Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-09-21 · Byla Nr. A2.1.-9619-1035/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-09-21
Bylos Nr.
A2.1.-9619-1035/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-08106-2016-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Pažeidėjas
M. M.
Kategorijos
  • 2.2.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-9619-1035/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08106-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. rugsėjo 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 44¹ straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M., įsteigęs juridinį asmenį – UAB „B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), būdamas šios įmonės direktoriumi, neturėdamas nustatyta tvarka išduotos licencijos verstis prekyba vaistiniais preparatais ir tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo (2006 m. birželio 22 d. Nr. X-709) 19 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 9 dalies nuostatas, vertėsi vaistinių preparatų prekyba, o būtent, el. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), kuri nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. priklauso UAB „B.“, 2016 m. gegužės 26 d. 10.10 val. – 10.40 val. pardavinėjo vaistinį preparatą „Emla 5 %“. Šiais veiksmais M. M., būdamas UAB „B.“ vadovu, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44¹ straipsnyje.

Teismo posėdyje M. M. kaltės jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad nurodytas preparatas buvo sandėlyje, tačiau juo nebuvo prekiaujama. Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose M. M. papildomai nurodė, kad šis preparatas buvo pirktas vaistinėje Kipre, naudojamas kosmetologų įvairių procedūrų metu jo vadovaujamuose salonuose. Sandėlyje (duomenys neskelbtini), buvo laikomi ne tik UAB „B.“ priklausantys daiktai, bet ir jo asmeniniai daiktai: automobilio padangos, cigaretės, baldai ir tepalas „Emla“. Kadangi kažkoks asmuo domėjosi šiuo preparatu, darbuotoja I. Š. pagalvojo, kad tai yra kosmetika, skirta pardavimui, todėl, turėdama kvitą, pranešė skambinančiajam, jog šio preparato kaina yra 28 Eur ir kad pirkėjas gali atvykti ir jį įsigyti. Pasak, M. M., pardavėja nežinojo, kad tai yra vaistinis preparatas, neskirtas pardavimui.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. Š. parodė, kad dirba UAB „B.“ (duomenys neskelbtini), sandėlininke-apskaitininke. Šiuo adresu yra patalpos, kaip sandėlis, kuriame laikoma kosmetika ir vadovo daiktai. Įmonė prekiauja kosmetika, vykdoma ir elektroninė prekyba. Pirkėjai prekes perka internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini), bet yra galimybė pirkti ir užsukus į minėtas patalpas. Kai buvo atvežtas tas tepalas, ji nežinojo, ar galima jį parduoti. Negalėjo paklausti vadovo, nes jis buvo išvykęs. Vienas žmogus vis teiravosi, skambino, todėl ji pasakė, kad turi šį preparatą. Į sandėlį atvažiavo trys žmonės ir paėmė šį tepalą. Pirkėjas domėjosi šia preke dar tada, kai šios nebuvo. Ji sakė vadovui, kad yra šia preke suinteresuotas žmogus. Kai vadovas atvežė šį preparatą, tas žmogus dar kartą paskambino ir ji jam pasakė, kad jau yra. Ji įdėjo tą prekę į internetinį puslapį, nepaklausė vadovo, ar galima.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. Z. parodė, kad ji yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos tyrėjas. Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro buvo gautas pranešimas, kad M. M. vadovaujamoje įmonėje pardavinėjamas vaistinis preparatas „Emla“, kuriam prekiauti reikia specialaus leidimo. Įmonėje buvo atliktas patikrinimas, nustatyta, kad prekiaujama būtent tuo preparatu. Taip pat internetinėje prekyboje buvo šio vaisto skelbimai su kaina. Atvykus patikrinimui į vietą Švitrigailos g., buvo paklausta, ar įmonė prekiauja šiuo preparatu, pardavėja tai patvirtino ir pasakė, kad yra daug užsakymų, todėl daug parduoti negali. Tada jie prisistatė, rado 45 vnt. pakelių to preparato. Atvažiavęs direktorius, rašyti paaiškinimus atsisakė, tik žodžiu pasakė, kad tai jo daiktai, kuriuos sandėliuoja kartu su kitomis prekėmis. Nuėjus į minėtas patalpas galima įsigyti prekių, nes nurodytos prekių kainos, prekės išdėliotos vitrinose, yra kasos aparatas. Abejonių, kad ten galima įsigyti prekių, nekilo. Visą patikrinimą organizavo J. G.. Jis (liudytojas G. Z.) netikrino internetinio puslapio. Patikrinimo metu paprašius parduoti preparatą, moteris paklausė, kiek reikia. Jie pasakė, kad reikia viso kiekio, tada ji atsakė, kad visko negali parduoti, nes daug užsakymų, tuomet jie prisistatė pareigūnais. Ant visų prekių kainos nebuvo suklijuotos, jos buvo sudėtos ant prekystalio, sudėta daug buteliukų ir parašyta, kad tai kainuoja 5 Eur. Ant preparato „Emla“ kainos, berods, nebuvo. Negali pasakyti, kurie daiktai buvo įmonės vadovo, o kurie ne jo. Kažkiek cigarečių pakelių buvo, tačiau dėl jų klausimų nekilo. Buvo sudėtos padangos. Vadovo buvo paklausta, kas tai, o jis atsakė, kad tai jo asmeniniai daiktai. Nebuvo tikrinta, ar kasos aparatas veikiantis.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja O. S. parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos vyr. tyrėja. Prieš porą mėnesių valdyboje buvo gauta informacija, kad parduotuvėje „B.“ prekiaujama vaistiniu preparatu, kuris nėra įtrauktas į Lietuvoje leidžiamų prekiauti vaistinių preparatų sąrašą. Tai buvo preparatas „Emla“, tepalas. Informacijos tikrinimas buvo pavestas kolegai J. G., kuris ir inicijavo tos prekybos vietos patikrinimą. Ji su J. G. ir G. Z. nuvyko į parduotuvę Švitrigailos g. ir pamatė, kad ant stalo gulėjo 5 dėžutės su tuo tepalu. Dar neprisistatę paklausė pardavėjos, ar gali įsigyti šio tepalo. Pardavėja I. pasakė, kad galima, bet neparduos daug, nes yra daug užsakymų, kadangi prekiaujama ir internetu. Tada jie prisistatė, parodė tarnybinius pažymėjimus ir paklausė, ar yra daugiau šių prekių. I. atnešė iš lentynos, paėjus kiek tolėliau, dar to vaisto, iš viso buvo apie 45 dėžutes. Buvo atliktas patikrinimas, surašytas aktas dėl paaiškėjusių aplinkybių ir tuomet atvyko įmonės vadovas, kuris pateikė čekį, kad tepalas įsigytas užsienyje, daugiau jo paaiškinimų neužfiksavo. Žmogus suprastų, kad tai yra prekybos vieta, nes ten lentynos, vežimėliai su kainomis, kai kur buvo parašyta, kad akcija. Akivaizdu, kad ten prekiaujama, kasos aparatas buvo, neįjungtas. Nekilo abejonių, kad ten galima apsipirkti. Kiek atsimena, ant tepalo kaina nebuvo nurodyta. Jai asmeniškai neteko skambinti ir tikrinti, ar jie turi tų prekių. Internetinio puslapio taip pat netikrino. Apžiūrinėdami patalpas jie matė daug kosmetikos priemonių. Kitokių vaistų, kuriais negalima prekiauti, nebuvo. Tikriausiai, kitokių daiktų nebuvo, ji nepamena dėl cigarečių ar padangų.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. G. parodė, kad jam dirbant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje tyrėju buvo gauta informacija iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro, kad parduotuvėje pardavinėjamas vaistinis preparatas „Emla“. Įėjus į internetinę svetainę, nurodytas telefono numeris, kuriuo paskambinus ir paklausus dėl to tepalo, atsiliepė moteris, kuri pasakė, kad šiuo metu tepalo neturi, bet greitai turėtų gauti ir pažadėjo tada susisiekti. Per tą laiką iš vaistų kontrolę vykdančios institucijos sužinojo, ar galima pardavinėti šį vaistą. Jam pasakė, kad šis vaistinis preparatas neparduodamas, jis nėra registruotas ir jį įgyti Lietuvoje labai sunku. Tai gali padaryti tik vaistinės savo užsakymu. Taip pat buvo nustatyta, kad internetinė parduotuvė priklauso M. M.. Po kurio laiko, jam paskambino moteris ir pranešė, kad jie turi tą preparatą. Jis paklausė, jie siunčia tik paštu ar galima atvažiuoti ir jį pasiimti. Jam buvo pasakyta, kad galima atvažiuoti į Švitrigailos g. Tada buvo nutarta atlikti patikrinimą. Kartu su kolegomis nuvažiavo į vietą, kartu įėjo į parduotuvę, prie stalo sėdėjo moteris, o ant stalo gulėjo tepalas „Emla“. Paklausė, ar galima įsigyti. Jam atsakė, kad galima įsigyti, tik nedidelį kiekį, kadangi gauta daug užsakymų. Tada jie prisistatė, parodė tarnybinius pažymėjimus, atliko patikrinimą, kurio metu buvo rastas šis tepalas. Jis skambino į šią parduotuvę du kartus. Paskambinus antrą kartą, atsiliepusi moteris pasakė, kad žino, turi jo kontaktus ir susisieks su juo. Jam teko tikrinti internetinį puslapį, padarė puslapio nuotraukas, kad jie pardavinėja tą tepalą. Tepalas buvo reklamuojamas jų puslapyje. Tuo metu, kai jis skambino, jie tiesiog jo neturėjo. Minėtos patalpos iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip parduotuvė. Ten buvo daug kosmetikos prekių, daug lentynų, kurios visos užstatytos kosmetikos prekėmis, kai kur buvo kainos. Ant tepalo kainos nebuvo, jis gulėjo ant stalo. Buvo ir padangos, kasos aparatas. Atrodo, buvo pasakyta, kad kasos aparatas neveikia, tačiau jis buvo įjungtas. Pardavėja buvo susijaudinusi, vadovas atvažiavo vėliau, nuo paaiškinimų atsisakė. Pokalbis su vadovu nebuvo malonus, nes vadovas buvo nepatenkintas, nenorėjo atiduoti tepalo, klausė, kokiu pagrindu mes tepalą paėmėme, sakė, kad pirko tą tepalą, rodė kvitą, kad jį pirko.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 44¹ straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už vertimąsi su vaistais (vaistiniais preparatais) susijusia veikla, kuriai reikalinga licencija, be licencijos ar kitokiu neteisėtu būdu, jeigu tai nesukėlė sunkių pasekmių ar nebuvo daroma stambiu mastu. Nors M. M. kaltės nepripažino, jo kaltę padarius ATPK 44¹ straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai.

Iš M. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės ir asmens paaiškinimas, jog su pažeidimu nesutinka (b. l. 3). M. M. nesutikimas su padarytu pažeidimu, grindžiamas tuo, kad vaistinis preparatas „Emla“ jo asmeniškai buvo įsigytas ne pardavimui, o naudojimui jo vadovaujamuose kosmetologijos salonuose, vertintinas kritiškai, kadangi protokole nurodytas faktines aplinkybes dėl šio vaisto prekybos patvirtina teisme apklausti liudytojai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Liudytojai G. Z., O. S. ir J. G. parodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje buvo gauta informacija, kad M. M. vadovaujamoje UAB „B.“ prekiaujama vaistiniu preparatu „Emla“. Šias aplinkybes patvirtina Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) 2016 m. gegužės 5 d. raštas. Šiame rašte nurodyta, kad „Emla“ yra Lietuvos Respublikoje neregistruotas vaistinis preparatas, kurį turi teisę įvežti į Lietuvos teritoriją tik vaistų didmeninio platinimo licenciją turintis juridinis asmuo. Farmacinė veikla, apimanti vaistų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą, priskiriama vaistinės veiklai, kuri yra licencijuojama. Tarnybos Farmacinės veiklos licencijavimo skyriaus duomenimis, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) prekiaujančiai UAB „B.“ nebuvo išduota farmacinės veiklos licencija verstis vaistinės veikla (b. l. 11-12). Byloje taip pat yra Tarnybos Inspektavimo skyriaus vyriausiosios specialistės L. L. el. paštu pateiktas atsakymas tyrėjui J. G., kuriame nurodyta, kad „Emla“ – nuskausminamasis kremas, receptinis vaistinis preparatas, parduodamas tik su gydytoju receptu ir tik vaistinėje. Šis vaistinis preparatas nėra registruotas Lietuvos Respublikos vaistų registre. Gydytojas, planuojantis gydyti pacientą Lietuvos Respublikoje neregistruotu vaistu ir pacientui sutikus pasirašytinai, gali išrašyti receptą ir pareiškimą vardiniam vaistiniam preparatui įsigyti. Pacientui pateikus receptą ir pareiškimą, vaistinė, vykdanti licencijuotą mažmeninę prekybą, pateikusi užsakymą raštu didmeninio vaistinių preparatų platinimo įmonei, gali užsakyti gydytojo išrašytą vardinį vaistinį preparatą. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas draudžia receptinių vaistinių preparatų reklamą ir elektroninę prekybą (b. l. 13).

Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „B.“ vadovas nuo 2009 m. liepos 17 d. iki šiol yra M. M. (b. l. 16). Domeno vardo (duomenys neskelbtini) turėtojas nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. yra UAB „B.“ (b. l. 17), bet ne pats M. M., kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl teismas patikslina šią aplinkybę.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjo J. G. 2016 m. gegužės 26 d. patikrinimo akto, surašyto dalyvaujant vyr. tyrėjai O. S., tyrėjui G. Z., I. Š., matyti, kad atlikus patikrinimą UAB „B.“ (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 26 d. buvo rastas vaistinis preparatas – tepalas „Emla 5%“ (45 vnt.), licencija prekiauti vaistiniais preparatais nepateikta, taip pat nebuvo pateikti įsigijimo ar veiklą pagrindžiantys dokumentai (b. l. 2). Patikrinimo metu buvo darytos minėtų patalpų nuotraukos (b. l. 5-9).

M. M. pateiktą versiją, kad vaistinis preparatas „Emla“ buvo įsigytas ne pardavimui, o naudojimui jo vadovaujamose kosmetologijos salonuose, paneigia teisme apklaustų liudytojų G. Z., O. S. ir J. G. parodymai ir pastarojo 2016 m. gegužės 10 d. užfiksuotas elektroninėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) patalpintas siūlymas šį preparatą įsigyti už 28 Eur (b. l. 14, 15). Šie liudytojai parodė, kad atvykus į UAB „B.“ patalpas Vilniuje, Švitrigailos g., buvo galima suprasti, kad jose vykdoma prekyba kosmetikos prekėmis, nurodytos kainos ir akcijos, ant stalo buvo padėtas vaistinis preparatas „Emla“. Pasiteiravus, ar galima jį įsigyti, pardavėja I. Š. atsakė, kad galima, tik ne daug, nes turi užsakymų. Šiuos liudytojų parodymus patvirtino pati I. Š., teisme parodydama, jog parduotuvės patalpose (duomenys neskelbtini), buvo laikomas vaistinis preparatas „Emla“ ir atvykusiems, iš pradžių neprisistačiusiems pareigūnams, ji atsakė, kad šį preparatą galima įsigyti. Be to, nurodė, kad šis vaistinis preparatas buvo reklamuojamas internetinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Teismas nesivadovauja liudytojos I. Š. parodymais, kad ji nežinojo, jog vaistinis preparatas „Emla“ buvo įsigytas vadovo M. M. savo reikmėm, o ne pardavimui, todėl be jo leidimo, pamačiusi šį preparatą, prie kurio buvo padėtas įsigijimo dokumentas, pati nustačiusi kainą, patalpino jį į internetinį puslapį (duomenys neskelbtini) ir telefonu siūlė jį įsigyti J. G.. Šie liudytojos parodymai vertintini kritiškai, nes ji yra UAB „B“ darbuotoja, o administracinėn atsakomybėm traukiamas jos vadovas M. M., todėl ji gali būti suinteresuota, kad jos vadovas išvengtų administracinėn atsakomybėn. Be to, pati liudytoja parodė, kad po to, kai jai skambino suinteresuotas šiuo preparatu pirkėjas (J. G.), ji apie tai pranešė savo vadovui. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. M. vaistinį preparatą „Emla“ (45 vnt.) 2016 m. gegužės 9 d. Kipre įsigijo ne savo reikmėm, o pardavimui jo vadovaujamoje UAB „B.“ (b. l. 10).

Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, importas iš trečiųjų šalių, plazmos, naudojamos kaip pradinė medžiaga kraujo preparatams gaminti, ruošimas, didmeninis vaistinių preparatų platinimas, vaistinės veikla yra licencijuojama farmacinė veikla. Šio įstatymo 35 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad vaistiniai preparatai gyventojams parduodami (išduodami) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka; parduodant (išduodant) gyventojams vaistinius preparatus turi būti tiesiogiai bendraujant suteikiama farmacinė paslauga, išskyrus tuos atvejus, kai vaistiniai preparatai siūlomi parduoti nuotoliniu būdu; kai vaistinės siūlo parduoti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu, farmacijos specialistas farmacinę paslaugą gyventojui teikia naudodamasis ryšio priemonėmis.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad M. M., kaip UAB „B.“ vadovas, vertėsi su vaistais (vaistiniais preparatais) susijusia veikla, kuriai reikalinga licencija, be licencijos, tai nesukėlė sunkių pasekmių ar nebuvo daroma stambiu mastu, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 44¹ straipsnį.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į M. M. asmenybę – dirbantis, administracine tvarka baustas. M. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, M. M. skirtina ATPK 44¹ straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos minimalų dydį (ATPK 30, 30² straipsniai) su vaistų (vaistinių preparatų), t. y. 45 vnt. vaistinio preparato „Emla 5%“, 2016 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 10-I2-13141 ir 2016 m. birželio 7 d. kvitu B serija BBB NR. LS001682 perduotų į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (b. l. 12, 24), konfiskavimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44¹ straipsnyje, ir paskirti jam 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) Eur baudą.

Konfiskuoti 45 vnt. vaistinio preparato „Emla 5%“, 2016 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 10-I2-13141 ir 2016 m. birželio 7 d. kvitu B serija BBB NR. LS001682 perduotus į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą Vilniuje, Buivydiškių g. 20.

Išaiškinti, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 16058552114. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš