Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-01-08 · Administracinė byla Nr. AS-822-20-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-08
Bylos Nr.
AS-822-20-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės, Palangos miesto savivaldybės tarybai
Pareiškėjas
J., L. S.
Administracinė byla Nr. AS822 –20/2010Procesinio sprendimo kategorija 67; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. sausio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Palangos miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. ir L. S. šeimynos skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja J. ir L. S. šeimyna (toliau – ir pareiškėjas, Šeimyna) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009-11-12 sprendimą Nr. T2-284 „Dėl J. ir L. S. šeimynos likvidavimo“.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti bei pritaikė pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždraudė Palangos miesto savivaldybės tarybai ir administracijai pradėti Janinos ir L. S. šeimynos likvidavimo procesą. Teismas šį prašymą patenkino atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų, auginamų šioje šeimynoje, interesus, bei galimai jų interesams atsirasiančią žalą.

II.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarties dalį, kuria teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemones, panaikinti ir išspręsti šį klausimą prašymo netenkinant.

Nurodo, kad teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, rėmėsi nemotyvuotu pareiškėjo prašymu, neatsižvelgė į atsakovo interesus, todėl pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė yra neproporcinga ir neteisinga.Nurodo, kad šiuo metu J. S. ir L. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 978, yra mokamas atlyginimas iš Palangos miesto savivaldybės biudžeto. Nepradėjus Šeimynos likvidavimo procedūros nustatytu laiku, nebūtų galima pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso nuostatas įspėti J. ir L. S. apie numatomus darbo santykių pasikeitimus, laiku su jais atsiskaityti, o tai sąlygotų nepagrįstą biudžeto lėšų eikvojimą. Atkreipia dėmesį, kad nepilnamečių asmenų, kuriuos globoja Šeimyna, interesai, pradėjus likvidavimo procedūrą, nebūtų pažeisti, nes pagal Šeimynų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 1037 42 punktą, Šeimynai netekus juridinio asmens statuso, buvusi šeimyna lieka šeima, globojančia vaikus.

Atsiliepimas

Pareiškėjas J. ir L. S. šeimyna atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad šiuo metu darbo sutartis sudaryta tik su J. S., ir tik ji gauna darbo užmokestį. Likvidavus šeimyną, nebeliktų vienos iš proceso šalių, taip pat nukentėtų šeimynos globojamų vaikų interesai gauti pastovaus dydžio išlaikymą iš valstybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t.y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o tuo pačiu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (administracinės bylos Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005). Tokiu atveju turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – draudimas likviduoti J. ir L. S. šeimyną, remdamasis tuo, kad esminė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlyga – būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimas ar negalimumas – neegzistuoja, nes šis pareiškėjo prašymas nebuvo nemotyvuotas.

ABTĮ 92 straipsnio nuostata įtvirtina, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Įvertinus pareiškėjo reikalavimo pobūdį, darytina išvada, jog, nesiėmus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės ir priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, galėtų kilti tokių teisinių pasekmių, kurios trukdytų teismo sprendimo įvykdymui. Likvidavus Šeimyną, išnyktų proceso šalis – pareiškėjas. Tokiu atveju pats teismo procesas taptų beprasmis bei sudarytų prielaidas bylos nutraukimui.

Kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo ar atsakovo finansinei padėčiai nesusiję su galimu teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu. Pabrėžtina, kad galimos neigiamos materialinės, ekonominės ir finansinės pasekmės, galimai kilsiančios pareiškėjui ar atsakovui, nėra pagrindas taikyti ar atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsakovo galimai patirta žala, atsiradusi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo galės būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (ABTĮ 151 str. 1 p.). Palangos miesto savivaldybės atskirąjį skundą tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Palangos miesto savivaldybės atskirąjį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysDainius RaižysSkirgailė Žalimienė