- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-26
- Bylos Nr.
- I1-8009-438/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01549-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Romanas Klišauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2-5), prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo, priteisti 80 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Nurodo, jog laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 3 d. iki 2023 m. birželio 2 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo laikomas Alytaus kalėjimo 7-ojo lokalinio sektoriaus 8-ojo būrio 2-oje gyvenamoje patalpoje. Vienoje patalpoje gyveno 20 asmenų, išskaičiavus baldais užimamą plotą, vienam asmeniui teko tik 1,1 kv. m, tokiu būdu nebuvo užtikrintas vienam asmeniui numatytas gyvenamasis plotas. Sanitariniame mazge yra įrengti 6 klozetai ir 4 pisuarai, kuriais naudojasi visas 7-as lokalinis sektorius (apie 150 žmonių), todėl norint pasinaudoti sanitariniu mazgu tenka laukti eilės. Prausykloje yra 9 kriauklės, kuriomis naudojasi tie patys 150 žmonių, todėl rytais tenka stovėti eilėse iki penkiolikos minučių. Tai neatitinka 2004 m. ir 2017 m. Aprūpinimo normose nustatytų reikalavimų. Neįrengtos rūkymo vietos, kad nuteistieji esant poreikiui galėtų parūkyti naktį, todėl rūkantys nuteistieji nuo 22 val. iki 7 val. rūko tualete. Jam nerūkančiam tai kelia pažeminimą. Prausykloje nėra galimybes nusiprausti šiltu vandeniu. Prausyklų ir kriauklių būklės tragiškos, skardos konstrukcijos pavojingai sutrukusios, galima susižaloti. Kriauklių apačia yra surūdijusi bei apaugusi pelėsiais, tai yra kenksminga sveikatai. Tame pačiame lokaliniame sektoriuje kalinami ir asmenys sergantys ŽIV, hepatitu. Susižalojus jiems, sveiki nuteistieji per kraują gali užsikrėsti nepagydoma liga. Šiltu vandeniu galima naudotis tik du kartus per savaitę – antradieniais nuo 14 val. iki 18 val. ir penktadieniais nuo 15 val. iki 18 val.. Šiuo laiku privalo spėti nusiprausti 150 asmenų. Iš esamų 20 purkštuvų gerai veikia tik kokie 15 purkštuvų, kartais ir mažiau. Dažnai nespėjant išsimaudyti rizikuoji gauti drausminę nuobaudą, kad vėluoji į lokalinį sektorių iki 18 val.. Lovos senos ir tragiškos, suvirintos iš kelių dalių. Išduodama patalynė yra sena, čiužinių medžiaga trūkinėja, pagalvės ir čiužiniai vietomis yra purvini. Teigia, kad ji nėra valoma ar dezinfekuojama. Nors Alytaus kalėjimas yra sudaręs sutartį su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“, tačiau žurnaluose nėra daromi įrašai, iš kurių būtų matomas Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo registravimas. Nuo 2022 m. kovo 3 d. nėra matęs, kad būtų atliekamas sanitarinių mazgų dezinfekavimas. Pažymi, kad gyvenamos patalpos yra antrame pastato aukšte virš darbo cecho. Tai yra pavojinga gyvybei, nes 2017 m. balandžio mėn. vakare ten kilo gaisras.
Teigia, kad į Alytaus kalėjimo administraciją su nurodytais argumentais nesikreipė, nes bijojo būti perkeltas iš lengvos grupės į drausmės. Tarp leidžiamų pirkinių nėra karamelinių saldainių, kuriose yra organizmui reikalinga gliukozė. Teigia, kad serga kepenų ligomis, todėl jam jokių vaistinių vitaminų negalima vartoti. Tačiau yra apribotas vaisių bei daržovių kiekis ir jis negali nusipirkti pagal savo poreikius. Teigia, kad jam nebuvo skirtos higienos priemonės (dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai, tualetinis popierius, skalbimo milteliai, dezodorantas ir muilas).
Mano, kad Alytaus kalėjime yra pažeidžiami Lietuvos higienos normų HN 76:2010 m. 19 p., 25 p., 26 p., 28 p., 39.1 p., 54 p., 57 p., 60 p., 61 p., 62 p., 64 p., 65 p., 66 p., 68 p. reikalavimai. Vertina, kad laikymo sąlygos Alytaus kalėjime buvo nežmoniškos, kankinančios, žeminančios jo orumą, pavojingos gyvybei, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3-a straipsnį. Dėl nurodytų aplinkybių teko patirti nepatogumus, diskomfortą, depresiją, kuriai gydyti buvo skirti vaistai. Tai jam sukėlė didelius dvasinius skausmus, kurie žalojo jo sveikatą.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo, atsiliepimu (b. l. 18-23) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 7 d. iki 2022 m. kovo 8 d. buvo patalpintas į 6 būrio 2 bendrabučio tipo gyvenamą patalpą, kurioje yra įrengtos 9 miegamosios vietos, plotas yra 30,28 kv. m, vienam asmeniui tenka 3,36 kv. m. Laikotarpiais nuo 2022 m. kovo 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 12 d., nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2022 m. gruodžio 19 d., nuo 2022 m. gruodžio 22 d. iki 2023 m. birželio 13 d. buvo patalpintas į 8 būrio 2 bendrabučio tipo gyvenamą patalpą, kurioje yra įrengtos 20 miegamųjų vietų, plotas yra 62,12 kv. m, vienam asmeniui tenka 3,106 kv. m. 7 lokalinio sektoriaus (apgyvendinti 6, 8 ir 13 būrių nuteistieji) sanitarinius mazgus valo nuteistieji įdarbinti šių būrių tvarkdarių pareigose. Pareigūnai nuolat prižiūri tvarką ir švarą gyvenamose patalpose bei sanitariniuose mazguose. 7 lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge buvo įrengtos 11 prausimosi vietos (praustuvai), 6 unitazai ir 4 pisuarai. Ginčo laikotarpiu gyveno iki 156 nuteistųjų. Pažymi, kad apie tai ar nuteistasis yra infekuotas ŽIV žino jį gydantis gydytojas ir jis pats.
Teigia, kad Alytaus kalėjimo gyvenamosios patalpos baldais aprūpintos atsižvelgiant į Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas. Visi baldai yra tvarkingi, pritvirtinami prie grindų ar sienų. Lovos kaip ir kitas inventorius yra nuolat prižiūrimas ir esant reikalui skubiai remontuojamas. Lovų būklė yra gera ir tinkama naudoti. Nuteistiesiems, kurie sugadina lovas, jos yra pakeičiamos kitomis. Alytaus kalėjimas dezinfekuoja nuteistųjų čiužinius pagalves ir antklodes. Pažymi, kad pareiškėjas naudojosi nuosava patalyne.
Nurodo, kad vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – ir Taisyklės) 24.5 papunkčiu, pareiškėjas turėjo teisę ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę nusiprausti duše, o darbo ceche yra įrengtas dušas, kuriame po darbo pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti duše šiltu vandeniu kiekvieną dieną. Visi 20 dušų purkštuvai veikia gerai, esant trūkumams jie operatyviai pašalinami.
Tvirtina, kad nuo 2022 m. sausio 17 d. Alytaus kalėjimas su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ yra sudarę sutartį, pagal kurią įstaigoje pagal poreikį atliekami dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbai. Įmonės paslaugomis Alytaus kalėjimas naudojasi pastoviai.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 7 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Miegamuosiuose nuteistiesiems rūkyti yra draudžiama ir juose nerūkoma. 7 lokalinio sektoriaus kieme esanti rūkykla yra su stogeliu, taip pat yra įrengtas rūkomasis 7 lokalinio sektoriaus viduje. Alytaus kalėjimo pareigūnams nustačius, kad nuteistasis rūko bendro naudojimo patalpose ar kamerose, jis yra baudžiamas numatyta tvarka.
Teigia, kad Alytaus kalėjimui priklausančiuose pastatuose ginčo laikotarpiu gaisrų nebuvo. Duomenų, kad būtų sutrikdyta pareiškėjo sveikatos dėl neva kilusio gaisros, negauta.
Taisyklių 42 punkte išvardinti visi lengvai grupei priklausantiems nuteistiesiems galimi įsigyti maisto produktai, tarp kurių nėra nurodyti karameliniai saldainiai, tačiau vadovaujantis Taisyklių 42.1.5 papunkčiu pareiškėjas galėjo įsigyti chalvos, šokolado, šokoladinių saldainių, riešutų. Teigia, kad Alytaus kalėjimo administracija neribojo daržovių ir vaisių ir leidžia pareiškėjui įsigyti Taisyklių 42 punkte numatytus leistinus maisto produktus.
Akcentuoja, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Alytaus kalėjimas vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir Alytaus kalėjimo kameros atitinka Kalėjimo departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Vertina, kad pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas turtinės naudos iš valstybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų.
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Pagal teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Pagal LVAT formuojamą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).
Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
Pareiškėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 3 d. iki 2023 m. birželio 2 d. buvo laikomas perpildytose patalpose; neužteko klozetų, pisuarų, kriauklių ir dušų; sanitariniai mazgai nedezinfekuojami; prausyklų, kriauklių ir dušų purkštuvų būklė yra bloga; prausykloje nėra šilto vandens; nebuvo skiriamos higienos priemonės; lovų būklė tragiška, patalynė ir čiužiniai seni, nedezinfekuojami; nebuvo įrengtų rūkymo vietų (rūkyti naktį); tame pačiame sektoriuje laikomi asmenys sergantys ŽIV, hepatitu; tarp leidžiamų pirkinių nėra karamelinių saldainių; apribotas vaisių ir daržovių pirkimo kiekis; virš gyvenamųjų patalpų yra cechas, kuriame buvo kilęs gaisras; žurnaluose neatliekamas kenkėjų stebėjimo ir naikinimo registravimas.
Dėl gyvenamojo ploto
Nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d. galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymas Nr. V-317 numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose; 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose; 4,1 kv. m – Kauno tardymo izoliatoriuje laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose (išskyrus neįgaliuosius, kuriems skiriama 5 kv. m) (2 p.). Nuo 2023 m. sausio 5 d. įsigaliojo Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“, kuriuo 1.2 papunktyje numatytas analogiškas teisinis reguliavimas.
Nustatyta (b. l. 29-31), kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 7 d. iki 2022 m. kovo 8 d. buvo patalpintas į 6 būrio 2 bendrabučio tipo gyvenamą patalpą, kurioje yra įrengtos 8 miegamosios vietos, kurios plotas yra 27,64 kv. m, vienam asmeniui tenka 3,45 kv. m. Laikotarpiais nuo 2022 m. kovo 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 12 d., nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2022 m. gruodžio 19 d., nuo 2022 m. gruodžio 22 d. iki 2023 m. birželio 2 d. pareiškėjas buvo patalpintas į 8 būrio 2 bendrabučio tipo gyvenamą patalpą, kurioje yra įrengtos 20 miegamųjų vietų, kurios plotas yra 62,12 kv. m, vienam asmeniui tenka 3,106 kv. m.
Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju buvo užtikrinta nustatyta minimali bendrabučių tipo patalpų 3,1 kv. m ploto norma.
Dėl sanitarinio mazgo ir dušo patalpų
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), praustuvė (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), dušo čiaupai (galvutės) (1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui).
Atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 18-23) nurodyta, jog 7 lokalinio sektoriaus (apgyvendinti 6, 8 ir 13 būrių nuteistieji) sanitariniame mazge buvo įrengtos 11 prausimosi vietos (praustuvai), 6 unitazai, 4 pisuarai, 20 dušo purkštuvų. Ginčo laikotarpiu gyveno iki 156 nuteistųjų. Pareiškėjas teigia, kad ginčo laikotarpiu minėtame sektoriuje gyveno apie 150 nuteistųjų.
Atsižvelgiant į 7 lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge įrengtų klozetų, pisuarų bei praustuvų skaičių, konstatuotina, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu sanitarinių įrenginių skaičius atitiko Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose nustatytus reikalavimus.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 28 punktas nustato reikalavimus prausimosi patalpoms. Daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami (28.1 papunktis). Dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos (28.2 papunktis).
Atsakovės atstovas atsiliepime teigia, kad pareigūnai atsakingi už 7 lokalinį sektorių nuolat prižiūri tvarką ir švarą tame tarpe ir sanitariniuose mazguose. Sanitarinius mazgus valo nuteistieji įdarbinti šių būrių tvarkdarių pareigose.
Konstatuotina, kad už tai, jog sanitariniuose mazguose būtų palaikoma tvarka ir švara, yra atsakingi patys nuteistieji.
Iš į bylą atsakovės atstovo pateiktų fotonuotraukų (b. l. 37) nustatyta, kad sanitariniai įrenginiai vizualiai yra pakankamai tvarkingi.
Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas deklaratyviai nurodė, jog sanitarinio mazgo ir dušo patalpų įrenginiai blogos būklės. Nors byloje ir nėra tikslių duomenų apie minėtų įrenginių būklę ginčo laikotarpiu, teismas vertina aplinkybę, kad pareiškėjas nenurodė ir nepateikė duomenų, jog dėl apgadintų įrenginių bei keliamų nepatogumų jis kreipėsi į Alytaus kalėjimo administraciją ar kitas atsakingas įstaigas, o šie į tokias pretenzijas nereagavo. Kreipimosi į administraciją ar kitas nuteistųjų gyvenimo sąlygas kontroliuojančias institucijas aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar šios, žinodamos apie galimai patiriamus nepatogumus, ėmėsi veiksmų sprendžiant nuteistųjų gyvenimo sąlygų gerinimo klausimus. Nesant pareiškėjo kreipimosi ir duomenų, jog į pareiškėjo skundus nebuvo reaguojama arba buvo reaguojama netinkamai, teismas neturi teisinio pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Pagal HN 134:2015 18 punktą, karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Teisės aktai nenumato atsakovės atstovo pareigos užtikrinti karšto vandens tiekimą būrio sanitariniuose mazguose.
Dėl higienos priemonių
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtino Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas) (aktas galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.). Tvarkos aprašo 4 punkte numatyta, jog pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant Tvarkos aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui (Tvarkos aprašo 5 punktas).
Panašus teisinis reglamentavimas įtvirtintas ir nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ 303 punkte. 304 punkte pažymėta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nuteistiesiems arešto bausme, taip pat nemokiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui.
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog higienos reikmenų paketas nuteistajam nemokamai išduodamas tik jam pirmą kartą atvykus į pataisos įstaigą ir tik tais atvejais, kai nuteistasis šių priemonių neatsigabeno kartu su savimi. Kitais atvejais nuteistasis aprūpinamas higienos priemonėmis tik tada, kai jis yra nemokus ir pateikia pataisos įstaigos administracijai rašytinį prašymą.
Tokios pozicijos laikosi ir LVAT savo praktikoje nurodydamas, kad tik esant pareiškėjo prašymui išduoti higienos priemones (dantų pastą, dantų šepetuką, skutimosi peiliukus) ir aiškiam institucijos atsisakymui tai padaryti, yra pagrindas konstatuoti institucijos neteisėtus veiksmus (žr., pvz., LVAT 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1993-502/2019, 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1289-1062/2020).
Pareiškėjas skunde nenurodo, kad ginčo laikotarpiu buvo nemokus, teikė rašytinius prašymus Alytaus kalėjimo administracijai dėl higienos reikmenų paketo išdavimo ir jis nebuvo pateiktas. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo 2023 m. gegužės 16 d. pažymos apie gautas pajamas (b. l. 9) matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu periodiškai gaudavo skirtingo dydžio pervedimus. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad Alytaus kalėjimas neturėjo prievolės pareiškėjui nemokamai išduoti higienos priemones.
Dėl lovų, čiūžinių, patalinės būklės ir dezinfekavimo
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ numatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (41 punktas). Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (42 punktas). Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (43 punktas).
Iš byloje esančio dezinfekuojamojo minkšto inventoriaus apskaitos žurnalo Nr. 272 įrašų (b. l. 33-36) nustatyta, kad čiužiniai ir pagalvės ginčo laikotarpiu buvo dezinfekuojami ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Iš Nuteistojo aprūpinimo patalyne bei inventoriumi kortelės (b. l. 38) nustatyta, kad pareiškėjas naudojosi nuosavais patalynės komplektais (paklode, užvalkalais antklodei ir pagalvei).
Teismas pažymi, kad pareiškėjas nenurodo pasekmių kilusių jam dėl naudojamų ne naujų lovų ir jos reikmenų (čiūžinis, pagalvė). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodyti teiginiai vertintini kaip abstraktūs ir deklaratyvūs.
Dėl laikymo kartu su sergančiais ŽIV ir hepatitu
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK, akto redakcija galiojanti iki 2023 m. sausio 1 d.) 74 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskirai vieni nuo kitų turi būti laikomi: vyrai nuo moterų; nepilnamečiai nuo pilnamečių; nuteistieji nuo arešto bausmę atliekančių nuteistųjų; buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, pirmąjį kartą atliekantys laisvės atėmimo bausmę, nuo kitų nuteistųjų. BVK 74 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuteistieji vieni nuo kitų izoliuojami arba atskirai laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Teisingumo ministro nustatyta tvarka atskirai vieni nuo kitų gali būti laikomi ir kiti, šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti, nuteistieji. Panašus teisinis reglamentavimas numatytas ir BVK redakcijoje, galiojančioje nuo 2023 m. sausio 1 d..
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą nustatyta, kad atsakovės atstovui nekilo pareiga nuteistuosius sergančius ŽIV ir hepatitu laikyti atskirai nuo kitų nuteistųjų.
Dėl rūkymo vietų įrengimo
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 7 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad gyvenamosiose patalpose nuteistiesiems rūkyti yra draudžiama ir ten nerūkoma, 7 lokalinio sektoriaus kieme yra rūkykla su stogeliu, taip pat rūkomasis įrengtas minėto sektoriaus viduje.
Teismas, įvertinęs byloje esančias fotonuotraukas (b. l. 48-49), konstatuoja, kad atsakovės atstovas atliko teisiniu reglamentavimu numatytą pareigą įrengti rūkymo vietas.
Pažymėtina, kad pareiškėjas teigia, jog nuteistieji naktį rūkydavo sanitariniame mazge. Atsakovės atsakovas teigia, kad Alytaus kalėjimo pareigūnams nustačius, jog nuteistasis rūko bendro naudojimo patalpose ar kamerose jis yra baudžiamas BVK. Įvertinus nurodytą aplinkybę, atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta.
Dėl maisto produktų
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ 42.1 papunkčiu numatyta, kokius maisto produktus leidžiama įsigyti ir turėti lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, atliekančius BVK 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą): vaisių ir daržovių (šviežių, šaldytų, konservuotų) – ne daugiau kaip 4 kg; duonos gaminių – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; pieno produktų (išskyrus saldintą sutirštintą pieną) – ne didesnėse nei 1000 ml (g) pakuotėse; termiškai apdorotų, rūkytų, sūdytų mėsos gaminių (žuvies) – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; chalvos, šokolado, šokoladinių saldainių, riešutų – ne daugiau kaip 500 g pakuotėse; aliejaus, margarino – ne didesnėse nei 1000 ml (g) pakuotėse; natūralios arbatos (įskaitant vaistažolių, uogų arbatas), kavos, kakavos – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; sulčių, gaiviųjų gėrimų, mineralinio vandens – ne didesnėse nei 1000 ml pakuotėse; prieskonių, sintetinių saldiklių; sausų dribsnių, sriubos, košės, antrųjų patiekalų, sultinio – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; kruopų, makaronų – ne didesnėse nei 1 kg pakuotėse; kečupo, pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių, krienų – ne didesnėse nei 500 ml gamintojo pakuotėse; kiaušinių; šaldytų kulinarinių gaminių (užkandžių, didžkukulių, blynų, lietinių, koldūnų, virtinių, čeburekų) – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; miltų – ne didesnėse nei 1000 g pakuotėse; natūralaus medaus, uogienės – ne didesnėse nei 200 g pakuotėse; javainių, sausainių, riestainių, vaflių, meduolių – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse.
Tarp leidžiamų įsigyti maisto produktų nėra karamelinių saldainių, todėl atsakovės atstovui nekilo pareiga prekiauti nurodytais saldainiais.
Vaisių ir daržovių leidžiamas įsigyti kiekis yra apribuotas – ne daugiau kaip 4 kg. Pareiškėjas nurodo, jog apribotas vaisių ir daržovių pirkimo kiekis, tačiau nenurodo, kad jis neturėjo galimybės įsigyti nustatytą vaisių ir daržovių kiekį. Nors pareiškėjas teigia, kad jis yra serga kepenų ligomis, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų neteikia. Minėta, kad reiškiant reikalavimą priteisti neturtinę žalą, turi būti nurodytos neteisėtų veiksmų sukeliamos teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl maisto produktų vertintini kaip abstraktūs ir deklaratyvūs, todėl neteisėti atsakovės atstovo veiksmai šioje dalyje nenustatyti.
Dėl kilusio gaisro
Pareiškėjas teigia, kad 2017 m. ceche, kuris yra virš jo gyvenamųjų patalpų, kilo gaisras.
Nagrinėjamos bylos ginčo laikotarpis yra nuo 2022 m. kovo 3 d. iki 2023 m. birželio 2 d.. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, 2017 m. tariamai įvykęs gaisras, neaktualus nagrinėjamos bylos kontekste.
Dėl žurnaluose atliekamo registravimo
Pareiškėjas nurodo, kad žurnaluose nėra daromi įrašai, iš kurių būtų matomas Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo registravimas.
Atsakovės atstovas pateikė į bylą 2022 m. sausio 17 d. dezinfekcijos ir deratizacijos paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 305-8 su priedais (b. l. 39-47), tačiau nepateikė atliekamų darbų registravimo įrašų. Atsiliepime nurodo, kad Alytaus kalėjimas šiomis paslaugomis naudojasi pastoviai pagal poreikį.
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nenurodo, kad ginčo laikotarpiu Alytaus kalėjime buvo kenkėjai, laikytina, kad pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, nesukeliantys jam jokių pasekmių.
Akcentuotina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žiūrėti 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žiūrėti 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, taip pat nėra duomenų, jog jis, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, ginčo laikotarpiu būtų apie netinkamas sąlygas informavęs įstaigos administraciją.
Įvertinus nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatuojama, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. prieš Ispaniją ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.