- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-05-26
- Bylos Nr.
- 1-147-515/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Šidagis
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ - darbuotoju, teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. 2014 m. kovo 08 d. apie 12⁴⁰ val., savo namuose, adresu Šermukšnių g. 7, Mikoliškio k., Pasvalio r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu rankomis tyčia pastūmė savo žmoną J. G., po to sugriebęs ją už plaukų tampė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, po to stūmė į sieną, dėl ko nukentėjusioji J. G. atsitrenkusi į sieną nusibrozdino dešinės rankos alkūnę ir susimušė kairės rankos riešą, taip pastarajai sukėlė fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
A. G. apklausos protokolu, kuriame jis visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Nurodė, kad 2014 m. kovo 08 d. apie pietus į namus grįžo išgėręs, atsigulė miegoti. Vėliau į namus grįžo ir žmona J. G. su dukra Ugne. Žmona kambaryje, kur jis miegojo, pradarė langą ir išėjo į rūsį. Jis atsikėlęs taip pat nuėjo į rūsį parūkyti ir žmonai pradėjo sakyti, jog jos sūnus nemoka mokesčių, jai priekaištavo dėl tokio sūnaus elgesio. Žmona savo sūnų ėmė ginti, dėl to jie susiginčijo, jai dar rodė atsineštus laiškus apie skolas, jie stipriai susibarė. Iš pradžių jokio smurto nebuvo, tik žodinis konfliktas, ją vadino įvairiais įžeidžiančiais žodžiais. Žmona dėl to iškvietė policiją, o jis supratęs, jog policija tuoj atvažiuos, susiruošė išeiti iš namų. Žmona užrakino duris ir nenorėjo jo išleisti. Prie durų jis ją stipriai pastūmė ir ji atsitrenkė į sieną, tuo metu atsitrenkdama ji galėjo užsigauti ranką. Pamena, kad dukra norėjo apginti mamą. Dukros jis nemušė. Besistumdant prie durų žmonai buvo sugriebęs ir už plaukų. Kad sukėlė žmonai fizinį skausmą labai gailisi, blaivas taip nebūtų pasielgęs (b.l. 41-42).
Nukentėjusiosios J. G. parodymais, kuriuose nurodė, kad 2014 m. kovo 08 d. apie 12⁴⁰ val. su dukra grįžo iš Panevėžio į namus. Namuose rado miegantį girtą savo vyrą A. G.. Ji nuėjo į rūsį kurti pečiaus, dukra buvo savo kambaryje. Netrukus į rūsį atėjo vyras ir ėmė ją plūsti įvairiais nepadoriais žodžiais. Išgirdus barnius atbėgo duktė U. G., kuri prašė tėvo nustoti plūstis. Tada ji paskambino policijai ir pranešė apie vyro elgesį. Pareigūnai prašė pasistengti, kad vyras, kol jie atvažiuos, niekur iš namų neišeitų. Tada ji užrakino namo duris, o vyras, tai matydamas, supyko, pradėjo ją stumdyti, tąsyti už plaukų, pastūmė ją ir ji atsitrenkusi į sieną nusibrozdino alkūnę, jis jai sukėlė fizinį skausmą. A. G. atsirakino duris ir išėjo (b.l. 14-15).
L. U. G. parodymais, kuriuose nurodė, kad 2014 m. kovo 08 d. šeštadienį apie pietus su mama grįžo iš Panevėžio į namus. Kai grįžo į namus jos tėtis miegojo pirmame aukšte, kambaryje. Suprato, kad jis girtas, nes mama atidarė kambaryje langą, kad išvėdinti kambarį. Ji užlipo į viršų į savo kambarį, o mama nuėjo į rūsį užkurti pečiaus. Būdama savo kambaryje girdėjo, kaip mama skaldo rūsyje malkas ir kad į rūsį nuėjo tėtis bei barasi ant mamos, kam ši atidarė langus. Paskui jie grįžo į kambarį, tėtis kelis kartus buvo išėjęs į kiemą pasiimti kažkokių dokumentų, juos rodė mamai, vėl nešė padėti į automobilį. Girdėjo ir matė kaip tėtis su mama kambaryje barasi. Iš savo kambario buvo nulipusi žemyn pas mamą, norėdama šią apginti, jei tėtis muštų. Tėčiui sakė, kad jis nebegertų, eitų miegoti. Jis atsisėdo ant savo lovos, kur miegojo, ir pradėjo jai negražiai sakyti, kad ji tokia pat „ubagė“, kaip ir mama, valkata, visų žodžių neprisimena. Mama tuo metu buvo nulipusi į rūsį. Jautė, kad tėtis gali pradėti mušti mamą, nes yra mačiusi, kaip jis skriaudžia mamą, todėl pradariusi duris mamai sušuko, kad kviestų policiją. Mama atėjusi pasiėmė telefoną, skambino policijai, o tėtis tuo metu rengėsi striukę ir ruošėsi kažkur išeiti. Mama iškvietusi policiją tėčio nenorėjo niekur išleisti, užrakino lauko duris, tėtis vis tiek norėjo išeiti ir jis su mama prie durų susistumdė. Tada tėtis norėjo iš namų išeiti per rūsį, tačiau ir ten mama jo nenorėjo išleisti. Prie rūsio durų tėtis stūmė mamą. Ji stovėjo tarp mamos ir tėčio norėdama išskirti. Tada tėtis sučiupo mamai už plaukų ir tempė, tada ji su mama pargriuvo ant žemės, o tėtis atsirėmė į sieną. Ji pargriuvo neskaudžiai, neužsigavo. Kai dar mama nebuvo spėjusi atsikelti nuo žemės, matė, kaip tėtis pakėlęs koją ruošiasi mamai spirti, bet nematė ar spyrė, ar ne. Tada tėtis nubėgo prie lauko durų, jas atsirakino savo raktu ir pabėgo (b.l. 21-22).
2014 m. kovo 08 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuotas pranešimas, jog A. G. smurtavo prieš J. G. (b.l. 1-4).
2014 m. kovo 08 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, Šermukšnių g. 7, Mikoliškio k., Pasvalio r., esantis namas (b.l. 8-13).
Asmens blaivumo testo pažyma Nr. 1899, kurioje užfiksuota, jog 2014 m. kovo 10 d., 14³¹ val. A. G. nustatytas 1,95 promilių girtumas (b.l. 27).
Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamojo A. G. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., kvalifikuota tinkamai. Kaltinamasis A. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo žmonai J. G..
A. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.). Administracine tvarka baustas (b.l. 52-53), teistas, teistumas išnykęs (b.l. 43-51), dirba (b.l. 56). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinus visas bylos aplinkybes, teismui yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus paskyrus laisvės apribojimo bausmę (LR BK 48 str.), paskiriant įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę.
Baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, A. G. prisipažino kaltu, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str. teismas
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir skirti bausmę – dvylikos mėnesių laisvės apribojimą.
Įpareigoti A. G. būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 06⁰⁰ val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., A. G. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti A. G. per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2014 m. kovo 10 d. iki 2014 m. kovo 12 d.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Pasvalio rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Jei kaltinamasis nepaduoda prašymo reikalaujančio surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.