Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, dalyvaujant pareiškėjos S. D. atstovui Arūnui Danieliui,

atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui Arūnui Abromavičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. D. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 1–4) ir patikslintu skundu (b. 1. 40–45), prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – Inspekcija arba atsakovas) 2016 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 68-64 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. S-99 (7-63/2016) bei priimti sprendimą dėl pavedimo Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Kauno AVMI) atlikti pakartotinį pareiškėjos mokestinį patikrinimą.

Pareiškėja nurodo, kad Inspekcija skundžiamu sprendimu panaikino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-20, kuriuo nurodyta pareiškėjai sumokėti į valstybės biudžetą 1 789,85 Eur GPM, 1 023,52 Eur GPM delspinigiai, 10 proc. 178,99 Eur GPM bauda, 10.72 Eur PSDĮ, 4,06 Eur PSDĮ delspinigiai. 10 proc. 1,16 Eur PSDĮ bauda ir pavedė Vilniaus AVMI atlikti pareiškėjos pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Teigia, jog dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių, jos mokestinį patikrinimą, pažeidžiant 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – MAĮ) 18 straipsnio reikalavimus, buvo pavesta atlikti Vilniaus AVMI, nors pareiškėjos, kaip mokesčių mokėtojos, vietinis mokesčių administratorius yra Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI). Nurodo, jog pareiškėja savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi ir gyvena Kauno mieste ir turi tik 40 proc. darbingumo. Ši faktinė aplinkybė, pareiškėjos teigimu, labai apsunkino įgyvendinti MAĮ 27 ir 40 straipsnių reikalavimus bei pasinaudoti MAĮ 36 straipsnyje numatytomis teisėmis.

Nurodo, jog Mokestinių ginčų komisija skundžiamame sprendime darė išvadą, kad mokesčių administratoriui yra suteikiama diskrecijos teisė, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais (MAĮ 8 str. 3 dalis), paskirti ir pakeisti konkretų mokesčių administratorių (jo pareigūną), kuris atliks ar atlieka mokėtojo patikrinimą. Tačiau pareiškėja pažymi, kad Mokestinių ginčų komisija nenurodė nei vienos aplinkybės, kurios pagrindu pareiškėjos mokestinis patikrinimas pavedamas atlikti ne jos teritoriniam mokesčių administratoriui - Kauno AVMI, o Vilniaus AVMI. Pareiškėjos teigimu, Mokestinių ginčų komisija neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktus argumentus ir faktines aplinkybes, kad pareiškėja deklaravusi savo gyvenamąją vietą ir gyvena Kauno mieste ir turi tik 40 proc. darbingumo, t. y. pareiškėjai yra sunku įgyvendinti MAĮ 27 ir 40 straipsnių keliamus reikalavimus bei pasinaudoti MAĮ 36 straipsnyje

numatytomis teisėmis. Pažymi, kad Mokestinių ginčų komisija, vertindama Inspekcijos sprendimą pavesti pakartotinį patikrinimą atlikti Vilniaus AVMI, pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes dėl pažeidimų, įvykdytų Vilniaus AVMI pareigūnų, atlikusių pareiškėjos ankstesnį mokestinį patikrinimą, traktavo kaip pareiškėjos prielaidas, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-300-492/2016 (kuria pareiškėjos skundas buvo grąžintas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo ir kurios pagrindu Inspekcija priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą) tai įvardino kaip faktines aplinkybes ir jų pagrindu panaikino Vilniaus AVMI sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-20 dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

Pažymi, kad pareiškėja 2016 m. kovo 29 d. prašymu kreipėsi į Inspekciją, prašydama pavesti pakartotinį mokestinį patikrinimą atlikti pareiškėjos teritoriniam mokesčių administratoriui – Kauno AVMI. Nurodo, jog nors visame prašymo tekste buvo minima Kauno AVMI, tačiau rezoliucinėje prašymo dalyje dėl įsivėlusios spausdinimo klaidos vietoj Kauno AVMI pareiškėja nurodė Klaipėdos AVMI. Inspekcija 2016 m. gegužės 3 d. raštu Nr.(21.3-32-3)-R-2812 informavo pareiškėją, kad jos pakartotinį mokestinį patikrinimą pavedė atlikti, atsižvelgdami į pareiškėjos prašymą, Klaipėdos AVMI. Pareiškėjos teigimu, Inspekcija, pasinaudojusi pareiškėjos prašyme padaryta spausdinimo klaida, dar labiau apsunkino jos padėtį vykdyti pareigas bei pasinaudoti teisėmis, numatytomis įstatymuose.

Pareiškėja 2016 m. gegužės 17 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu pavesti atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą pareiškėjos vietos mokesčių administratoriui – Kauno AVMI, tačiau atsakymo į šį prašymą negavo.

Nurodo, jog 2016 m. gegužės 19 d. pareiškėja gavo iš Klaipėdos AVMI pranešimą apie pakartotinio patikrinimo pradėjimą pagal 2016 m. gegužės 12 d. pavedimą tikrinti Nr. (9.6)-FR0773-1474.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.

Atsakovas atsiliepimu (b. 1. 25-29, 51-52) prašo pareiškėjos skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. S-99 (7-63/2016) ir Inspekcijos 2016 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 68-64 atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad, pareiškėja dėl Vilniaus AVMI 2014 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-20 dėl 2013 m. spalio 22 d. patikrinimo akto Nr. (4.65)-04-77-23 tvirtinimo inicijavo mokestinį ginčą, kurį išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-300-492/2016 pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies – grąžino mokestinį ginčą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Inspekcija, atsižvelgdama į minėtą teismo nutartį, darė išvadą, kad privalo būti atliktas papildomas pareiškėjos (ir jos sutuoktinio) išlaidų įvertinimas, ištiriant nenagrinėtas aplinkybes, susijusias su realiomis pareiškėjos (ir jos sutuoktinio) išlaidomis ir išlaidomis dukters išlaikymui, taip pat turi būti atsižvelgta į pareiškėjos sutuoktinio pareiškimą dėl jo asmeninių pajamų ir duomenis apie pajamų šaltinius, todėl šioje administracinėje byloje skundžiamu sprendimu pavedė Vilniaus AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą.

Atsakovas dėl pareiškėjos reikalavimo pavesti pakartotinį mokestinį patikrinimą atlikti Kauno AVMI nurodo, jog pareiškėja pateikė Inspekcijai 2016 m. kovo 29 d. prašymą pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą Klaipėdos AVMI. t. y. pareiškėja aiškiai išreiškė valią dėl patikrinimo vietos. Inspekcija tenkino šį pareiškėjos prašymą ir 2016 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (21.3-32-3)-R-2812, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjos sutuoktinio pakartotinį mokestinį patikrinimą atlikti pavesta Klaipėdos AVMI, informavo, kad pareiškėjos pakartotinį mokestinį patikrinimą pavedama atlikti Klaipėdos AVMI. Tuo tarpu pareiškėja inicijavo ginčą su nauju reikalavimu, kuris nebuvo nagrinėtas atsakovo, - pavesti pakartotinį patikrinimą atlikti Kauno AVMI. Daro išvadą, kad toks pareiškėjos elgesys, kai inicijuojami ginčai, neišsprendus kylančių klausimų ne ginčo tvarka, yra traktuotinas kaip nesąžiningas, ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu. Prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2016 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 68-64, kuriuo panaikintas Vilniaus AVMI 2014 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. (4.65)-FR0682-20 dėl nurodymo pareiškėjai sumokėti į valstybės biudžetą 1 789,85 Eur GPM, 1 023,52 Eur GPM delspinigius, 178,99 Eur GPM baudą, 10,72 Eur PSDĮ, 4,06 Eur PSDĮ delspinigius bei 1,16 Eur PSDĮ baudą ir pavesta Vilniaus AVMI atlikti pareiškėjos pakartotini patikrinimą ir priimti naują sprendimą, ir šį Inspekcijos sprendimą patvirtinusio Mokestinių ginčų komisijos 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. S-99 (7-63/2016) teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog, pareiškėjai inicijavus mokestinį ginčą dėl Vilniaus AVMI 2014 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-20 dėl 2013 m. spalio 22 d. patikrinimo akto Nr. (4.65)-04-77- 23 tvirtinimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-300-492/2016 pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies - grąžino mokestinį ginčą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. 1. 13–20). Inspekcija, atsižvelgdama į minėtą teismo nutartį, darė išvadą, kad privalo būti atliktas papildomas pareiškėjos (ir jos sutuoktinio) išlaidų įvertinimas, ištiriant nenagrinėtas aplinkybes, susijusias su realiomis pareiškėjos (ir jos sutuoktinio) išlaidomis ir išlaidomis dukters išlaikymui, taip pat turi būti atsižvelgta į pareiškėjos sutuoktinio pareiškimą dėl jo asmeninių pajamų ir duomenis apie pajamų šaltinius, todėl 2016 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 68-64 pavedė Vilniaus AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą (b. 1. 13–15).

Iš rašytinių bylos dokumentų taip pat nustatyta, jog pareiškėja pateikė Inspekcijai 2016 m. kovo 29 d. prašymą, kuriuo prašė pakeisti Inspekcijos 2016 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 68-64, pavedant pareiškėjos pakartotinį patikrinimą atlikti pareiškėjos teritoriniam mokesčių administratoriui - Klaipėdos AVMI. Minėtame prašyme pareiškėja, atsižvelgusi į tai, kad ji savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi ir gyvena Kauno mieste ir turi tik 40 proc. darbingumo, nurodė, jog jos, kaip mokesčių mokėtojos, vietinis mokesčių administratorius yra Kauno AVMI (b. 1. 32–33). Inspekcija, išnagrinėjusi šį pareiškėjos prašymą, 2016 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (21.3-32-3)-R-2812, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjos sutuoktinio pakartotinį mokestinį patikrinimą atlikti pavesta Klaipėdos AVMI, informavo, kad pareiškėjos pakartotinį mokestinį patikrinimą pavedama atlikti Klaipėdos AVMI (b. 1. 31).

Minėta, jog pareiškėja 2016 m. birželio 15 d. skundu ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Inspekcijos 2016 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 68-64 ir Mokestinių ginčų komisijos 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. S-99 (7-63/2016) bei priimti sprendimą pakartotinį pareiškėjos mokestinį patikrinimą pavesti atlikti Kauno AVMI. Pažymėtina, jog pareiškėja neginčija atsakovo sprendimo dalies dėl pavedimo vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau išreiškė reikalavimą, kad šį patikrinimą atliktų ne skundžiamame Inspekcijos sprendime nurodyta Vilniaus AVMI, bet pareiškėjos teritorinis mokesčių administratorius – Kauno AVMI.

Įvertinus pareiškėjos reikalavimą skirti pakartotinį patikrinimą atlikti pareiškėjos teritoriniam mokesčių administratoriui – Kauno AVMI, teigtina, jog jis nėra teisiškai pagrįstas.

Mokestinis patikrinimas – tai mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse (MAĮ 2 str. 23 punktas). Vadovaujantis MAĮ VI skyriaus „Mokestinis patikrinimas“, jį detalizuojančių Inspekcijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 „Dėl mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių nuostatomis, Finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų (aktuali redakcija nuo 2004 m. gegužės 21 d.) 11.3 punktu, kuriame nustatyta, jog Inspekcija turi tokias su teritoriniu mokesčių administratoriumi susijusias teises – pavesti atlikti mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą. įskaitant bendrą patikrinimą ir patikrinimą mokesčio mokėtojo arba mokestį išskaičiuojančio asmens, esančio kitos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos aptarnaujamoje teritorijoje, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas centriniam mokesčių administratoriui suteikė diskrecijos teisę pasirinkti, kokį vietos mokesčių administratorių, t. y. mokesčių mokėtojo vietos mokesčių administratorių ar kitą teritorinį mokesčių administratorių, skirti atlikti mokestinį patikrinimą. Todėl Inspekcijos elgesio modelis pasirinkti skirti atlikti pakartotinį patikrinimą ne pareiškėjos teritoriniam mokesčių administratoriui, o kitoje teritorijoje veikiančiam mokesčių administratoriui atitinka teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėja skunde teismui nurodė ir pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad pareiškėja gyvena Kauno mieste (čia ir yra deklaravusi gyvenamąją vietą) ir turi tik 40 proc. darbingumą (atstovo teigimu, apribotas pareiškėjos judėjimas), todėl, atliekant mokestinį patikrinimą kitos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos aptarnaujamoje teritorijoje, pareiškėjai bus sunku įgyvendinti MAĮ 27 ir 40 straipsnių reikalavimus bei pasinaudoti MAĮ 36 straipsnyje numatytomis teisėmis. Tačiau su šiuo pareiškėjos argumentu nesutiktina. Mokesčių administratoriaus pareigūnai, atlikdami mokestinius patikrinimus, privalo vadovautis MAĮ nuostatomis, įpareigojančiomis mokesčių administratorių padėti mokesčių mokėtojui naudotis teisėmis ir vykdyti pareigas (MAĮ 27, 36, 40 straipsniai), taip pat įtvirtinančiomis mokesčių administratoriaus pareigas – nepažeisti mokesčių mokėtojo teisių (MAĮ 32 str. 2 punktas), tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų (MAĮ 32 str. 3 punktas) ir kt. Mokesčių administratoriaus pareigūnas mokestinį patikrinimą privalo atlikti nešališkai ir objektyviai. Pažymėtina, jog Inspekcija 2016 m. birželio 7 d. rašte Nr. (21.3-32-3) R-3610, išnagrinėjusi pareiškėjos 2016 m. gegužės 17 d. prašymą dėl patikrinimo atlikimo vietos, nurodė, kad mokesčių administratoriaus atliekamų kontrolės veiksmų metu yra užtikrinama, jog kontrolės veiksmų atlikimo pavedimas kitam vietos mokesčių administratoriui nei registruotas mokesčių mokėtojas, nesukeltų mokesčių mokėtojui jokių papildomų nepatogumų, laiko ir piniginių sąnaudų, susijusių su dokumentų pateikimu ar bendradarbiavimu su tyrimą atliekančiu mokesčių administratoriaus darbuotoju (b. l. 53). Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja 2015 m. vasario 13 d. įgaliojimu įgaliojo savo sutuoktinį Arūną Danielių dešimtį metų inter alia atstovauti jos interesus Inspekcijoje ir jos teritoriniuose padaliniuose bei kituose institucijose atliekant visus veiksmus, susijusius su pajamų ir tuno deklaravimu, žodinių ar rašytinių paaiškinimų davimu, skundų, pareiškimų pateikimu ar atsiėmimu bei visų, su tuo susijusių deklaracijų ir kitų dokumentų paruošimu, pasirašymu, pateikimu ir atsiėmimu (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. 1. 33–35). Bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog pareiškėjos sutuoktinio mokestinį patikrinimą pavesta atlikti Klaipėdos AVMI (b. 1. 31, 53). Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas – sutuoktinis patvirtino, jog dirba Klaipėdoje. Taigi įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo teigti, kad pakartotinio patikrinimo atlikimas Klaipėdos AVMI pažeis pareiškėjos teises ar apsunkins jos pareigų atlikimą.

Apibendrinant spręstina, kad atsakovas ir Mokestinių ginčų komisija visapusiškai įvertino ir ištyrė šiam administraciniam ginčui reikšmingas aplinkybes. Todėl tenkinti pareiškėjos reikalavimą ir panaikinti Inspekcijos 2016 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 68-64 ir Mokestinių ginčų komisijos 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. S-99 (7-63/2016) nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 punktu. 132 str. 1 dalimi,

nusprendžia: Pareiškėjos S. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.