriamą bausmę vertinimo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu pablogina savo ir savo šeimos padėtį ir negali pradėti visaverčio gyvenimo, priklauso nuo jo paties elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Taigi išanalizavus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas E. Ž. laisvės atėmimo bausmę, ir ją sumažinęs vienu trečdaliu, teisingumo principo nepažeidė.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymėta, kad Prienų rajono apylinkės teismas, netaikydamas jo atžvilgiu BK 54 str. 3 d. nuostatų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir visiškai nepagrįstai paskyrė ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto argumentu ir atmeta jį kaip nepagrįstą. Apylinkės teismas įvertino kaltinamojo neigiamą asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – E. Ž. prisipažino padaręs baudžiamajam įstatyme numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad kaltinamasis šešis kartus teistas, nusikalto neišnykus teistumui, jis laikytinas recidyvistu, naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja asmenybę, kaltinamojo padarytos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio ir neduoda teismui pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė dėl ko įvertinus visas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus straipsnių sankcijose numatytas bausme.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog E. Ž. nėra pagrindo taikyti BK 54 str. 3 d., nes nenustatyta, kad jam paskirta bausmė būtų per griežta ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Bausmė nuteistajam paskirta laikantis BK 54 str. nuostatų.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visus šiuos bylos duomenis, pagrįstai paskyrė BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d. sankcijų ribose numatytas bausmes, kurios savo dydžiu artimos minimaliom, adekvačios padarytai veikai ir E. Ž. asmenybei, todėl gali pasiekti BK 41 str. 2 d. įtvirtintus bausmės tikslus. Šios išvados negali paneigti ir nuteistojo skundo argumentai dėl sunkios jo materialinės padėties. Atkreiptinas dėmesys, kad pastarasis, būdamas darbingas, niekur nedirba, darbo biržoje, kaip ieškantis darbo, neregistruotas. Byloje nėra ir nuteistasis teismui nepateikė jokių įtikinamų argumentų dėl sunkios materialinės padėties ar labai blogos savo sveikatos būklės.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė bausmės skyrimo motyvus ir pagrįstai padarė išvadą, kad paskirtos bausmės atitinka tiek padarytų nusikaltimų ir baudžiamojo nusižengimo pavojingumą, tiek ir apelianto asmenybę, visus motyvus išdėstydamas nuosprendyje. Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis apylinkės teismo išvadomis.

Tačiau kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatas, neteisingai subendrino paskirtas bausmes. Apylinkės teismas E. Ž. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 215 str. 1 d. – 9 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 182 str. 3 d. 30 parų arešto, vadovaudamasis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes, paskirtas pagal BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d., subendrino apėmimo būdu ir paskyrė subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. Aukštesnysis teismas pažymi, jog vadovaujantis minėtu straipsniu, kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Šiuo atveju subendrinta bausmė turėjo būti 9 mėnesiai laisvės atėmimo, o ne vieneri metai, kaip nurodyta teismo nuosprendyje, todėl šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.