Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateiktas prašymas nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui D. R. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas D. R. atsikirtimų į ieškinį nepateikė, ieškinys ir pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Valstybinė ligonių kasa gavo iš Latvijos kompetentingos institucijos sąskaitą (SED S080), patvirtinančią, kad Latvijos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje atsakovui D. R. 2024-08-12 buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 50,62 Eur. Iš Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenų nustatyta, kad atsakovas asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimo metu nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl ESDK pasinaudojo neteisėtai, ją pateikdamas ir gaudamas nemokamas paslaugas Latvijos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Duomenų, patvirtinančių atsakovo draustumą privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje ar kitoje kompetentingoje valstybėje narėje, byloje nėra. Valstybinė ligonių kasa (toliau – VLK), vykdydama Reglamento Nr. 883/2004 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo Latvijos kompetentingai įstaigai 50,62 Eur už atsakovui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir išsiuntė atsakovui raginimą pateikti dokumentus, jog jis buvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje ar kitoje šalyje ar savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau duomenų, jog atsakovas pateikė ieškovei prašomus dokumentus ar atlygino padarytą žalą, byloje nėra.

2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – Reglamentas Nr. 883/2004) 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apdraustasis arba jo šeimos nariai, būnantys valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, turi teisę gauti išmokas natūra, kurios jų buvimo toje valstybėje metu tampa būtinos dėl medicininių priežasčių, atsižvelgiant į išmokų ir numatomą buvimo trukmę. Šias išmokas kompetentingos įstaigos vardu moka buvimo vietos įstaiga pagal taikomų teisės aktų nuostatas, tartum atitinkami asmenys būtų apdrausti pagal minėtus teisės aktus. Asmuo, būdamas kitoje valstybėje narėje ir įvykdęs kompetentingos valstybės teisės aktais numatytas sąlygas, teisei į išmoką gauna būtinosios medicinos pagalbos paslaugų (išmokas natūra) atveju. Suteiktų paslaugų išlaidas apmoka medicinos paslaugas suteikusios šalies kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. 2009-09-16 Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (toliau – Reglamentas Nr. 987/2009) 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikant pagrindinio reglamento 19 straipsnį, buvimo vietos valstybės narės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui apdraustasis pateikia kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį jo teises į išmokas natūra. Šio straipsnio 2 dalis apibrėžia, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnyje nustatytas sąlygas apdraustasis turi teisę gauti išmokas natūra tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos asmenims, apdraustiems pagal buvimo vietos valstybės narės teisės aktus. Reglamento Nr. 883/2004 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaidos už išmokas natūra, kurias <...> teikia vienos valstybės narės įstaiga kitos valstybės narės įstaigos sąskaita, turi būti visiškai kompensuotos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui, apdraustieji turi teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamą sveikatos priežiūrą. Įstatymo 30 straipsnio 1 punkte ir 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja VLK. Ši turi teisę reikalauti grąžinti neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas ir (ar) išieškoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, inter alia, žalą, atsiradusią tais atvejais, kai už sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas apdraustajam dėl fizinių ar juridinių asmenų jo sveikatai padarytos žalos, sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. (Įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Įvertinus ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas yra visiškai atsakingas už PSDF biudžetui patirtų nuostolių atlyginimą, kadangi gavęs iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtas sveikatos priežiūros paslaugas jis nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje ar kitoje valstybėje narėje, todėl neturėjo teisės pasinaudoti ESDK. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas geranoriškai būtų atlyginęs PSDF biudžetui išlaidas, susijusias su sveikatos priežiūros paslaugų suteikimu, ar sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo metu buvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje ar kitoje šalyje. Todėl ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 50,62 Eur žalos atlyginimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovas uždelsė atlyginti ieškovei nuostolius, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistos 50,62 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2025-07-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 23 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Iš atsakovo priteistinų procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, naudai 50,62 (penkiasdešimt Eur 62 ct) Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (50,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025-07-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistas sumas pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 23 (dvidešimt tris) Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.