Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-08-02 · Byla Nr. ATP-876-487/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2012-05-31Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-08-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-02
Bylos Nr.
ATP-876-487/2012
Teisminio proceso Nr.
4-02-3-04361-2011-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Čepukėnienė
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
NUORAŠAS
Administracinė byla Nr. ATP-876-487/2012Teisminio proceso Nr. 4-02-3-04361-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 48.1.; 50.1.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutarimo, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 174 str. ir 187 str. 2 d. bei jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 300 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nubaustas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 18 d., apie 09.30 val., viešoje vietoje – Vilniaus greitosios medicinos pagalbos ligoninės toksikologijos skyriuje, Šiltnamių g. 29, Vilniuje, būdamas neblaivus, įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino aptarnaujančiam personalui, atvykus policijos pareigūnams, ligoninės reanimacijos skyriuje sėdėjo nuogas ir nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtą veiką, taip padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 174 str. ir 187 str. 2 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. K. prašo pakeisti panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta per ATPK 35 str. nustatytą šešių mėnesių terminą, pasibaigus šiam terminui administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėti, o pradėtoji turi būti nutraukta, šiuo atveju nėra svarbu, ar senaties terminas buvo praleistas ne dėl administracinį teisės pažeidimą surašiusios institucijos kaltės, administracinės atsakomybės taikymas, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminams, šiurkščiai pažeidžia teisėtumo principą, reikalaujantį, kad poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą būtų taikoma tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, o administracinių teisės pažeidimų bylų teisena būtų vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Taip pat nurodo, kad teismo nutarimas yra naikintinas ir dėl to, kad jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo. Teismas privalo ne tik nustatyti administracinio teisės pažeidimo faktą, bet ir išaiškinti, ar yra šio pažeidimo sudėtis, t.y. pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti pažeidimą padariusį asmenį charakterizuojančias aplinkybes bei pažeidimo subjektyviąją pusę. Teismas nekreipė dėmesio, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sužalojimų, gautų Vilniaus greitosios medicinos pagalbos ligoninėje, asmenų, kurie prieš jį liudijo šioje byloje, atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

R. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad įrodymus organas (pareigūnas) įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2625/2011, N575-2433/2011 ir kt.).

Surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole R. K. yra kaltinamas dviejų administracinių teisės pažeidimų padarymu. ATPK 174 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. ATPK 187 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina R. K. kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo. Teismo posėdyje apklausta gydytoja V. Z. R. parodė, kad ruošiantis R. K. išleisti į namus, jis pradėjo įžeidinėti personalą, elgtis agresyviai, sukėlė muštynes, dėl ko teko kviesti policiją, R. K. plūdosi, grasino, įžeidinėjo, taip pat patvirtino, kad R. K. raminti atėjo apsaugos darbuotojas, R. K. paėmė iš apsaugos darbuotojo raciją ir su ja pradėjo mušti apsaugos darbuotoją. Jos parodymai atitinka pareiškime nurodytas aplinkybes. Teisme apklaustas gydytojas V. K. parodė, kad R. K. nesutiko būti išrašytas iš ligoninės, todėl kilo konfliktas, pradėjo triukšmauti, nors šalia gulėjo sunkūs ligoniai, atvykus apsaugos darbuotojui, jis jam pasipriešino, puolė apsaugos darbuotoją, atvykę policininkai R. K. išaiškino, kad negalima triukšmauti, bet R. K. toliau triukšmavo ir buvo agresyvus. Pirmosios instancijos teismo apklaustas apsaugos darbuotojas G. Š. parodė, kad jis buvo iškviestas į palatą dėl agresyvaus ligonio, jam atėjus R. K. keikė medikus, R. K. netikėtai jį puolė, atėmė raciją, spardėsi, buvo išspardyta palatoje buvusi aparatūra, tik uždėjus antrankius jis nusiramino. Teismo posėdyje taip pat apklausti policijos pareigūnai R. U. ir A. F. parodė, kad atvyko pagal iškvietimą į ligoninę, įėję į palatą, jie pamatė, kad R. K. sėdi nuogas, jis atsisakė apsirengti, garsiai keikėsi, visus įžeidinėjo, buvo agresyvus, nenurimo, nors jis buvo įspėtas nutraukti neteisėtus veiksmus, todėl buvo uždėti antrankiai, vedamas į tarnybinį automobilį R. K. ir toliau keikėsi. Policijos pareigūnų parodymai sutampa su jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis. Visų byloje apklaustų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vienas kitam neprieštarauja, byloje nėra duomenų, kad bent vienas liudytojas būtų priešiškai nusistatęs R. K. atžvilgiu ir būtų suinteresuotas duoti neteisingus parodymus, todėl teismui nėra pagrindo netikėti apklaustais liudytojais. Nors R. K. neigia liudytojų nurodytas aplinkybes, tačiau tai laikytina jo pasirinkta gynybine versija siekiant išvengti atsakomybės. Net jeigu R. K. atžvilgiu buvo netinkamai elgiamasi, tačiau tai jokiu būdu negali būti pagrindas pažeidėjui viešoje vietoje – ligoninės palatoje, keiktis, įžeidinėti kitus asmenis, agresyviai elgtis ir nevykdyti teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti savo netinkamą elgesį. Atlikus R. K. teismo psichiatrijos ekspertizę, nustatyta, jog jis gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Apeliaciniu skundu nepagrįstai prašoma nutraukti bylą pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta bendra taisyklė, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas iki vienerių metų, skaičiuojant nuo pažeidimo apdarymo dienos, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Pažeidimai, už kuriuos R. K. paskirtos administracinės nuobaudos, padaryti 2011 m. rugsėjo 18 d., paskutinė šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo termino diena buvo 2012 m. kovo 18 d., tačiau pirmosios instancijos teismas dar nesibaigus šiam terminui 2012 m. kovo 2 d. nutarimu administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė iki vienerių metų, todėl administracinės nuobaudos pažeidėjui 2012 m. gegužės 31 d. nutarimu paskirtos nepasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog R. K. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus yra įrodyta, administracinės nuobaudos paskirtos pagrįstai, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutarimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

P. V. miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutarimą nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja (parašas) Jolanta ČepukėnienėNuorašas tikrasTeisėja Jolanta Čepukėnienė