Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D.Z. pradinio išsilavinimo, besimokantis Senvagės mokykloje (10 klasėje), nevedęs, nedirbantis, gyv. Kryžiokų g. 357, Vilnius, neteistas,

kaltinamam LR BK 178 str. 1d. numatyto nusikaltimo padarymu, ir

M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1998-03-03, Vilnius, LR pilietis, pradinio išsilavinimo, mokosi Balsių pradinėje mokykloje (9 klasėje), nevedęs, nedirbantis, gyv. K. S. 6-oji g. 104, Vilnius, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji D. Z. ir M. B., būdami nepilnamečiai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, 2012-11-27, apie 17.00 val., būdami namuose pas nepilnametį M. I., adresu B. S. 5-oji g. 6, Vilniuje, kol M. B. nukreipė M. I. dėmesį, D. Z. ištraukė iš virtuvėje, ant virtuvės baldų viršaus stovėjusios taupyklės 300 Lt ir nuo virtuvėje įmontuotos balduose lentynos paėmė vieną 1100 Lt vertės auksinį žiedą, vieną 900 Lt vertės auksinį žiedą, porą auksinių auskarų, kurių vertė 1800 Lt, nuo baro stovo vieną auksinį žiedą 900 Lt vertės, piniginę 50 Lt vertės, kurioje buvo 50 Lt, tokiu būdu pagrobė svetimą, V. I. priklausantį 5100 Lt vertės turtą, taip pat pagrobė vieną auksinį vestuvinį žiedą 900 Lt vertės bei dar vieną 900 Lt vertės auksinį žiedą, auksinę grandinėlę ant kaklo, kurios vertė 600 Lt, kryžiuką, kurio vertė 350 Lt, tokiu būdu pagrobė svetimą – K. I. priklausantį, bendros 2750 Lt vertės turtą. Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. Z. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies. Parodė, kad M. I. pažįsta. Paaiškino, kad šių metų lapkričio mėnesį, tikslios datos neatsimena, jis kartu su M. B., Š. B. ir L. K. nuėjo pas M. I.. Jie norėjo pakviesti Matą į lauką pažaisti, tačiau jis atsisakė ir pamatęs atvažiuojančius savo tėvo darbininkus (statybininkus) pasakė jiems išeiti. Kitą dieną jis kartu su Šarūnu ir Dominyku nusprendė vėl nueiti pas M. I. namo. N. M. namų jo laukė Šarūnas ir Dominykas. Jam atėjus, jie abudu pasiūlė apvogti Mato namą, sakė, kad nori pavogti auksą ir pinigus, tačiau jis nesutiko. Jie nuėjo pas M. I., kuris jiems atidarė savo namo duris. Tuo metu M. I. tėvų namuose nebuvo. Jie visi iš pradžių žiūrėjo televizorių, o vėliau užlipo į antrą aukštą ir pradėjo ruošti pamokas. Vėliau D. Z. ir Š. B.. nusileido į pirmą aukštą. Neužilgo jie grįžo ir pabuvę dar kažkiek laiko kambary, visi nusileido į apačią. Paaiškino, kad Šarūnas paėmė kažkokią piniginę, kurioje buvo 30 Lt (vėliau nurodė, kad 20 Lt), kuriuos Šarūnas paėmė sau, ant sekcijos gulėjo du auskarai, kadangi Šarūnas nežinojo ar čia auksas paklausė to D. Z. Kaltinamasis D. Z. taip pat nežinojo ar auskarai yra vertingi, tada Šarūnas juos įsidėjo į piniginę, kurią buvo radęs. Išėjus į lauką, Šarūnas davė jam auksą, nes patys bijojo priduoti auksą, todėl davė jam parduoti. Iš piniginės pavogtus pinigus pasidalino, gavo po 6 Lt. Paaiškino, kad civilinius ieškinius pripažįsta iš dalies, kadangi grandinėlės jis nevogė, žino tik apie tris žiedus ir du auskarus, iš taupyklės pinigų neėmė, ten buvo tik centai. Mano, kad prašoma per daug neturtinės žalos.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino, nurodė, kad įvykio dieną prie M. I. namų susitiko su D. Z. ir Š. B., norėjo M. pakviesti išeiti į lauką. Paaiškino, kad duris atidarė pats M., jie užėjo pas jį ir kartu žiūrėjo televizorių. Vėliau visi nuėjo į antrą aukštą, M. pasakė, kad jam reikia ruošti pamokas. D.nulipo į apačią kalbėdamas telefonu, paskui M. ir kiti, jie išėjo ir nuėjo iki Balsių dvarelio. Apie pavogtą auksą nieko nežinojo. Kai buvo trise (su D. ir Š.) kažkuris pajuokavo, kad reiktų iš Mato namų kažką paimti, bet tai ir teliko juokai. Paaiškino ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinęs savo kaltę tik dėl to, kad jautė psichologinį spaudimą iš tyrėjo, buvo uždarytas kameroje 3 valandas, jis jam grasino, kad jeigu neprisipažins bus dar blogiau. Civilinio ieškinio nepripažįsta, kadangi nieko nevogė.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. I. parodė, kad lapkričio mėnesio pabaigoje jo žmona būdama namie, adresu B. S. 5-oji g. 6, Vilniuje, pastebėjo, kad iš virtuvėje esančios lentynos dingo du auksiniai žiedai. Tuo metu pagalvojo, kad pasidėjo kažkur kitur. 2012-11-29 sutuoktinė pastebėjo, kad iš taupyklės, buvusios toje pačioje spintelėje, dingo apie 200 Lt, o 2012-11-30, apie 19.00 val., pastebėjo, kad iš minėtoje lentynoje buvusios papuošalų dėžutės dingo pora auksinių auskarų ir dar vienas žiedas. Nori patikslinti, kad 2012-11-28 sutuoktinė pastebėjo, kad dingo sūnaus piniginė, kurioje buvo apie 50 Lt. 2012-11-30, apie 20.00 val., jo sūnus M. I. prasitarė, kad 2012-11-26, apie 18.00 val., būnant namie vienam, pro neužrakintas duris į namą pateko tris moksleiviai, kurie mokosi toje pačioje mokykloje. Patekę į namą jie iškart išėjo, nes atvažiavo jo įmonės darbuotojai. Sūnus paaiškino, kad 2012-11-27 minėti vaikai pakartotinai, pro neužrakintas namo duris pateko į namą ir apytiksliai po 30 min. išėjo. Sūnus pasakė, kad nematė, kad kuris iš šių vaikų būtų paėmęs papuošalus, tačiau sūnaus draugas L. K. pasakė, kad minėti vaikai į jų namus atėjo pavogti nešiojamo kompiuterio. Visi minėti vaikai mokosi Balsių pagrindinėje mokykloje. Jų duomenys: Š. B., M. B., D. Z.. Jis pažymi, kad du žiedai buvo maišytų metalų (geltono ir balto), vienas žiedas buvo su raudonu akmeniu. Auskarai buvo geltono aukso su raudonu akmeniu. Paaiškino, kad Lukas pas juos buvo dar iki vagystės, matė, kad gyvena prabangai, daug buitinės technikos, kompiuteris. Mano, kad jie norėjo eiti vogti kompiuterio, bet jo nerado, todėl pavogė aukso. Paaiškino, kad dėl įvykio patyrė 2750 Lt turtinės žalos (aukso dirbiniai) ir 5000 Lt neturtinės žalos (žmona laukėsi, dėl įvykio prarado dvynukus).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. I. parodė, kad ji gyvena kartu su vyru K. I. ir sūnumi M. I. adresu B. S. 5-oji g. 6, Vilniuje, nuosavame name. Dėl įvykdytos vagystės nori parodyti, kad 2 auksiniai žiedai gulėjo pirmame aukšte virtuvėje ant virtuvės balduose įmontuotų lentynėlių, o trečias gulėjo greičiausiai ant baro stovo virtuvėje. Pora jos auksinių auskarų gulėjo raudonoje dėžutėje, kuri irgi buvo ant virtuvėje esančių lentynėlių. Visi papuošalai gulėjo matomoje vietoje. Pavogti papuošalai (vestuvinis žiedas, sužadėtuvių žiedas, taip pat žiedas, kurį jai mama padovanojo 18 metų proga, auskarai, kuriuos padovanojo vyro mama, vyro auksinis žiedas perplėštas (atplėšta žiedo dalis), vyro auksinė grandinėlė, kryžiukas,) bei piniginė (50 Lt) buvo vertingi ir jiems brangūs, kadangi juos dovanojo artimi žmonės. Taip pat paaiškino, kad ne iš karto visko pasigedo. Iš taupyklės pagrobta 300 Lt, piniginės 50 Lt, iš viso 350 Lt buvo pagrobta. Kai buvo įvykdyta vagystė, ji laukėsi dvynukų, kurių per patirtą stresą neteko. Mano, kad dėl įvykdytos vagystės kalti L., M., Š. ir D.. Jie gyvena name, vaikinai peršoko per namo tvorą, atėjo iki pat namo durų, teritorija aptverta, todėl namų durų nerakino. Sūnus iš karto nepapasakojo, kad buvo visi keturi berniukai, nes bijojo vieno iš jų, apie tai nukentėjusioji sužinojo atsitiktinai, būdama mokykloje. Paaiškino, kad Lukas yra jos sūnaus klasiokas, jis atvedė ir kitus vaikus. Nei vienas iš jų namuose 2012 m. lapkričio mėnesį buvusių vaikų tėvų jiems nepaskambino ir neatsiprašė. Nukentėjusioji paaiškino ir tai, kad nei vienas iš pavogtų daiktų nebuvo jiems grąžinta, o jos ieškinio suma – 5100 Lt, o 5000 Lt neturtinė žala.

Nepilnametis liudytojas M. I. parodė, kad L., M., Š. ir D.pas jį buvo atėję du kartus – pirmą kartą trumpam, pasisveikino, paklausė ką jis veikia, po to atvažiavo tėvo darbininkai ir jie pabėgo, gal išsigando. Kitą dieną atėjo jau trise –M., Š. ir D., į namo teritoriją užėjo perlipę per tvorą. Kai jie atėjo, jis antrame aukšte ruošė pamokas, negirdėjo kaip atėjo. M. I. nusileido į apačią, jie buvo pirmame aukšte, valgomajame. Vaikinai (M., D. ir Š.) paklausė jo, ką jis veikia, kada grįš jo (M.) tėvai. Jie pradėjo klausinėti, ar jis išeis į lauką. Visi trys jau buvo nusirengę ir pradėjo vaikščioti po kambarius ir virtuvę, taip pat lindo į šaldytuvą. Jis pasakė, kad jie eitų, tačiau jie atsakė, kad išeis, kai grįš tėvai. D. daugiausiai buvo prie baro, lakstė į tualetą, o M. ir Š. vaikščiojo po virtuvę. Jie pabuvo namie apie pusvalandį, o po to išėjo. Jiems išėjus M. I. pastebėjo, kad trūksta taupyklėje buvusių pinigų, tada grįžo tėvai. Pirmą dieną nieko nepastebėjo, po to mama pastebėjo, kad nėra žiedų, auskarų, brolio pinigų. Kai tėvai pasigedo aukso dirbinių jam kilo įtarimas, kur jie galėjo dingti, kad pavogė jo draugai, kurie buvo atėję. Paaiškino ir tai, kad su tais draugais nekalbėjo po įvykio, kad jie grąžintų aukso dirbinius, daugiau jie nebuvo atėję į namus.

Nepilnametis liudytojas Š. B. paaiškino, kad M. yra jo brolis, D. – draugas, o M. – draugas, su kuriuo bendrauja gal mėnesį. Pačią pirmą dieną pas Matą ėjo jis, D. Z., L. K., jo brolis M., jie susitiko lauke ir nuėjo pas M. į namus. Jie kelio nežinojo, jį jiems parodė L. K.. Nuėjo į namą, kur susitiko su M. Jo klausė, ar išeis į lauką, tačiau M. atsakė, kad ne. Tą dieną jie buvo tik koridoriuje ir niekur daugiau nėjo. Po to išgirdo kaip kažkas atvažiavo ir jie visi iš to namo išėjo, perlipę per tvorą. Jau pirmą dieną, dar prieš jiems einant pas M. į namus, jis, jo draugas D. bei brolis M. matė ir žinojo, kad M. tėvai gyvena turtingiau negu kiti, todėl jau buvo nusprendę jį apvogti. Tik pirmą dieną M.neleido jiems niekur eiti, todėl jie negalėjo įvykdyti vagystės. Tą dieną jie buvo koridoriuje ir rūsyje, kur rūke. Kitą dieną jie vėl nuėjo pas M. Pro vartelius užėjo į namo vidų. Priėję prie namo, pasibeldė į duris, tada jas atidarė M.Tada jie buvo pirmame aukšte, nuėjo į virtuvę, po to į kitą kambarį – žiūrėjo televizorių. Tada jis atsisuko pamatė, kad guli piniginė ir pasakius apie tai D., Š. B. ją paėmė. Rastą piniginę jis nusinešė, joje buvo 47-45 Lt ir įsidėjo sau i kuprinę. Vėliau visi nuėjo į antrą aukštą, kur M. su M. ruošė pamokas. Būnant antrame aukšte, D. kelis kartus vaikščiojo į tualetą, tik kitą dieną liudytojas sužinojo, kad D. paėmė auksą ir, kad jį reikia priduoti į lombardą. Auksą į lombardą jis nuvežė su D. Kadangi neturėjo 18 metų, todėl paprašė ėjusių vyrų juos parduoti, jie sutiko, bet po to dingo ir vyrai ir žiedai.

Nepilnametis liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš matymo pažįsta tiek M. B., tiek D. Z., o su M. I. ir Š. B. jie yra klasiokai. Jis gyvena B. S.. 2012-11-26, apie 17.30 val., jis ėjo pas Matą į namus. Einant pro Balsių parkelį, jis sutiko brolius M. ir Š. B. bei D. Z.Jie paklausė, kur M. Tada visi keturiese jie nuėjo pas M. į namus. Kadangi varteliai buvo uždaryti, tai Š. atidarė garažą ir jie pro jį pateko į namą. Namo koridoriuje palaukė, kol iš antro aukšto nusileido M. ir minėti tris vaikinai paklausė, ar jis išeis į lauką. M. pasakė, kad neišeis. Koridoriuje ant žemės pamatė gulintį nešiojamo kompiuterio dėklą, kurį vėliau M. pasiėmęs nusinešė į antrą aukštą. Tuo metu jie išgirdo, kad į kiemą kažkas atvažiavo ir jie išėjo iš namo. Beeinant iš namo, jau lauke, vienas iš tų trijų vaikinų, jam atrodo, kad M. B., jam pasakė, kad pas Matą yra geras kompiuteris ir už jį galima gauti daug pinigų, todėl reikės rytoj nueiti pas Matą dar kartą ir jį pavogti. Dominykas atsakė, kad reikės pavogti, pritarė tai minčiai. Jis pamanė, kad vaikinai juokauja, ir į jų kalbas nekreipė dėmesio. P. B. dvarelio jie išsiskirstė. Tą dieną, kai jie buvo pas Matą, tame name jie buvo koridoriuje ir niekur daugiau į jokius kambarius nėjo. 2012-11-28 jis sužinojo iš Mato, kad buvo apvogtas jų namas ir dingo įvairūs daiktai, nes 2012-11-27 pas jį vėl buvo apsilankė Modestas ir Š. B. bei D. Z.. Jis mano, kad jie ir pavogė tuos daiktus.

2012-12-03 buvo apžiūrėta įvykio vieta, t.y. nukentėjusiųjų V. I. ir K. I. namas, esantis B. S. 5-oji g. 6, Vilniuje (8-9 b.l.).

2014-02-25 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovė pateikė į bylą nuotraukas, kuriose yra žiedai, panašūs į pagrobtus žeidus bei jų kainos (135; 143 b.l.).

Tokiu būdu, įvertinus kaltinamojo D. Z. dalinį prisipažinimą, nukentėjusiųjų parodymus, liudytojų parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus, teismas vertina, kad kaltinamųjų D. Z. ir M. B. kaltė įvykdžius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d. įrodyta visiškai. N. V. I., K. I. parodymai nepaneigti, atitinka faktines bylos aplinkybes ir netikėti tokiais parodymais nėra pagrindo. Teismas atsižvelgia į tai, kad D. Z. iš dalies prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos, neneigia, jog žinojo, kad I. gyvena pasiturinčiai, o pati vagystė buvo kruopščiai suplanuota, tačiau neprisipažįsta dėl visų vogtų aukso dirbinių, teigdamas, kad grandinėlės jis nevogė, žino tik apie tris žiedus ir du auskarus, iš taupyklės pinigų neėmė, akcentuodamas, kad patys nukentėję iš karto neįvardijo visų dirbinių. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad nėra teisinio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kad jie ne iš karto aptiko visų daiktų dingimą, kadangi logiškas jų paaiškinimas, kad papuošalai nėra kasdienybės daiktas, todėl galima situacija, kad apie kai kurių papuošalų dingimą pastebėjo tik vėliau. Byloje esantys liudytojų parodymai yra nepaneigti, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra analogiški teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymams ir netikėti tokiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. B. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, ką liudija byloje esantys 2012-12-19 bei 2013-03-12 jo apklausos protokolai. K. M. B. teisminio nagrinėjimo metu pakeitė savo parodymus ir paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jį privertė prisipažinti ikiteisminį tyrimą atliekantis tyrėjas, iš kurio jautė psichologinį spaudimą, jam buvo grasinta.

Bylą nagrinėjant teisme buvo iškviestas ir apklaustas tyrėjas M. K., kuris parodė, kad abiejų nepilnamečių kaltinamųjų apklausose dalyvavo tėvai, su apklausos protokolais buvo leista susipažinti tėvams. Jokio poveikio kaltinamajam M. B. nedarė, kaltinamasis M. B. parodymus duodavo gera valia, jo apklausoje dalyvavo motina, niekas nevertė jo prisipažinti. Bylos medžiaga patvirtina tyrėjo teiginius, teismas neturi teisinio pagrindo netikėti jais, o kaltinamojo M. B. parodymų pasikeitimas vertintinas kaip gynybinė pozicija. Juolab, kad jo kaltę patvirtina ir išsamūs bei nuoseklūs nukentėjusiųjų V. I., K. I. bei nepilnamečio M. I. parodymai. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad nors M. B. paaiškino, kad daiktų jokių nevogė, tačiau fakto, kad buvo pas Vaidą ir K. I. namuose neneigė, kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, kita bylos medžiaga akivaizdžiai pagrindžia, jog nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupe, iš anksto apgalvojus ir pasiskirsčius vaidmenis, M. B. vaidmuo buvo nukreipti M. I. dėmesį, kol D. Z. pavogs pinigus ir kitus vertingus daiktus.

Aukščiau išvardintų aplinkybių visuma visiškai paneigia atsitiktinumo galimybę bei patvirtina, kad D. Z. ir M. B. įvykdė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Esant šioms aplinkybėms, galima pagrįstai teigti, kad D. Z. ir M. B. kaltė įrodyta visiškai, o kaltinamasis D. Z. neigia savo kaltę iš dalies, o kaltinamasis M. B. neigia savo kaltę visiškai, bandydami išvengti gręsiančios baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamųjų veika pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, kadangi jie iš anksto susitarę ir veikdami kartu turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą (pinigus, papuošalus).

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamųjų asmenybes.

Kaltinamasis D. Z. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d. (LR BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, kaltinamasis padarytą turtinę bei neturtinę žalą pripažįsta iš dalies ir žada ją atlyginti. Kaltinamojo D. Z. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis D. Z. administracine tvarka nebuvo baustas, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo jauną amžių, į tai, kad nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, praeityje neteistas, teismo vertinimu, įstatyme numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant laisvės apribojimo bausmę.

K. M. B. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d. (LR BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, tačiau dėl padaryto nusikaltimo kaltinamasis M. B. savo kaltės nepripažįsta. K. M. B. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į tai, kad jis administracine tvarka nebuvo baustas, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo jauną amžių, į tai, kad nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, praeityje neteistas, nusikaltimo padaryme jo vaidmuo buvo antraeilis, teismo vertinimu, įstatyme numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant laisvės apribojimo bausmę.

Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad kaltinamieji M. B. bei D. Z. nusikalstamą veiką padarė būdami nepilnamečiai.

Atsižvelgtina į tai, kad nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę reglamentuoja Baudžiamojo kodekso 80–94 straipsniai. Minėto kodekso 93 straipsnyje nustatyti esminiai nepilnamečių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos. Pirmą kartą tyčinį nusikaltimą padaręs nepilnametis pagal šį straipsnį gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tuo atveju, jei nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo) arba apysunkių nusikaltimų kategorijai (baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo).

LR BK 93 straipsnio 1 dalis numato tris bendrąsias būtinas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: pirma, asmuo turi būti nepilnametis, t. y. veikos padarymo metu dar nesulaukęs aštuoniolikos metų; antra, pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką; trečia, jo padaryta veika turi būti baudžiamasis nusižengimas ar neatsargus arba nesunkus, ar apysunkis tyčinis nusikaltimas. Be minėtų bendrųjų atleidimo pagrindų, yra ir papildomų alternatyviųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, numatytų BK 93 straipsnio 1 dalyje: 1)nepilnametis nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba; 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba; 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas atsižvelgia į tai, kad nors jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinamieji M. B. bei D. Z. padarė būdami nepilnamečiai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad iki šiol padaryta žala nėra atlyginta, kaltinamieji tik teismo posėdžio metu bandė nukentėjusiųjų atsiprašyti, o be to M. B. savo kaltės iš vis nepripažįsta, todėl šiuo atveju nėra įstatyminio pagrindo atleisti nepilnamečius kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 93 str.

Dėl civilinių ieškinių.

Asmuo dėl nusikalstamos veikos padarymo patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veiksmus atsakingam asmeniui civilinį ieškinį. Kaltas asmuo privalo atlyginti padarytą žalą.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė V. I. yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 5100 Lt turtinės žalos, bei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje pareikštas V. I. ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad turtinę žalą sudaro V. I. asmenine nuosavybe esantys daiktai: žiedas – 1100 Lt (vienas tūkstantis vienas šimtas litų), žiedas – 900 Lt (devynis šimtus litų), auskarai – 1800 Lt (vienas tūkstantis aštuoni šimtai litų), 350 Lt (tris šimtai penkiasdešimt litų), 300 Lt pavogta iš talpyklės ir 50 Lt buvo piniginėje, kurie buvo pavogti, jie negrąžinti, iki šiol nekompensuota patirta turtinė žala.

Patirtos turtinės žalos dėl įvykio dydis visiškai įrodytas teisiamajame posėdyje ištirtais faktiniais duomenimis, vieno kaltinamojo iš dalies pripažintas, todėl laikytinas pagrįstas ir įrodytas.

LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Teismas nustatė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji neabejotinai patyrė turtinės žalos, kadangi nei vienas iš pagrobtų daiktų, (taip pat pinigai) nebuvo grąžinti. Pažymėtina, kad neabejotinai dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji V. I. patyrė ir neturtinės žalos, sietinos su dvasiniais išgyvenimais praradus šeimos relikvija buvusius, brangius papuošalus. Be to, nukentėjusiosios teigimu, būtent dėl po nusikalstamos veikos patirto streso, išgyvenimų V. I. patyrė persileidimą, neteko dvynukų. Teismas atsižvelgia į tai, kad neturtinė žala – tai piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį išgyvenimą ir t.t. Atlygintinos neturtinės žalos ribų įstatymas nenustato, tai palikta teismo prerogatyvai, įstatymas numato tik kriterijus į kuriuos teismas turėtų atsižvelgti. LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o šie įtvirtinti LR CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau išvardytas aplinkybes, įvertinus tai, kad šiuo atveju nėra įrodyta ar persileidimas įvyko būtent dėl patirtų išgyvenimų sužinojus apie įvykdytą vagystę, kadangi nėštumo metu esančias komplikacijas gali lemti ir kiti išoriniai faktoriai, juolab, kad nėštumas laukiantis dvynukų priskirtinas prie komplikuotų, teismo vertinimu V. I. prašoma suma yra per didelė, todėl mažintina iki 700 Lt (septynių šimtų litų).

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas K. I. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 2750 Lt turtinės žalos, bei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje pareikštas ieškovo K. I. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad turtinę žalą sudaro pavogti šie daiktai: vestuvinis žiedas – 900 Lt (devynis šimtus litų), žiedas (perplėštas) – 900 Lt (devynis šimtus litų), grandinėlė – 600 Lt (šešis šimtus litų), su kryželiu – 350 Lt (tris šimtus litų). Teismo posėdžio metu civilinis ieškovas K. I. detaliai paaiškino ir pateiktomis nuotraukomis pagrindė turtinės žalos dydį, todėl laikytina, kad turtinės žalos dydis visiškai įrodytas.

Pažymėtina, kad neabejotinai dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis K. I. patyrė ir neturtinės žalos, sietinos su dvasiniais išgyvenimais praradus šeimos relikvija buvusius, brangius papuošalus, be to, pažymėtina, kad tuo laikmečiu jo žmona patyrė persileidimą, todėl dėl nusikaltimo patyrė ir neturtinės žalos, tačiau teismo vertinimu prašoma suma yra per didelė, todėl mažintina iki 500 Lt (penkių šimtų litų).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 204 str., 305 str., 307 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d. ir nuteisti 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės apribojimo.

1) tęsti mokslą;

2) nuo 22.00 val. ir 06.00 val. būti namuose, jeigu nesusiję su mokslu, darbu ar lankymųsi gydymo įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomosios priemonės D. Z. neskirti.

M. B.a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d. ir nuteisti 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės apribojimo.

1) tęsti mokslą;

2) nuo 22.00 val. ir 06.00 val. būti namuose, jeigu nesusiję su mokslu, darbu ar lankymųsi gydymo įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomosios priemonės M. B. neskirti.

Civilinės ieškovės V. I. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš civilinių atsakovų A. B. ir A. Z. solidariai civilinės ieškovės V. I. naudai 5100 Lt (penkis tūkstančius vieną šimtą litų) turtinei žalai atlyginti bei 700 Lt (septynis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo K. I. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš civilinių atsakovų A. B. ir A. Z. solidariai civilionio ieškovo K. I. naudai 2750 Lt (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti bei 500 (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.