- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-27
- Bylos Nr.
- e2A-690-212/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00566-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- BnP Finance
- Atsakovas
- Ž. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BnP Finance, AB apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1012-504/2017 pagal ieškovės BnP Finance, AB ieškinį atsakovei Ž. K. dėl skolos, kredito mokesčio, delspinigių, baudos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BnP Finance, AB prašė iš atsakovės Ž. K. priteisti 113,24 Eur negrąžinto kredito, 16,22 Eur kredito mokesčio, 466,06 Eur delspinigių, 28,96 Eur baudos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur patirtų išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.Nurodė, kad tarp kredito davėjos UAB „Finverta“ ir atsakovės – vartojimo kredito gavėjos Ž. K. 2009-04-06 buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 115,85 Eur vartojimo kreditas 14 dienų terminui. Atsakovė įsipareigojo iki 2009-05-05 grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą ir sumokėti 16,22 Eur kredito mokestį (Sutarties 3.3.1 punktas).Pradinis kreditorius ir ieškovė 2017-02-13 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, tarp jų ir į atsakovę. Ieškovė 2017-02-14 elektroniniu paštu ir 2017-02-17 registruotu paštu išsiuntė atsakovei pranešimą „Dėl reikalavimo įvykdyti prievolę“ kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Atsakovė iki šiol nėra grąžinusi gauto kredito. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašė ieškinį tenkinti visiškai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės Ž. K. 113,24 Eur negrąžinto kredito, 16,22 Eur kredito mokesčio, 4,66 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 29,21 Eur bylinėjimosi išlaidų. Liksią ieškinio dalį atmetė bei paskirstė teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Teismas sprendė, jog byloje esančių įrodymų visuma – Sutarties bendrosios ir specialiosios sąlygos, suteikto kredito detali apmokėjimų ataskaita bei ieškovės pateikti duomenys apie atsakovei siųstus pranešimus, atlikus jų formalų vertinimą, patvirtina, jog atsakovė Ž. K., sudarydama Sutartį, prisiėmė finansinius įsipareigojimus bei netinkamai juos vykdė – nesilaikė Sutartyje nustatytų gauto kredito grąžinimo tvarkos ir sąlygų, dėl ko turi mokėti negrąžintą kreditą bei kredito mokestį.Kartu pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovė nurodė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau –VKĮ) nustatyto dydžio neviršijantį delspinigių dydį, t. y. 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną už 180 dienų laikotarpį, tačiau neteisingai atliko apskaičiavimo veiksmus, dėl ko iš atsakovės priteisiamų delspinigių dydis yra 4,66 Eur.Rokiškio rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, atmetė ieškovės reikalavimą dėl 28,96 Eur baudos priteisimo. Be to, atsižvelgdamas į ieškovės tenkintų reikalavimų dalį (21,48 proc.), iš atsakovės ieškovei priteisė 29,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė BnP Finance, AB prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių ir baudos priteisimo bei priteisti ieškovei iš atsakovės 466,06 Eur delspinigių ir 28,96 Eur baudos; atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas bei priteisti už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino ir netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias delspinigių ir baudos priteisimą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą už akių.Dėl delspinigių apskaičiavimo apeliantė nurodo, jog Sutarties 6.1. punkte numatyta, kad kredito gavėjas neįvykdęs prievolės grąžinti Kreditą Kredito grąžinimo dieną, privalo apmokėti kreditoriui 2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos kredito sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Taigi ieškovė suklydo ne apskaičiuodama delspinigių sumą, bet prašomų priteisti delspinigių normą, kuri turi būti ne 0,02 procento, bet 2 procentai, kaip ir numato Sutarties 6.1. punktas. Nagrinėjamu atveju teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 466,06 Eur iki 4,66 Eur iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą bei neatsižvelgė, kad atsakovė daugiau nei septynis metus vengė vykdyti sutartinius įsipareigojimus; kad atsakovė laisva valia įsipareigojo paskolą grąžinti nurodytu terminu, tačiau šios pareigos neįvykdė; kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną skaičiuoti 2 procentus delspinigių, kurių dydis neprieštarauja Sutarties nuostatoms (6.1. punktas), užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nėra neprotingai didelis.Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių nepriteistos prašomos baudos apeliantė nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai bei formuojama teismų praktika neįtvirtina draudimo iš skolininko reikalauti netesybų ir delspinigių, ir baudos forma kartu. Pabrėžia, jog dviejų netesybų formų įtvirtinimas sutartyje automatiškai nereiškia, jog sutartimi įtvirtintos baudinės netesybos, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Svarbu, kad bauda ar delspinigiai atskirai arba bauda ir delspinigiai kartu neviršytų patirtų ir iš anksto kreditoriaus numatytų minimalių nuostolių.Šiuo atveju Pradinio kreditorius ir atsakovės sudarytos sutarties 6.3. punkte įtvirtinta bauda apima tik dalį patirtų ir iš anksto numatytų minimalių nuostolių, o likusią dalį minimalių nuostolių padengia pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties 6.1. punkte įtvirtinti delspinigiai. Atsižvelgiant į tai, Šalių sulygtos netesybos laikytinos kompensuojamojo pobūdžio ir nelaikytinos baudinėmis.Teigia, kad teismas be pagrindo nepriteisė patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Išdėstyta aukščiau patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Nustačius, kad ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, skundžiamo sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimas už akių keistinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Finverta“ ir Ž. K. 2009 m. balandžio 6 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 115,85 Eur (400 Lt) vartojimo kreditas 14 dienų terminui. Atsakovė įsipareigojo iki 2009 m. gegužės 5 d. grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą ir sumokėti 16,22 Eur kredito mokestį (Sutarties 3.3.1 punktas), tačiau prievolės laiku neįvykdė.UAB „Finverta“ (Pradinis kreditorius) ir ieškovė BnP Finance, AB 2017 m. vasario 13 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, tarp jų ir į atsakovę Ž. K.. Ieškovė 2017-02-14 elektroniniu paštu ir 2017-02-17 registruotu paštu išsiuntė atsakovei pranešimą „Dėl reikalavimo įvykdyti prievolę“ kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų reagavusi į ieškovės pranešimą, įvykdžiusi visą ar dalį prievolės. Pagal bylos duomenis atsakovė Ž. K. nevykdė ir savo, kaip atsakovės pareigų šios civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu – asmeniškai atsakovei 2017 m. gegužės 6 d. įteikus ieškinį su priedais bei teismo pranešimą, per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, dėl ko buvo pagrindas priimti teismo sprendimą už akių.Ieškovė BnP Finance, AB nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimis dėl delspinigių dydžio nustatymo, baudos iš atsakovės nepriteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kitos Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo už akių dalies apeliantė neskundžia, dėl ko, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 320 straipsnio nuostatas, neskundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo netikrina ir papildomai dėl to nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei išnagrinėjęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir ieškovės apeliacinį skundą, sutinka su apeliantės argumentais, jog Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu už akių nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai nepriteisė ieškovės prašytos 28,96 Eur baudos už tai, kad atsakovė delsė grąžinti Kreditą ir/ar Kredito mokestį ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo kredito ar dalies grąžinimo dienos.Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl baudos priteisimo vadovavosi VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, kuriose įtvirtina, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tačiau, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, VKĮ, išskyrus įstatymo 50 straipsnį, įsigaliojo 2011 m. balandžio 1 d. Be to, VKĮ 49 straipsnio 4 dalyje (originali teisės akto redakcija) buvo įtvirtinta, jog šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, į kurias nepatenka netesybų bei kitų mokesčių klausimas. Nagrinėjamu atveju Sutartis tarp Pradinio kreditoriaus bei atsakovės Ž. K. buvo sudaryta dar 2009 balandžio 6 d., taigi dar iki VKĮ nuostatų įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, nepriteisti ieškovės prašomos baudos remiantis vien šio teisės akto nuostatomis, nėra pagrįsta bei teisėta. Pirmosios instancijos teismas kitų argumentų, kodėl nepriteisiama ieškovės reikalaujama bauda, nenurodė, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp šalių sudarytos Sutarties 6.3. punkto nuostatos įtvirtino Kredito gavėjo pareigą mokėti 28,96 Eur dydžio baudą už tai, kad atsakovė delsė grąžinti Kreditą ir/ar Kredito mokestį ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo kredito ar dalies grąžinimo dienos.Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6. 71 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, o CK 6.258 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudarytos Sutarties 6.3. punkte numatyta Kredito gavėjo pareiga mokėti 28,96 Eur dydžio baudą už tai, jei jis delsia grąžinti kreditą ar jo dalį ir/ar Kredito mokestį ilgiau, kaip trisdešimt kalendorinių dienų nuo Kredito ar jo dalies grąžinimo dienos. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ši tarp šalių sudarytos Sutarties nuostata būtų pakeista ar atsakovė būtų ją ginčijusi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytas baudos dydis nėra neproporcingas atsakovei suteikto kredito dydžiui (115,85 Eur), juo labiau kad byloje esantys duomenys – detali apmokėjimų ataskaita, leidžia pagrįstai vertinti, kad atsakovė turėjo patirties vartojimo kreditų santykiuose, kadangi 2009 m. vasario 17 d., t. y. iki sudarydama Sutartį su Pradiniu kreditoriumi, buvo gavusi 86,87 Eur (300 Lt) kreditą ir jį grąžinusi. Šioje civilinėje byloje ieškovė BnP Finance, AB reikalavo priteisti būtent 28,96 Eur dydžio baudą iš atsakovės, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė Ž. K. delsė grąžinti Kredito dalį bei Kredito mokestį ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo kredito dalies grąžinimo dienos – kredito negrąžino nuo 2009 metų, nors laisva valia prisiėmė sutartinius įsipareigojimus, kuriuose įtvirtintas 28,96 Eur dydžio baudos mokėjimas uždelsus atlikti įmokas.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties 18 – 20 punktuose išdėstytas normas bei faktines aplinkybes sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis bei faktinis pagrindas priteisti ieškovei BnP Finance, AB iš atsakovės 28,96 Eur dydžio baudą.Apeliantė BnP Finance, AB tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės paneigdamas šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nepagrįstai ieškovei priteisė tik 4,66 Eur delspinigių, kadangi Sutarties 6.1. punkte numatyta, jog Kredito gavėjas, neįvykdęs prievolės grąžinti Kreditą Kredito grąžinimo dieną, privalo apmokėti Kreditoriui 2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos Kredito sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius argumentus, kaip nepagrįstus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime už akių, pareikštame ieškinyje yra prašoma priteisti delspinigius, kurie apskaičiuojami tokiu būdu – (113,24 Eur + 16,22 Eur) x 0,02) x 180 dienų. Taigi, pati ieškovė nurodė delspinigių apskaičiavimo tvarką, įskaitant ir delspinigių dydį bei terminą, už kurį prašoma juos priteisti. Dėl to pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad ieškovė BnP Finance, AB apsiriko atlikdama apskaičiavimą, dėl ko nurodė per didelę delspinigių sumą – 466,06 Eur.Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokio apskaičiavimo apsirikimo vertinimui neturi įtakos apeliacinio skundo argumentas dėl laikotarpio (daugiau, nei septyni metai), kurį atsakovė vengė vykdyti savo įsipareigojimus, kadangi pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl delspinigių dydžio, vertino pačios ieškovės pateiktus apskaičiavimus. Kartu pažymėtina ir tai, jog 0,02 proc. delspinigių dydis išties neviršija ir tiesiogiai tarp šalių susiklosčiusiems tarpusavio santykiams netaikomo VKĮ nustatyto dydžio (11 straipsnio 8 dalis), o ieškovės patekta delspinigių apskaičiavimo tvarka kartu su ieškiniu buvo įteikta ir atsakovei Ž. K., kurios atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai sumažino ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Įstatymas reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudarė 136 Eur, t. y. 121,00 Eur advokatų pagalbos išlaidos ir 15 Eur žyminis mokestis. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo delspinigių sumą, t. y. vietoje 4,66 Eur, nurodė 466,06 Eur. Taip nusprendęs, teismas turėjo ištaisyti nurodytą ieškinio sumą, t. y. įvertinti ieškovės delspinigių apskaičiavimo klaidą. Taigi, ieškinys iš esmės yra patenkintas, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis).Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus bei apeliantės argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog priimdamas skundžiamą sprendimą už akių pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 6.71, 6.189, 6. 258 straipsniai), dėl ko skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą (5,91 proc.) ieškovei iš atsakovės priteisiama 1,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimą už akių pakeisti ir išdėstyti taip:
„Priteisti iš Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) BnP Finance, AB, įmonės kodas 302447985, naudai 113,24 Eur (vieną šimtą trylika eurų 24 euro centus) negrąžinto kredito, 16,22 Eur (šešiolika eurų 22 euro centus) kredito mokesčio, 4,66 Eur (keturis eurus 66 euro centus) delspinigių, 28,96 (dvidešimt aštuonis eurus 96 euro centus) baudos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 136 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,02 Eur (tris eurus 02 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).“
Likusią dalį Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo už akių palikti nepakeistą.
Priteisti iš Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) BnP Finance, AB, įmonės kodas 302447985, naudai 1 Eur (vieną eurą) žyminio mokesčio.