Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-965-331/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-02-28
Bylos Nr.: I-965-331/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03589-2018-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas: R. A.
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-965-331/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03589-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.1; 12.6.5; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. A. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja R. A. kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–2), prašydama panaikinti: 1) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-9102 „Pakeisti sprendimą atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos / baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą“ (toliau – ir 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimas) ir 2) 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-9220 „Nutraukti mokestinės paskolos sutartį“ (toliau – ir 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimas, kartu su 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu – sprendimai).

2. Paaiškino, kad VMI priėmė neteisėtus ir nepagrįstus skundžiamus sprendimus, prie kurių pridėjo ir 2018 m. rugsėjo 19 d. išvadą Nr. (23.31-08)-326-7822 „Dėl ūkininkės R. A. mokestinės paskolos sutarties terminų pakeitimo“ (toliau – ir Išvada), kuria ir buvo pasiūlyta netenkinti pareiškėjos prašymo ir nepakeisti 2017 m. lapkričio 14 d. sudarytos Mokestinės paskolos sutarties Nr. (23.24-08)-327-8562 (toliau – ir Mokestinės paskolos sutartis) sąlygų, t. y. nekeisti 136 593,00 Eur išdėstymo terminų bei nepratęsti išdėstyto termino 15 metų.

2.1. Teigia, kad VMI nepagrįstai, spręsdama dėl Mokestinės paskolos sutarties sąlygų pakeitimo, pareiškėjos prašymą išnagrinėjo formaliai, neatsižvelgė į jame išdėstytus argumentus, susijusius su pareiškėjos ūkį ištikusius finansinius sunkumus, priėmė sprendimą iš esmės remdamasi tik tuo, jog jau vieną kartą buvo pakeista Mokestinės paskolos sutartis.

2.2. Pareiškėjos nuomone, VMI turėjo stengtis ir abiem pusėm tinkamu būdu siekit išspręsti susidariusią situaciją. Tačiau, vietoje to, priėmė skundžiamą 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, kuriuo nutraukė Mokestinės paskolos sutartį, dėl ko pareiškėja ir jos ūkis bankrutuos. Tokiu atveju nebus patenkinti ne tik valstybės turimi kreditoriniai reikalavimai, bet ir kitų kreditorių interesai. Tokiais savo veiksmais VMI pažeidė gero valdymo principą bei savo veiklos tikslus ir principus.

Atsiliepimas

3. Atsakovė VMI su skundu (1 t., b. l. 15–20) nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad VMI su pareiškėja pasirašė mokestinę paskolos sutartį. Pareiškėjai nevykdant šios sutarties, ji buvo pakeista, atsižvelgiant į pareiškėjos prašymą bei esamą situaciją, buvo pasirašyta nauja Mokestinė paskolos sutartis, tačiau po jos pasirašymo pareiškėjai buvo išsiųsti 6 įspėjimai dėl pradelstų 8 sutartinių mokėjimų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja daugiau nei 1 metus nevykdė prieš tai sudarytų mokestinių paskolų sutarčių įsipareigojimų, per 10 mėnesių terminą sumokėjo 40,00 Eur pagal Mokestinę paskolos sutartį. Akivaizdu, kad pareiškėja tinkamai laiku nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų.

3.1. VMI nurodo, kad nagrinėjant pareiškėjos prašymą buvo įvertina, kad pareiškėja nepateikė jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių pajamų gavimą iš ūkinės veiklos už 2017–2018 metus, finansiniai įsipareigojimai kitiems kreditoriams didėja, todėl pareiškėjos padėtis sumokėjus mokestinės nepriemokos sutartyje sulygtą sumą būtų kritinė. Taip pat buvo įvertinta, kad pareiškėjos sutuoktinio ūkio veikla yra pelninga, gaunamos labai didelės pajamos. Šios aplinkybės leido daryti išvadą, kad pareiškėja, vykdydama ūkinę veiklą, galimai sąmoningai nepateikia visų su ūkine veikla gaunamų pajamų ir nevykdo tinkamai laiku Mokestinės paskolos sutarties įsipareigojimų, todėl yra nesąžininga VMI atžvilgiu.

3.2. VMI teigimu, pareiškėja prašyme nenurodė jokių motyvų dėl pasirinkto 15 metų termino nustatyto Mokestinės paskolos sutartyje, tokio termino nepagrindė, nedetalizavo jos finansinės padėties stabilizavimo, nepateikė rašytinių duomenų, kurie garantuotų 136 593,00 Eur sumokėjimą per 15 metų laikotarpį. Atsižvelgus į tai ir buvo priimtas skundžiamas 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimas.

3.3. VMI atkreipia dėmesį, kad pareiškėja skunde neneigia, kad nevykdo Mokestinės paskolos sutarties įsipareigojimų, todėl argumentas, kad VMI, priimdama skundžiamą 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, turėjo gilintis į susiklosčiusios situacijos esmę ir faktinį pagrindą bei aplinkybes, nepagrįstas. Esant sunkiai finansiniai padėčiai pareiškėjai buvo suteiktos galimybės stabilizuoti finansinę padėtį, ne kartą jai suteiktos išimtys, pakeičiant sprendimus, neprašant papildomų sąlygų – įkeitimo objektų, keista mokestinės paskolos sutartis, tačiau pati pareiškėja nesinaudojo suteikta galimybes ir nesiekė atsiskaityti su VMI, pažeidinėjo sutartinius įsipareigojimus, todėl skundžiamas 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimas priimtas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VMI 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti Mokestinės paskolos sutarties sąlygas, ir 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta nutraukti Mokestinės paskolos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Remiantis rašytiniais byloje esančiais duomenimis, nustatytos šios bylos nagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės:

5.1. Pareiškėja pateikė 2017 m. gegužės 3 d. prašymą atidėti arba išdėstyti 136 633,00 Eur mokestinės nepriemokos skolos sumokėjimą nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d. pagal grafiką. VMI viršininkas, be kita ko, vadovaudamasis Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų administravimo skyriaus 2017 m. gegužės 25 d. išvada Nr. (23.31-08)-326-3470 „Dėl ūkininkės R. A. prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ (1 t., b. l. 29–32), priėmė 2017 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-3624 (1 t., b. l. 33), kuriuo nusprendė išdėstyti pareiškėjos 136 633,00 Eur mokestinę nepriemoką laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. gruodžio 25 d. (1 t., b. l. 34–35).

5.2. Pareiškėja pateikė 2017 m. liepos 24 d. prašymą leisti pasirašyti mokestinės paskolos sutartį be papildomų sąlygų, nes neturi įkeitimo objekto (1 t., b. l. 36). VMI viršininkas, be kita ko, vadovaudamasis Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų administravimo skyriaus 2017 m. gegužės 28 d. išvadą, Nr. (23.31-08)-326-5072 (1 t., b. l. 37–40), priėmė 2017 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-5753 (1 t., b. l. 41), kuriuo nusprendė išdėstyti pareiškėjos 136 633,00 Eur mokestinę nepriemoką laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2021 m. gruodžio 25 d. pagal patvirtintą grafiką (1 t., b. l. 42). Pareiškėja ir VMI pasirašė 2017 m. rugpjūčio 2 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-5836 (1 t., b. l. 43–46). VMI viršininkas pareiškėjai išsiuntė 2017 m. rugsėjo 10 d. įspėjimą (1 t., b. l. 49), kuriuo pareiškėja buvo įspėta apie ketinimą nutraukti šią sudarytą mokestinės paskolos sutartį, jeigu per 20 dienų nuo šio įspėjimo įteikimo dienos nebus sumokėta 300,96 Eur. Atitinkamai buvo gautas pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 21 d. prašymas atidėti įmokų pagal sudarytą grafiką mokėjimą ir pratęsti mokestinės paskolos sutartį (1 t., b. l. 50). VMI viršininkas, pareiškėjai išsiuntė 2017 m. spalio 20 d. įspėjimą (1 t., b. l. 51), kuriuo pareiškėja buvo įspėta apie ketinimą nutraukti nurodytą sudarytą mokestinės paskolos sutartį, jeigu per 20 dienų nuo šio įspėjimo įteikimo dienos nebus sumokėta 5 333,74 Eur. Atitinkamai buvo gautas pareiškėjos 2017 m. spalio 24 d. prašymas (1 t., b. l. 52) išdėstyti iki 2022 m. spalio 24 d. VMI viršininkas, be kita ko, vadovaudamasis Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus 2017 m. lapkričio 8 d. išvada Nr. (23.24-08)-326-7531 (1 t., b. l. 54–57), priėmė 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-8187 (1 t., b. l. 60), kuriuo nusprendė pakeisti sudarytą mokestinės paskolos sutartį, pratęsiant išdėstymo (atidėjimo) laikotarpį.

5.3. VMI su pareiškėja sudarė Mokestinę paskolos sutartį (1 t., b. l. 62–65). VMI viršininkas pareiškėjai išsiuntė 2017 m. gruodžio 10 d. įspėjimą (1 t., b. l. 67), 2018 m. sausio 11 d. įspėjimą (1 t., b. l. 68), 2018 m. kovo 10 d. įspėjimą (1 t., b. l. 69), 2018 m. balandžio 18 d. įspėjimą (1 t., b. l. 70), 2018 m. liepos 10 d. įspėjimą (1 t., b. l. 71), 2018 m. rugpjūčio 20 d. įspėjimą (1 t., b. l. 72).

5.4. Pareiškėja kreipėsi į VMI (1 t., b. l. 73, 74–75, 133) su prašymais išdėstyti Mokestinės paskolos sutarties mokėjimus 15 metų laikotarpiui. Negalėjimą laiku įvykdyti sutartinių įsipareigojimų pareiškėja grindė šeimynine padėtimi ir tuo, kad dabar yra sunki finansinė padėtis (dėl ekstremalios situacijos nukentėjo derlius), pareiškėja turi neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Prašymą pratęsti Mokestinės paskolos sutarties mokėjimus 15 metų laikotarpiui grindė tikimybę, kad nevėluos padengti įsipareigojimus, realia galimybe, kad bus atsiskaityta. Pareiškėja nurodė, kad esant galimybėms, sutartinius įsipareigojimus įvykdys anksčiau. Prie prašymo pateikti papildomi dokumentai (1 t., b. l. 76–130, 136–178).

5.5. VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, priėmė Išvadą (1 t., b. l. 179–183), kurioje nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių pažymų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ar rajono savivaldybės, kad pastarųjų specialistai 2017 – 2018 metais būtų užfiksavę pareiškėjos laukų būklę (kiek tai galėjo turėti įtakos stichiniai padariniai) ir kad pareiškėja buvo pasikreipusi dėl patirtų nuostolių kompensavimo. Išnagrinėjus prašymą konstatuota, kad pareiškėja prašymo nagrinėjimo metu bankų sąskaitose piniginių lėšų neturi, debitorinių įsiskolinimų nėra, o kitų šaltinių, iš kurių galėtų gauti pajamų (išskyrus darbo užmokestį), šiuo metu nėra, finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms neturi, tuo tarpu pareiškėjos sutuoktinis turi įsipareigojimų kredito ir lizingo bendrovėms, pareiškėja ir jos sutuoktinis laisvo turto, kurį galėtų įkeisti hipotekoje mokestinės nepriemokos sumokėjimui užtikrinti, neturi. Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, ir įvertinus, kad pareiškėjai, remiantis jos pageidavimu, mokestinė paskolos sutartis jau buvo pakeista, tačiau ji jos sąlygų ir toliau nevykdo, priimtoje Išvadoje, siūloma netenkinti ir nepakeisti Mokestinės paskolos sutarties sąlygų, t. y. nekeisti 136 593,00 Eur išdėstymo terminų bei nepratęsti išdėstymo termino 15 metų laikotarpiui.

5.6. VMI viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsniu ir 14 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintų Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) bei Išvada, priėmė skundžiamą 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą (1 t., b. l. 184–185), kuriuo nusprendė nepakeisti Mokestinės paskolos sutarties sąlygos – mokėjimo grafiko.

5.7. VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyrius, nustatęs, kad pareiškėja pagal Mokestinės paskolos sutartį yra nesumokėjusi 136 593,00 Eur įmokų dalies, 3 416,53 Eur palūkanų, 8,11 Eur padidintų palūkanų, 159,30 Eur palūkanų delspinigių, ir vadovaudamasis MAĮ 88 straipsniu, Taisyklių I skyriaus 9 punktu bei VI skyriaus 47, 49 ir 50 punktais, priimta 2018 m. rugsėjo 26 d. išvada Nr. (23.31-08)-326-8009 „Dėl mokestinės paskolos sutarties su R. A. nutraukimo“ (1 t., b. l. 186–187) siūlė nutraukti Mokestinės paskolos sutartį.

5.8. VMI viršininkas, vadovaudamasis MAĮ 88 straipsniu ir 14 straipsnio 7 dalimi, Taisyklėmis ir nurodyta išvada, priėmė skundžiamą 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą (1 t., b. l. 189), kuriuo nusprendė nutraukti Mokestinės paskolos sutartį. Atitinkamai VMI išsiuntė pareiškėjai 2018 m. spalio 5 d. raginimą (1 t., b. l. 190–191) sumokėti mokestines prievoles.

6. Pareiškėjos teigimu, VMI formaliai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir priimdama skundžiamus sprendimus pažeidė gero administravimo principą bei savo veiklos tikslus ir principus.

7. Taigi šiuo konkrečiu atveju teismui svarbu nustatyti, ar teisėtai ir pagrįstai centrinis mokesčių administratorius atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą, pakeičiant Mokestinės paskolos sutarties sąlygą, ir nutraukė su pareiškėja sudarytą Mokestinę paskolos sutartį.

8. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAĮ (ginčo laikotarpiu aktuali redakcija) ir Taisyklės (2016 m. liepos 21 d. redakcija).

8.1. MAĮ 88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Vadovaujantis MAĮ 88 straipsnio 2 dalimi, sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

8.3. Taisyklių 16 punkte nustatyta, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą mokesčių mokėtojas teikia mokesčių administratoriui. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

8.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtų teisės aktų nuostatas, yra ne kartą nurodęs, jog vien tik aplinkybės konstatavimas, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, kadangi mokesčių mokėtojas yra saistomas ir antros sąlygos, reikalaujančios įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (žr. 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3585/2001, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje A438-2139/2011 ir kt.). Šių sąlygų buvimą turi pagrįsti pats pareiškėjas (žr. 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-3585/2011; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje A-438-2139/2011 ir kt.).

8.5. Kaip ne kartą savo praktikoje pažymėjo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2004 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-362/2004, 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje A6-2202/2006, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010, 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-952/2013 ir kt.), viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – mokesčių administratoriui) suteikta diskrecija nėra neribojama. Todėl įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo (atidėjimo), mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus.

8.6. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Todėl kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2255/11 ir kt.).

9. Atsižvelgus į išdėstytą teisinį reguliavimą ir aktualią administracinių teismų praktiką, darytina išvada, kad vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti (atidėti) mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo. Kaip matyti, įstatymų leidėjas minėta teisės norma mokesčių administratoriui suteikė tam tikrą diskreciją išdėstyti (atidėti) mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimą arba atsisakyti tai atlikti. Pirmiausia akcentuotina, kad pagal MAĮ 88 straipsnio 2 dalį sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius dvi sąlygas, t. y., pirma, jog, nedelsiant ją (mokestinę nepriemoką) sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, ir, antra, šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

10. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus pareiškėjos finansinius dokumentus ir atsižvelgęs į nustatyta faktines aplinkybes, kad pareiškėja nevykdė sudarytų mokestinių paskolų sutarčių nustatyta tvarka, daro išvadą, kad pareiškėja atitinka pirmąją sąlygą – jos finansinė padėtis yra kritinė. Visgi, byloje esantys rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, jog Mokestinės paskolos sutarties pakartotinis pratęsimas suteiktų pareiškėjai galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Pareiškėja nei teismui, nei VMI nepateikė objektyvių įrodymų, kurie įrodytų, kad jos finansinė būklė stabilizuosis ir ji turės realias galimybes vėliau sumokėti mokestinę nepriemoką. Pareiškėjos prašymo VMI ir skundo teismui argumentai paremti tik subjektyviomis prielaidomis, kuriomis remiantis VMI nekilo pareiga tenkinti pareiškėjos prašymo dėl mokestinės nepriemokos termino atidėjimo, todėl 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

11. MAĮ 88 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų, ji nutraukiama. Atitinkamai Taisyklių 47 punkte įtvirtinta, kad sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį priima mokesčių administratorius; jis gali priimti sprendimą nutraukti su mokėtoju sudarytą mokestinės paskolos sutartį, jeigu mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų. Taisyklų 49 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius, prieš nutraukdamas mokestinės paskolos sutartį, įteikia mokesčių mokėtojui įspėjimą apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį. Pagal Taisyklių 50 punktą, įspėjime apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį nurodomas terminas, per kurį mokesčių mokėtojas turi įvykdyti šiame įspėjime išdėstytus nurodymus.

11. Vertinant ginčijamą 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą nutraukti Mokestinės paskolos sutartį su pareiškėja, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog prieš priimdamas sprendimą dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo, mokesčių administratorius neprivalo atsižvelgti į priežastis, dėl kurių susidarė mokestinė nepriemoka bei nebuvo vykdoma mokestinės paskolos sutartis – esminė sąlyga mokestinės paskolos sutarčiai nutraukti yra pats sutarties sąlygų nevykdymo faktas (žr. 2005 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-871/2005; 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-962/2011 ir kt.).

12. Kaip jau buvo minėta, ginčo dėl to, kad pareiškėja Mokestinės paskolos sutarties patvirtintu mokėjimo grafiko nevykdė ir tinkamai laiku nemokėjo nustatytos mokestinės nepriemokos sumos ir su ja susijusių sumų, nėra. Byloje esantys rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad VMI, siekdama, kad sudaryta Mokestinė paskolos sutartis būtų vykdoma, išsiuntė pareiškėjai ne vieną įspėjimą dėl Mokestinės paskolos sutarties vykdymo. Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimas, kuriuo nutraukta Mokestinės paskolos sutartis, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas, laikantis MAĮ reikalavimų ir Taisyklių nustatytos tvarkos, jo naikinti pareiškėjos skundo argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjos skundo argumentai dėl sunkios finansinės padėties, sprendžiant dėl 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, neturi teisinės reikšmės, todėl šiame kontekste nevertinami (žr. 2017 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1042-442/2017 ir kt.).

14. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad VMI iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, pareiškėjos reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).

15. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas

nusprendžia:

Pareiškėjos R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas