Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, paskyrusios nuobaudą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio atstovui Algirdui Rimgailai,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. K. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio 2013-06-27 nutarimu Nr. 9 paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-06-20 administracinio teisės pažeidimo protokolas AM Nr. 049830 surašytas ir 2013-06-27 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 9 AM 082688 priimtas nustačius, kad B. K. 2013-04-22 Rusinų k., Endriejavo sen., Klaipėdos r., Kretingos miškų urėdijos, Vėžaičių girininkijos 67 kvartale, 33 sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. nuosavybės teise priklausančiame miške pasirinktinai iškirto 11 žalių medžių : 5 beržus, tūris -1,512 ktm, 4 drebules, tūris 3,411 ktm, 1 juodalksnį, tūris 0,471 ktm, 1 ąžuolą, tūris 0,802 ktm ( bendras medienos tūris – 6,196 ktm), tuo padarydamas 161,10 Lt žalą aplinkai ir šiais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 straipsnio 5, 6 dalis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31 punkto 6 dalį. Už tai B. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 62(1) straipsnio 1 dalį nutarimu paskirta nuobauda – 300,00 Lt bauda.

2013-07-22 teisme buvo gautas B. K. atstovo advokato Laimono Straukos skundas, kuriuo jis prašo B. K. paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad nuobauda paskirta be pakankamo pagrindo, nutarime netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos, nes B. K. nėra padaręs pažeidimo, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda. Nutarime nurodyto Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 9 straipsnio 6 punkte numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus, negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-30 įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo ( toliau – Leidimų aprašo) 4 punkte numatyta, kokiais atvejais toks leidimas nėra privalomas ir B. K. yra įsitikinęs, kad jo atliktam kirtimui tokio leidimo nereikėjo. Skunde taip pat nurodoma, kad B. K. nesutinka su žalos aplinkai dydžio apskaičiavimu, jam neaiški jo nustatymo tvarka ir pagrindai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad dėl šios priežasties jis buvo nubaustas be pagrindo ir prašo paskirtą nuobaudą panaikinti.

Teismo posėdžio metu B. K. paaiškino, kad 2013-04-22 jis, pasikvietęs į talką kaimyną S. V., nutarė savo reikmėms ( malkoms) nusikirsti keletą menkaverčių medžių jo sutuoktinei V. K. priklausančiame sklype. Ąžuolo jie nekirto, rado jį nukirstą ir paliko, nukirto keletą beržų, drebulių, juodalksnį, sukapojo juos į malkas ir išsivežė. Pateikė miškotvarkos projektą, kuriame nurodyta, jog šiame V. K. priklausančiame sklype yra numatyta dar 2008 metais iškirsti 13 žalių beržų ir 16 žalių drebulių, tvirtina šios ribos neperžengęs ir leidimo tam nereikėję, todėl ir nesutinkąs su tuo, kad padarė pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas prašė skundą patenkinti ir administracinę bylą nutraukti, motyvuodamas tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas yra nekonkretūs, neišsamūs ir nepagrįsti pakankamais ir leistinais įrodymais, juose nenurodyta, kokius tiksliai norminių aktų reikalavimus pažeidė B. K., kadangi nurodomos teisės normos yra blanketinės, o duomenų, kad B. K. savo veiksmais iš tikrųjų pažeidė nustatytą tvarką, nėra pateikta. Miškų įstatymas ir Leidimų aprašas numato visą eilę išimčių, kai leidimas kirsti nėra reikalingas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutuoktinei V. K. priklausantiems miškų plotams deramai prižiūrėti ir naudoti 2008-2017 metų laikotarpiu yra sudarytas Miškotvarkos projektas, kuriame numatyta, kad ir šiame sklype buvo galima kirsti medžius savininko reikmėms. Skiriant nuobaudą, nebuvo surinkti įrodymai, kad iki 2013-04-22 buvo viršyta nustatyta dešimtmečiui pagrindinių kirtimų norma, šis argumentas nebuvo įrašytas į pažeidimo protokolą bei nutarimą, todėl jie yra neišsamūs ir nesuprantami, užkertantys administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kelią suprasti, kuo jis yra kaltinamas ir deramai gintis, kryptingai renkant argumentus ir įrodymus.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas atsiliepime ir teismo posėdyje prašė laikyti skundą nepagrįstu ir jo netenkinti, kadangi administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, griežtai laikantis Miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei Leidimų aprašo, kurie nurodo prievolę turėti leidimą kirtimams privačiame miške. Pagal galiojančią tvarką, savininkas, ketindamas savo reikmėms kirsti mišką teisės normų leidžiamomis apimtimis, turėjo pateikti išankstinį rašytinį pranešimą apie ketinimą kirsti mišką neturint leidimo, tačiau tokio pranešimo nepateikė. Net jei ir būtų jį pateikęs, nebūtų gavęs pritarimo, kadangi pagal galiojantį miškotvarkos projektą Nr. 34834 V. K. priklausančiuose miškuose jau buvo iškirsta dešimtmečio kirtimo norma, paskutinis kirtimas (plynas ir kitoje vietoje) buvo atliktas pagal 2013-01-22 išduotą Leidimą miškui kirsti Nr. A 080335, todėl, vadovaujantis privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.6 d., daugiau kirsti šiai savininkei priklausančiuose miško sklypuose nebebuvo galima. Pažeidimo padarymo faktas buvo nustatytas vietoje – miške, kuriame buvo iškirsti nutarime minėti medžiai. Pats kirtimo momentas nebuvo užfiksuotas, tačiau vėliau, nors B. K. ir nedalyvaujant, buvo nustatyta ir užfiksuota, kiek ir kokių medžių iškirsta, iš esmės patį faktą paaiškinime patvirtino ir B. K., ir jam padėjęs S. V.. Nukirstasis ąžuolas buvo rastas miške. Aplinkai padaryta žala buvo paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 521 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ ir yra 161,10 litų.

Iš administracinės bylos medžiagos ir papildomai pateiktų įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės. 2013-04-22 privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymoje nurodyta kad iš miško valdos 67 kv.33 skl. be leidimo iškirsta ir išvežta 11 vnt. žalių medžių -6,2 ktm. Medienos (8b.l.). S. V. paaiškinime užfiksuota, kad 2013-04-22 jis kartu su B. K., I. B. ir dar vienu asmeniu nuvažiavo į mišką prie Rusinų kaimo ir nukirto 7 žalias drebules, 7 žalius beržus ir 1 žalią ąžuolą. Medžiai buvo supjaustyti malkoms (14 b.l.). B. K. paaiškinime nurodė, kad 2013-04-22 kartu su S. V. privačiame miške nukirto keletą menkaverčių medžių (drebulių, blindžių) , o taip pat – 4 beržus malkoms, supjaustė šią medieną vietoje. Šiam miško sklypui pagal miškotvarkos projektą ir buvo numatytas retinimas (15 b.l.). neteisėtų kirtimų kelmų matavimo ir medžių taksavimo lape nurodyta, kiek ir kokių medžių nukirsta 2013-04-22 V. K. priklausančiame miško sklype Rusinų kaime, Klaipėdos rajone (16 b.l.), paskaičiuota gamtai padaryta žala (17 b.l.). Miškotvarkos projekte nurodyta, kad nustatyta dešimtmečiui pagrindinių kirtimų norma gali būti kertama kasmet, per kelis kartus arba iš karto, viršyti ją draudžiama, o iškirtus visą šią normą, toliau mišką kirsti galima tik parengus miškotvarkos projektą sekančiam dešimtmečiui. Rekomenduojama per 10 metų iškirsti 2203 ktm medienos, plynai iškirsti – 6,0 ha. Miško sklype Nr. 33 einamuoju kirtimu 2008 metams suprojektuota iškirsti 13 žalių beržų ir 16 drebulių.

Nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama organui, įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus (Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1d. 4p.).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ATPK 301 str.). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, protokole ir nutarime aiškiai nenurodant ir neaprašant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę pagrindžiančių teisės normų, o siekiant užpildyti šias spragas, reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 62¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama iki dešimties kietmetrių medžių ar krūmų. B. K., traukiamas administracinėn atsakomybėn už šio pažeidimo padarymą, kaltinamas tuo, kad pažeidė Miškų įstatymo 9 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kur nustatyta, kad miško savininkai privalo laikytis šio įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių – pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų, 6 dalies reikalavimus – kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31 punkto 6 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad privataus miško savininkas privalo laikytis privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių, tačiau pažymėtina, kad visos šios normos nustato privačių miškų savininkų pareigas bei atsakomybę už tinkamą miško išteklių naudojimą. Nors ir administracinio teises pažeidimo bylos medžiagoje, ir protokole bei nutarime aiškiai nurodoma, kad šio miško savininkė yra V. K., nagrinėjant bylą ir skiriant nuobaudą ji nebuvo apklausta ir visiškai neaišku, ar ji davė sutuoktiniui sutikimą vykdyti tokius kirtimus, ar turėjo leidimą ar pritarimą jiems, o galbūt B. K. yra šio turto bendrasavininkis, kuriam kaip tokiam taip pat galiotų privačių miškų savininkams nustatytos pareigos bei atsakomybė. Priešingu atveju jo atsakomybę už kirtimus svetimame miške turėtų nustatyti kitos teisės normos, kurios ir turėtų būti išvardintos administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime.

Lietuvos Respublikos ATPK 62¹straipsnyje numatyta atsakomybė už savavališkus kirtimus privačiuose miškuose, tačiau iš nutarimo ir protokolo šioje byloje nėra aišku, kuo šis savavališkumas pasireiškė ir kokie norminių aktų reikalavimų pažeidimai jį nusako. Nors B. K. inkriminuota Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis, pagal kurią draudžiama atlikti kirtimus negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, tačiau nėra aišku, ar šiuo atveju toks leidimas (o gal tik rašytinis pranešimas apie planuojamą kirtimą) buvo reikalingas ir nenurodytas atitinkamas Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų punktas, kuriuo tokia pareiga būtų grindžiama. Šis trūkumas yra esminis ir nagrinėjant bylą teisme nepašalinamas, kadangi šių nuostatų 20 punkte nurodyta visa eilė išimčių, kai toks leidimas neprivalomas, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtent tuo pagrindu, kad kaltinimas suformuluotas jam nesuprantamai, ir grindžia savo skundą dėl priimto nuarimo nepagrįstumo.

Galiausiai pažymėtina, kad tiksliai įvardijus visus norminius aktus, kuriuos pažeidęs asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, būtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma pagrįsti visas esmines padaryto pažeidimo aplinkybes. Šiuo atveju, nors iš institucijos atstovo pasisakymo teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad B. K. yra kaltinamas viršijęs V. K. miško sklypų kirtimų dešimtmečio normą, ši svarbi aplinkybė nebuvo aiškiai įvardinta protokole bei nutarime, o taip pat nėra pridėti faktiniai duomenys, pagal kuriuos ši aplinkybė būtų patvirtinta arba paneigta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti 2013-06-27 Valstybinės miškų tarnybos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 9 AM 082688, kuriuo B. K. paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 62(1) straipsnio 1 dalį ir grąžinti bylą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.