- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-14
- Bylos Nr.
- 2A-110-264/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- K. G.
- Atsakovas
- A. R.
- Trečiasis asmuo
- G. R., A. O. R., „Swedbank“
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė, Sondra Venslovienė
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,
dalyvaujant ieškovei K. G., ieškovės atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovui A. R., atsakovo atstovei advokatei Sondrai Venslovienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės K. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovui A. R., tretieji asmenys G. R., A. O. R., „Swedbank“, AB, dėl paskolos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (1 t.b.l.130-132), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. R. 29 200 Lt paskolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji nuo 2004 metų artimai bendravo su G. R., kartu dirbo, kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, tačiau susituokę nebuvo. Kartu su G. R. įgijo po penkiasdešimt procentų UAB „Salžymas“ akcijų, kurias ieškovė padovanojo G. R.. 2006-06-13 ieškovė ir tretysis asmuo G. R. su AB banku „Hansabankas“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas suteikė 60 000 Lt kreditą būsto remontui, šia sumą jie įsipareigojo grąžinti solidariai, suteiktas kreditas buvo pervestas į G. R. asmeninę sąskaitą. G. R. paskolą panaudojo ne pagal paskirtį, t.y. atnaujinto įmonės UAB „Salžymas“ įrangą, padengė įmonės skolas. 29200 litų suma buvo panaudota formatinio diskinio pjaustymo staklių „Marchal“, modelis Nr. PWF320, įsigijimui, tačiau staklės buvo įgytos atsakovo A. R. vardu. Užsakant stakles atsakovas A. R. avansinį mokėjimą pervedė iš savo asmeninės sąskaitos į pardavėjo M. S. firmos „Milasa“ sąskaitą, o jai ir G. R. gavus paskolą, atsakovui buvo grąžinta 22000 Lt ir sumokėta staklių pardavėjui „Milasai“ 7200 litų už A. R. vardu užsakytas formatinio pjaustymo stakles. G. R. pasirašė šį orderį. Nors A. R. buvo grąžinti pinigai, atsakovas nesutiko perrašyti staklių nei sūnaus G. R., nei ieškovės vardu, kad jų neprarastų. Šiuo metu įmonė yra neveikianti, ieškovė su G. R. nebendrauja. Paimtas kreditas iki šiol negrąžintas įmokos sudaro 1174,98 Lt per mėnesį, kelis kartus jas dengė G. R., šiuo metu jas moka ieškovė. AB bankas „Hansabankas“ ieškiniu kreipėsi į Kauno r. apylinkės teismą dėl 38880 litų kredito priteisimo iš ieškovės ir G. R., tačiau jis atsisakė mokėti įmokas už kreditą, todėl ji kreipėsi į atsakovą dėl perduotų lėšų formatinio pjaustymo čekiškoms staklėms PWF320 įsigyti grąžinimo, tačiau pinigų atsakovas iki šiol negrąžino.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės K. G. valstybės naudai 24,20 Lt pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovas formatinio diskinio pjaustymo stakles įgijo 2006-04-10 dienos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (b.l.9, I t.). Ši sutartis yra galiojanti, ji nėra nuginčyta ar kitaip pripažinta negaliojančia. Tai, kad atsakovas sumokėjo už stakles pinigus, byloje patvirtina 2006-01-01 – 2007-12-31 sąskaitos išrašas, kuriame yra fiksuotas 22000 litų mokėjimas M. S. firmai „Milasa“ ir byloje pateiktas kasos pajamų orderis, pagal kurį 7200 litų sumokėti staklių pardavėjui grynais pinigais (b.l.13, I t.). ieškovės nurodytą aplinkybę, jog grynuosius pinigus sumokėjo tretysis asmuo G. R., patvirtino ir atsakovas A. R., nurodydamas, jog jis dirbo, o pinigus perdavė sūnui, kad būtų padaromas galutinis įmokėjimas už nupirktą daiktą. Teismas nustatė, kad atsakovas 2006-06-14 dirbo IĮ L. T. įmonėje (b.l.24, II t.), o tai kad pinigus atsakovas perdavė sūnui, byloje patvirtino liudytojai A. Š., V. Š. ir byloje apklaustas liudytojas M. S.. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodytą aplinkybę, jog 7200 Lt sumokėjo tretysis asmuo G. R., kadangi 2006-06-13 dieną ji su trečiuoju asmeniu gavo paskolą iš AB bankas Hansabankas, o pinigai buvo sumokėti 2006-06-14, paneigė byloje pateikta medžiaga iš civilinės bylos, kurioje AB Bankas Hansabankas prisiteisė skolą iš ieškovės ir trečiojo asmens G. R. dėl nemokamo kredito. Iš Kauno rajono apylinkės teismo 2009-05-26 sprendimo teismas nustatė, jog ieškovė ir tretysis asmuo vartojimo kreditą ėmė planuodami įsigyti bendrą būstą, tačiau paimti pinigai buvo panaudoti UAB „Salžymas“ veiklos plėtojimui. Šiuo teismo sprendimu buvo neginčijamai nustatyta, jog ieškovė K. G. sutiko su kredito panaudojimu kitam tikslui, nei jis buvo paimtas. Be to, nagrinėjant bylą dėl kredito priteisimo, ieškovė niekur nenurodė, jog paskolos pinigai 29200 Lt buvo perduoti A. R., neprašė atsakovo įtraukti į bylą. Kadangi minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, teismas konstatavo, kad nustatytos byloje aplinkybės turi reikšmės nagrinėjant šią civilinę bylą. Teismas nurodė, kad ieškovė ir tretysis asmuo G. R. gavo 60000 Lt paskolą, kurios apie 50000 Lt buvo įnešta į UAB „Salžymas“, šią aplinkybę patvirtino ieškovės liudytoja O. K., kitų įrodymų, kur buvo panaudoti kiti pinigai, ar iš įmonės gautų pinigų buvo atsiskaityta su atsakovu A. R. už nupirktas stakles, kurias naudojo įmonė savo veikloje, ieškovė nepateikė. Teismas iš ieškovės ir trečiojo asmens G. R. paaiškinimų nustatė, jog šalys buvo UAB „Salžymas“ akcininkai, jie abu dirbo šioje įmonėje, o pelnas, gaunamas iš įmonės veiklos buvo panaudotas jų bendros buities reikmėms. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio pagrįstumo dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo.
Šalies argumentai
Ieškovė K. G. apeliaciniu skundu (2 t.b.l.80-84) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Apeliantė nurodo, kad teismas priimdamas 2010-05-24 sprendimą pažeidė CPK 177, 185 str. nuostatas ir netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, taip pat nesivadovavo LAT suformuota praktika dėl įrodymų vertinimo ir įrodymus vertino atskirai, o ne jų visumą. Su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių priežasčių:
1. Byloje neginčytinai nustatyta, kad gautas 60 000 Lt kreditas buvo pervestas išimtinai tik į G. R. asmeninę sąskaitą ir jis pats nuėmė pinigus. Šią aplinkybę patvirtina G. R. AB banko „Hansabankas" sąskaitos išrašas (b. l.1.22-25). Kreditas buvo imamas būsto remontui, nors apeliantė su G. R. jokio būsto neturėjo. Didžioji paskolos suma 29 200 Lt buvo panaudota formatinio diskinio pjaustymo staklių įsigijimui, tačiau staklės buvo įgytos trečiojo asmens tėvo atsakovo A. R. vardu. Paskolą bandyta gauti UAB „Salžymas“ vardu, tačiau atsižvelgiant į įmonės padėtį, paskola nebuvo suteikta. Šias aplinkybes byloje patvirtino ir įmonės buhalterė O. K., bei liudytojas M. S., iš kurio įmonės buvo pirktos staklės, tačiau teismas nevertino šių liudytojų parodymų. Gavus paskolą, atsakovui buvo grąžinta 22 000 Lt avanso ir sumokėta staklių pardavėjui „Milasai“ 7200 Lt už A. R. vardu užsakytas formatinio pjaustymo stakles. Apeliantė kartu su G. R. šiuos pinigus nuvežė atsakovui ir grąžino. Šią aplinkybę įrodo ir G. R. sąskaitos išrašas (bl.1.22), iš kurio matyti, kad jis 2006-06-13 nuėmė nuo savo sąskaitos 20000 Lt, 2006-06-14 - 10000 Lt.
2. Teismas neteisingai nustatė faktinę aplinkybę, kad 2006-06-14 PVM sąskaita-faktūra 29 200 Lt sumai už formatinio pjovimo stakles Marshal PWF320 buvo išduota A. R., nes ji yra išduota ir pasirašyta G. R.. Minėti dokumentai yra oficialūs rašytiniai įrodymai, patvirtinantis aplinkybę, jog iš paskolos pinigų, kurią šiuo metu apeliantė moka viena, sumokėta už A. R. vardu nupirktas stakles. Minėti duomenys patvirtina faktą, kad atsakovas A. R. praturtėjo be pagrindo, t.y. ir jo vardu buvo nupirktos ir staklės, kurias jis vėliau pardavė, ir jam sumokėti 29 200 Lt už stakles.
3. Pirmos instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo giminaičių liudytojų parodymus, pagal kuriuos jie atsimena, kaip dalį pinigų A. R. perdavė savo sūnui., nes šių liudytojų paaiškinimai prieštarauja oficialiems rašytiniams įrodymams - sąskaitos išrašui, pajamų orderiui, be to liudytojai yra atsakovo giminaičiai, o atsakovas ir tretieji asmenys yra viena šeima, kuri siekia bendro tikslo-išvengti paskolos grąžinimo, todėl šių asmenų parodymai turi būti sulyginti su kitais byloje esančiais įrodymais.
4. Teismas nepagrįstai sureikšmino liudytojos O. K. parodymų dalį, kuriais ji paaiškino, kad G. R. apie 50 000 Lt įnešė į įmonės sąskaitą. Šie liudytojos parodymai yra nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais, UAB „Salžymas“ buhalteriniais dokumentais, ir šie parodymai nepaneigia apeliantės išdėstytų argumentų. G. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad 20 000 Lt sumą jis nuėmė ir atidavė ieškovei, po to jis neva atidavė jai ir kortelę. Nors tiesa yra ta, kad G. R. minėtą pinigų sumą perdavė savo tėvui, atsakovui A. R. už staklių pirkimą.
5. Nepagrįstas bei prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo argumentas, kad šalys buvo UAB „Salžymas“ akcininkai, jie abu dirbo šioje įmonėje, tai patvirtina byloje pateikti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, pelnas, gaunamas iš įmonės veiklos buvo panaudotas jų bendros buities reikmėms. Kadangi apeliantė dar 2005 metais savo akcijų dalį padovanojo G. R., dėl ko seniai nėra įmonės akcininke ir jokio pelno iš įmonės veiklos negauna.
6. Teismas netinkamai aiškino CK 6.237 str. nuostatas, reglamentuojančias pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nesiaiškino kur realiai buvo panaudoti paskolos pinigai, kam jie buvo perduoti, tokiu būdu iškreipė straipsnio paskirtį, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, formuojančio vienodą praktiką, išaiškinimų kasacine tvarka išnagrinėtose bylose. Apeliantės manymu, visos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos buvo įrodytos ir patvirtina faktą, kad atsakovas A. R. praturtėjo be pagrindo, t.y. ir jo vardu buvo nupirktos ir staklės, kurias jis vėliau pardavė, ir jam sumokėti 29 200 Lt už stakles.
7. Kreditas apeliantei ir trečiajam asmeniui buvo suteiktas pagal tikslinę paskirtį - t. y. būsto pirkimui ir aplinkybė, kad paskolos pinigai - 29 200 Lt buvo perduoti A. R., Kauno rajono apylinkės teisme jokios įrodomosios reikšmės byloje dėl kredito priteisimo neturėjo, todėl Kauno miesto apylinkės teismas priimdamas ginčo sprendimą negalėjo vadovautis argumentais, jog nagrinėjant bylą Kauno rajono apylinkės teisme dėl kredito priteisimo, apeliantė niekur nenurodė, kad paskolos pinigai 29 200 Lt buvo perduoti A. R., neprašė atsakovo įtraukti trečiuoju asmeniu, nes šios aplinkybės negali nei patvirtinti, nei paneigti apeliantės įrodinėjamų aplinkybių.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo A. O. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t.b.l. 97) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-24 sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas A. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t.b.l. 98-104) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-24 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka ir nurodo, kad ieškovė skunde nenurodė jokių konkrečių ir turinčių esminės reikšmės bylai aplinkybių, dėl ko teismas, vertindamas vienus ar kitus įrodymus būtu iš esmės klydęs, ar kurie konkretūs teismo motyvai prieštarautų teismu praktikai, teisės aktų reikalavimams ar bendriesiems sąžiningumo, protingumo ir teisingumo teisės principams. Ieškovė apeliaciniame skunde pateikia savo šališką bylos aplinkybių vertinimą, ignoruodama tas aplinkybes, kurios yra reikšmingos byloje ir tuo pačiu akivaizdžiai ir tiesiogiai pagrindžia atsakovo poziciją. Ieškovės minimoje civilinėje byloje Nr. 2-221-540/2009, kurioje 2009-05-23 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu buvo priteista iš ieškovės ir trečiojo asmens skola bankui, ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kad iš banko gauti pinigai buvo panaudoti staklių pirkimui, neprašė pripažinti trečiojo asmens asmeniškai atsakingu už paskolos sumą, nepareiškė trečiajam asmeniui jokių reikalavimų dėl bendros paskolos panaudojimo išimtinai trečiojo asmens naudai ir interesais, neįtraukė į bylą dalyvauti ir atsakovo, kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens. Ieškovė įrodinėja neva kažkokius susitarimus buvus tarp jos ir G. R., o ne tarp jos ir atsakovo A. R.. Būtent ieškovės pareiga buvo įrodyti, kad pinigus atsakovas gavo, tačiau jokių įrodymų ieškovė nepateikė. Atsakovas nurodo, kad sutarties su banku šalimi buvo pati ieškovė, ji kartu su trečiuoju asmeniu su banku derėjosi ir sutarė paskolos suteikimo sąlygas, todėl buvo paskolos sutarties šalių, o ne atsakovo susitarimas, kad visa paskolos suma bus pervesta išimtinai į trečiojo asmens sąskaitą. 2009-11-19 dienos banko pažyma apie A. R. banko sąskaitą patvirtino, kad už stakles mokėjo atsakovas iš savo pinigų - 2006-03-30 dieną buvo panaudoti jo turėti 190 vnt. LR Vyriausybės taupymo lakštai. Minėti pinigai tiesiogiai M. S. firmai buvo sumokėti 2006-04-11. Tai, kad paskolos pinigai buvo kaip nors panaudoti staklių pirkimui, nepatvirtino liudytojai M. S., O. K.. Atsakovas niekada ir neginčijo fakto, kad 2006-06-14 nedalyvavo pasirašant 2006-06-14 dienos PVM sąskaitos faktūros ir kvito ir pateisino šį nedalyvavimą svarbia priežastimi, kad dirbo ne Kauno mieste, ir nurodė, kad atsakovo pinigus už jį perduoti prašė savo sūnaus, šias aplinkybes patvirtino ne tik atsakovo liudytoju parodymai, bet ir liudytojas M. S. Atsakovas nurodo, kad nėra nei vienoje byloje pažymėta, jog G. R. būtu atsisakęs mokėti įmokas už kreditą ir neaišku, kokį ryšį galėtų turėti toks jo atsisakymas ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiams. Byloje ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovui perkant turtą, jis apskritai žinojo, kad ieškovė ir tretysis asmuo ims paskolą, sudarant sutartį dėl turto pirkimo, banko paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovo manymu, pateikdama teismui ieškinį dėl skolos priteisimo, ieškovė piktnaudžiauja savo, kaip civilinio teisinio santykio subjekto teise, nes taikyti civilinės atsakomybės atsakovui nėra juridinio pagrindo, kuris būtinas, kad ji kiltų. Iš apeliantės asmeninės sąskaitos banko išrašo laikotarpiu 2005-01-01 - 2006-07-01 matyti, kad įmonei UAB „Salžymas“ mokamus pinigus ji gaudavo į savo asmeninę sąskaitą. Atsakovas prašo teismo priimti šį banko išrašą, kadangi jis paneigia apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad iš įmonės apeliantė negaudavusi jokių pinigų, nors išrašas patvirtina nemažų sumų įmonės vardu gavimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė ir trečiasis asmuo G. R. 2006-06-13 pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 60 000 Lt kreditą, kuris buvo pervestas į trečiojo asmens G. R. asmeninę sąskaitą, iš kurios per du kartus 2006-06-13 ir 2006-06-14 G. R. nuėmė 30 000 Lt. Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad vartojimo kredito lėšų dalį – 29 200 Lt - 2006-06-14 ji kartu su trečiuoju asmeniu G. R. perdavė pastarojo tėvui (atsakovui) A. R. kaip grąžinamas lėšas už A. R. vardu nupirktas stakles uždarajai akcinei bendrovei „Salžimas“, kurios direktoriumi ir akcininku buvo trečiasis asmuo G. R.. Atsakovas A. R. pinigų gavimo fakto nepripažino. Pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo G. R. nurodė, kad nuimtus pinigus atidavė K. G., stakles už savo lėšas įsigijo A. R., jomis naudojosi UAB „Salžimas“, vėliau stakles pardavė trečiasis asmuo G. R.. Apeliantė reikalauja priteisti 29 200 Lt kaip be pagrindo įgytas lėšas iš atsakovo A. R.. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, taip pat nesivadovavo LAT suformuota praktika dėl įrodymų vertinimo ir įrodymus vertino atskirai, o ne jų visumą.
Ginčo dalyku yra piniginės lėšos – 29 200 Lt, iš kurių 22 000 lt kaip tvirtina apeliantė perdavė ji kartu su trečiuoju asmeniu G. R. atsakovui A. R. 2006-06-14, o 7200 Lt sumokėjo trečiasis asmuo G. R. už atsakovą A. R. staklių pardavėjui „Milasai“, taip gražindami atsakovui A. R. už uždarajai akcinei bendrovei „Salžimas“ nupirktas stakles. Atsakovas A. R. nepripažįsta pinigų gavimo fakto, o trečiasis asmuo G. R. - pinigų perdavimo atsakovui fakto.
Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių pinigų – 29 200 Lt perdavimo 2006-06-14 faktą atsakovui A. R.. Pažymėtina ir tai, kad pinigai nėra individualiais požymiais apibrėžti daiktai (CK 4.4 str.).
Pagal CK 1. 73 str. 1 d. 1 p. nuostatas fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip 5000 Lt, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi sudarymo metu turi būti sudaromi paprasta rašytine forma.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: 2006-04-10 sutarties dėl staklių pirkimo, 2006-04-11 banko sąskaitos išrašo, 2009-11-19 banko pažymos apie A. R. banko sąskaitą, matyti, kad staklės nupirktos atsakovo A. R. vardu, 22 000 Lt sumokėjo atsakovas A. R. mokėjimo pavedimu iš savo asmeninės sąskaitos ( 1 t. b. l. 9-10, 95). Tai, kad trečiasis asmuo G. R. sumokėjo 7200 Lt ir pasirašė už A. R. 2006-06-14 kasos pajamų orderyje bei 2006-06-14 PVM sąskaitoje-faktūroje, kurios pastabose nurodyta, kad 22000 Lt sumokėta pavedimu ir 7200 Lt pagal kvitą, ( 1 t. b. l. 12-13) nepaneigia aplinkybės, kad 7200 Lt G. R. davė atsakovas A. R., šią aplinkybę patvirtino ir teisme apklaustas liudytoju A. Š., kurio parodymais nėra pagrindo teismui abejoti (2 t. b. l. 56-57). Šie rašytiniai įrodymai nepaneigia, kad stakles pagal 2006-04-10 sutartį ( kurios kaip dvišalio sandorio ieškovė neginčija) nupirko atsakovas A. R. savo lėšomis (1 t. b. l. 9).
Teisėjų kolegijos nuomone, sąskaitos išrašas bei pajamų orderis yra oficialūs rašytiniai įrodymai, išrašyti staklių pirkėjo atsakovo A. R. vardu, už jį pasirašyti trečiojo asmens G. R. atsakovo A. R. prašymu, todėl nepaneigia aplinkybės, kad stakles pirko ir už jas atsiskaitė atsakovas ir nepatvirtina ieškovės ginčijamų pinigų perdavimo fakto atsakovui A. R..
Apeliantės argumentai, kad teismas neįvertino liudytojų: įmonės buhalterės O. K. ir stakles pardavusios firmos „Milasa“ savininko M. S. parodymų atmestini. Iš pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų O. K. ir M. S. parodymų (2 t. b. l. 56, ) matyti, kad liudytojai nepatvirtino jokių aplinkybių dėl ginčijamų pinigų už stakles grąžinimo fakto atsakovui A. R., nes liudytojai tik iš pokalbių girdėję apie ketinimus pirkti stakles A. R. vardu, o gavus paskolą, grąžinti jam pinigus.
Apeliantė bendrai su trečiuoju asmeniu G G. R. gautomis - 60 000 Lt kredito lėšomis - nedisponavo, nes šių abiejų skolininkų sutarimu visa banko paskola pervesta į trečiojo asmens G. R. asmeninę sąskaitą, todėl trečiasis asmuo G. R. turėjo galimybę laisvai jomis disponuoti savo nuožiūra, atsakovas A. R. nėra atsakingas už paskolos panaudojimą ir grąžinimą kreditoriui. Ginčo nėra dėl to, kad staklės buvo naudojamos UAB „Salžimas“, kad iki kol apeliantė dirbo UAB „Salžimas“, santykiai tarp šalių buvo geri, ginčo dėl staklių priklausomybės nebuvo. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad trečiasis asmuo G. R. iš banko paskolintus pinigus panaudojo ne pagal paskirtį yra ne šios bylos dalykas. Kadangi apeliantė neįrodė pinigų perdavimo fakto atsakovui A. R., todėl atsakovui A. R. prievolės juos grąžinti apeliantei neatsirado (CPK 178 str.).
Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas netinkamai aiškino CK 6.237 str. nuostatas nepagrįsti, nes šioje byloje ginčo dalyku yra piniginių lėšų 29 200 Lt perdavimas atsakovui A. R., o ne trečiojo asmens G. R. vartojimo kredito lėšų panaudojimo klausimas, kuris yra ne šios bylos dalyku, aplinkybės, kad atsakovas be teisinio pagrindo gavo pinigus ieškovė neįrodė, todėl skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas nustatančias įrodinėjimo taisykles.
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje negali būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-29 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009, nes nesutampa šios nutarties ir nagrinėjamo atvejo aplinkybės.
Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutar i a:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.