Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

atsakovo – Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, atstovei V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, privalėjusios vykdyti medžių ir kitų želdinių priežiūrą, priteisti 1044 Eur turtinės žalos atlyginimui. Taigi, konstatuotina, kad nagrinėjamos bylos dalykas – teisė į turtinės žalos, padarytos minėtos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais, atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos institucijos, t. y. Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai ar neveikimas, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas), būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjo nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl to byloje pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo nurodytoje situacijoje veikė laikydamasis šių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, inter alia tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems. Paminėtas funkcijas želdynų priežiūros srityje detalizuoja Želdynų įstatymas (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.), kurio 10 straipsnio 1 dalyje išvardinti savivaldybėms, atsakingoms už želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą, priskirti įpareigojimai. Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos. Šios teisės normos aiškinimas leidžia teigti ir apie savivaldybės pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Akivaizdu, kad kiekvieno medžio patikrinimas – sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma. Be to, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta (pati atsakovė to neneigia), kad medis, kuris apgadino automobilį, augo ne privačioje, o savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje, todėl akivaizdu, jog Kauno miesto savivaldybė buvo atsakinga už medžio priežiūros organizavimą.

Želdynų ir želdinių inventorizavimo taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 (toliau – Želdynų ir želdinių inventorizavimo taisyklės), nustato, kad želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų. Želdynų ir želdinių būklės stebėsena vykdoma pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programą (Želdynų įstatymo 21 str. 1 d.). Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programoje, patvirtintoje Aplinkos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-31, nustatomas jos (programos) tikslas, nubrėžiami pagrindiniai uždaviniai šiam tikslui pasiekti ir pateikiamos priemonės šiems uždaviniams įgyvendinti. Šia programa turi vadovautis savivaldybės, rengdamos savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėsenos planą 5 metams, siekiant surinkti duomenis ir kitą informaciją apie savivaldybei priskirtoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, kad būtų galima tinkamai vertinti jų būklę, valdyti ir prognozuoti ją. Pažymėtina, jog vykdydamos medžių ir krūmų priežiūros darbus, savivaldybės privalo vadovautis aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis (Medžių ir krūmų priežiūros taisyklių 3 punktas). Šių taisyklių 1 punkte nurodyta, kad medžių ir krūmų priežiūra apima medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus.

Taigi, paminėtų teisės aktų ir konkrečių jų nuostatų analizė patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, jog savivaldybės teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Pareiškėjas byloje turi įrodyti aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas Kauno miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Atsakovė savo poziciją grindžia force majeure (nenugalimos jėgos) sąlygos buvimu, t. y. sąlyga, kuri galėtų būti prielaida atleisti atsakovą nuo atsakomybės. Nurodė, jog 2019 m. vasario 4 d. Kauno mieste fiksuotas gausus snygis, pereinantis į šlapdribą, dėl ko ant medžių šakų susiformavo sniego sankaupos. Nurodė, jog medžio, kuris užvirto ant Automobilio būklė, pagal 2010 m. rugsėjo 7 d. atlikto želdynų ir želdinių inventorizavimo duomenis buvo patenkinama, jo šaknų sistema paviršinė, todėl šakoms pasidengus dideliu šlapio sniego kiekiu, medžio šaknys neatlaikė padidėjusios apkrovos.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 patvirtintų Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių (Akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 21 d. iki 2020 m. birželio 10 d.) 1.1. punktą prie stichinių meteorologinių reiškinių priskiriamas labai smarkus vėjas, kurio greitis 28–38 m/s, pagal 1.2. punktą – labai smarkus lietus, kurio kritulių kiekis 50–80 mm per ? 12 val., o pagal 1.4. punktą – labai smarkus snygis, kurio kritulių kiekis yra 20-30 mm sniego dangos prieaugis per ? 12 val. Į bylą pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus 2020 m. spalio 26 d. „Pažyma apie hidrometeorologines sąlygas“ Nr. (8.42-10)-B8-2597 (toliau – Pažyma) patvirtina, kad Kauno meteorologijos stoties duomenimis 2014 m. vasario 4 d. kritulių kiekis buvo 16,3 mm, naktį lijo, rytą krito šlapdriba, dieną snigo. Vasario 4 d. nuo 12.30 min. iki 13.30 min. taip pat snigo, kritulių išmatuota 2,6 mm. Pūtė šiaurės vakarų vėjas, didžiausias vėjo greitis siekė 8 m/s. Vasario 4 d. rytą 8 val. sniego dangos storis buvo 2 cm, o 14 val. sniego dangos storis padidėjo iki 14 cm. Taigi, 2019 m. vasario 4 d. buvusių hidrometeorologinių sąlygų rodikliai akivaizdžiai nesiekė stichinių meteorologinių reiškinio rodiklių. Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento viešai skelbiamų duomenų (http://www.kaunopriesgaisrine.lt/articles.php?article_id=1403) matyti, jog 2019 m. vasario 4 d. Kauno mieste nuvirto ar nulūžo 5 medžiai, tačiau duomenų, jog minėti medžiai buvo sveiki ir lūžo ar nuvirto tik dėl oro sąlygų byloje nėra, byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kad šalia namo ar prie aplinkinių namų būtų lūžę kiti medžiai. Teismo vertinimu šios aplinkybės nėra pakankamos pripažinti, kad ant pareiškėjo automobilio užvirtęs medis nuvirto vien dėl nenugalimos jėgos. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybės nenustatytos.

Įvertinus turimus duomenis spręstina, kad Kauno miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t. y. netinkamai vykdė želdinių prie (duomenys neskelbtini), priežiūrą. Iš į bylą pateiktų duomenų apie medžio inventorizavimą, atliktą 2010 m. rugsėjo 7 d., matyti, jog inventorizavimo metu nustatyta, kad medžio būklė yra patenkinama, jam reikalinga priežiūra. Tačiau vien ta aplinkybė, jog ant pareiškėjo Automobilio užvirtęs medis buvo inventorizuotas Želdynų ir želdinių inventorizavimo taisyklėse nustatytu periodiškumu, nepatvirtina, jog Kauno miesto savivaldybė laiku ėmėsi reikiamų priemonių, kad teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) būtų vykdoma tinkama čia augančių želdinių (taip pat ir lūžusio medžio, kuriam, kaip minėta, inventorizavimo metu buvo nustatytas priežiūros poreikis) priežiūra. Iš to seka, kad atsakovė neveikė taip, kaip turėtų pagal teisės aktus, to pasėkoje ant pareiškėjo Automobilio užvirto medis ir jį apgadino, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos bei spręsti dėl pareiškėjui priteistinos patirtos žalos atlyginimo dydžio.

Pareiškėjo patirtų nuostolių dydis grindžiamas UAB „Marleksa“ 2019 m. vasario 6 d. Transporto priemonės vertinimo pažyma Nr. 19-402-01, kurioje nustatyta, kad apgadintos transporto priemonės rinkos vertė 1 044 Eur, transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai 1 396 Eur, transporto priemonės likutinė vertė 461 Eur, taip pat padaryta išvada, jog apgadintos transporto priemonės atstatymas iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių ekonomiškai netikslingas. Byloje nėra jokių įrodymų, jog Pažymoje nurodyti Automobilio apgadinimai būtų atsiradę ne dėl 2019 m. vasario 4 d. užvirtusio medžio. Tačiau atsižvelgus į tai, jog buvo nustatyta 461 Eur Automobilio likutinė vertė, pareiškėjo prašomos priteisti žalos dydis mažintinas iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, priteisiant 583 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Likusieji proceso šalių išdėstyti argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui ir nagrinėjamos administracinės bylos nagrinėjimo dalykui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Pažymėtina, kad LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 150 Eur už turto vertinimą, 500 Eur atstovavimo išlaidų (300 Eur už skundo surašymą ir 200 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose).

Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pateiktas Kauno apylinkės teismui, kuris 2020 m. vasario 6 d. nutartimi bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, todėl vertintinas ir bylą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme (už ieškinio surašymą) patirtų išlaidų atlyginimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-504-492/2017).

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas už teisines paslaugas advokatei D. M. sumokėjo 500 Eur (2020 m. gruodžio 22 d. Pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 1048753).

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi ieškinį Kauno apylinkės teismui pareiškėjas pateikė 2020 m. birželio 3 d. (2020 m. antras ketvirtis), sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už skundo surašymą priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2019 metų ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1358,60 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma yra 3396,50 Eur (1358,60 Eur (2019 m. ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 2,5 (koeficientas). Pareiškėjo prašoma priteisti 300 Eur suma už skundo parengimą neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio.

Pareiškėjo atstovė advokatė D. M. dalyvavo 2020 m. spalio 26 d. teismo posėdyje, kuris truko 8 min. ir 2020 m. gruodžio 23 d. teismo posėdyje (2020 m. ketvirtas ketvirtis), kuris truko 51 min.. Taigi, iš viso atstovavimo paslaugos truko 59 min., kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 1 valandai. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu už atstovavimą teismo posėdžiuose maksimali priteistina suma yra 139,85 Eur (1398,5 Eur (2020 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius). Pareiškėjo prašoma priteisti 200 Eur suma už atstovavimą teismo posėdžiuose viršija rekomendacijose numatytą maksimalų dydį. Įvertinus bylos sudėtingumą laikytina, jog nėra pagrindo nukrypti nuo maksimalių Rekomendacijose nustatytų priteistinų dydžių, todėl pareiškėjo prašoma priteisti 200 Eur suma už atstovavimą teismo posėdžiuose suma mažintina.

2019 m. vasario 7 d. PVM sąskaita-faktūra Serija MAR Nr. 18699 patvirtina, kad už Automobilio įvertinimą pareiškėjas UAB „Marleksa“ sumokėjo 150 Eur, todėl šios prašomos priteisti išlaidos laikytinos pagrįstomis.

Pareiškėjui galėtų būti priteista 589,85 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, tačiau LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas patenkinamas 56 procentais, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, maksimalias galimas priteisti sumas, taip pat į tai, kad šioje byloje pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, pareiškėjui priteistina 330,32 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (ABTĮ 44 str. 2 d., 45 str.).

Pareiškėjas Taip pat prašo priteisti 24 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Bylos duomenys patvirtina, jog pateikdamas Kauno apylinkės teismui ieškinį pareiškėjas sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 36 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Kadangi pareiškėjo skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, 2019 m. spalio 7 d. sumokėtas 23 Eur žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 38 str. 1 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 –87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. B. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos (į.k.188764867), 583 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) turtinės žalos atlyginimui.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjui A. B. iš atsakovės Kano miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, 330,32 (tris šimtus trisdešimt eurų 32 euro ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

Grąžinti pareiškėjui A. B. 2019 m. spalio 7 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

Sprendimas trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.