Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-03-14 · Administracinė byla Nr. AS-261-168-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-12-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-03-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-14
Bylos Nr.
AS-261-168-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00007-2012-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Ričardas Piličiauskas
Pareiškėjas
L. V.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, Vilniaus apskrities priešgaisrinei
Kategorijos
  • 70.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS261-168/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00007-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 70.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. V. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja L. V. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. spalio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101) 11.4-2220; 2) įpareigoti atsakovą Valstybės įmonę Registrų centrą iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti 2007 m. spalio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101) 11.4-2220; 3) įpareigoti atsakovą Registrų centrą iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti rūsio patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 79,44 kv. m.).

Pareiškėja paaiškino, kad su skundžiamo akto turiniu susipažino tik 2011 m. gruodžio 8 d., todėl termino skundui paduoti, kaip tai numato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis, nepraleido.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi administracinė byla Nr. I-1777-561/2012 pagal pareiškėjos L. V. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukta.

Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre į 46,94 kv. m bendro ploto kūrybinių dirbtuvių patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), nuo 2001 m. vasario 22 d. įregistruota pareiškėjos L. V. nuosavybės teisė. Į šios patalpos bendrą plotą įeina ir rūsio patalpos R-5 (22,44 m²) plotas. 2007 m. gegužės 24 d. UAB „Kadastrinių matavimų centras“ parengė rūsio patalpų, pažymėtų nuo R-1 iki R-5 imtinai (bendras plotas 79,44 m²), kadastrinių matavimų bylą, į kurią taip pat įtraukė patalpą R-5 (22,44 m²), bei 2007 m. spalio 9 d. parengė šių patalpų dalių paskaičiavimo projektą. Šios patalpos buvo pripažintos tinkamomis naudoti šioje byloje ginčijamu aktu, kuriame nurodyta, jog statytojai yra A. Š.-V., A. I., R. S. S. ir L. V.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas 2012 m. sausio 11 d., o nesant objektyvių duomenų, kad terminas skundui paduoti gali būti praleistas, pareiškėjos L. V. skundas buvo priimtas nagrinėti teisme Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartimi. 2012 m. kovo 19 d. pareiškėja pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą, o nesant objektyvių duomenų, kad terminas skundui paduoti gali būti praleistas, šis patikslintas skundas buvo priimtas nagrinėti teisme Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi.

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad Registrų centro Vilniaus filialui buvo pateiktas pareiškėjos 2011 m. kovo 17 d. prašymas įregistruoti jos nuosavybės teisę į skunde teismui prašomą išregistruoti rūsio patalpą (b. l. 69), ir kad pareiškėjos nuosavybės teisė į 772/10000 dalis rūsio patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) viešajame registre buvo įregistruota 2011 m. kovo 21 d. (b. l. 25).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad apie ginčo patalpos (rūsio) ir daiktinių teisių į ją įregistravimo aplinkybes pareiškėja buvo išsamiai informuota Registrų centro Vilniaus filialo 2011 m. balandžio 18 d. raštu Nr. IN(12.5.15.)-12097 (b. l. 71-72) bei 2011 m. liepos 29 d. raštu Nr. IN(12.5.1.15.)-21297 (b. l. 76-77), t. y. ji buvo informuota ir apie Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. spalio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101) 11.4-2220, kurį pareiškėja ginčija šioje byloje. Teismas konstatavo, kad pareiškėja apie ginčijamą aktą vėliausiai sužinojo 2011 m. liepos 29 d., tačiau dėl subjektyvių priežasčių į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi tik 2012 m. sausio 11 d., praėjus daugiau nei 5 mėnesiams, todėl buvo atmesti pareiškėjos argumentai, kad ji apie ginčijamą aktą sužinojo tik 2011 m. gruodžio 8 d. ir nepraleido termino skundo teismui paduoti.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos skundas paduotas teismui praleidus terminą šiam skundui paduoti (ginčijamas sprendimas priimtas 2007 m. spalio 2 d., apie priimtą sprendimą pareiškėja sužinojo vėliausiai 2011 m. liepos 29 d., o į teismą kreipėsi tik 2012 m. sausio 11 d.), svarbių priežasčių, dėl kurių minėtas terminas skundui paduoti galėtų būti atnaujintas, nenustatyta, todėl administracinė byla pagal pareiškėjos skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, remiantis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu, nutraukta.

II.

Pareiškėja L. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį.

Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog pareiškėjai turėjo būti įteiktas ginčijamo statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto egzempliorius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2563/2012), ir aplinkybės, kad aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas neatliko teisės aktais nustatytos pareigos dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo. Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką skundžiamo akto priėmimo metu reglamentavo Statybos techninis reglamentas 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (toliau – ir STR 1.11.01:2002), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242, kurio 30 punkte (redakcija, galiojusi 2007 m. spalio 2 d. skundžiamo akto priėmimo metu) buvo numatyta, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto egzempliorius įteikiamas statytojui (pareiškėjai). Tačiau toks egzempliorius pareiškėjai nebuvo įteiktas, taip pat byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad skundžiamas aktas jai buvo įteiktas. Aplinkybės, kad skundžiamas aktas pareiškėjai nebuvo įteiktas neginčija ir pats atsakovas. Taigi, terminas skundui dėl ginčijamo statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pateikti nebuvo praleistas.

Net ir tuo atveju, jeigu skundžiamas aktas pareiškėjai neturėjo būti įteiktas, ji nepraleido termino skundui paduoti, nes su skundžiamu aktu susipažino tik 2011 m. gruodžio 8 d., susipažinusi su administracine byla Nr. I-3935-562/2011, kai Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas pateikė rašytinį įrodymą – skundžiamą aktą, todėl skundą teismui dėl ginčijamo akto pareiškėja pateikė per vieną mėnesį nuo 2011 m. gruodžio 8 d., t. y. nepraleidusi įstatymo nustatyto termino. Tik susipažinusi su pačiu skundžiamu aktu administracinėje byloje Nr. 1-3935-562/2011, pareiškėja sužinojo, kad ji yra statytoja, kad skundžiamas aktas sukuria jai teises ir pareigas, kad skundžiamame akte nėra jos parašo, kad nėra statytojo prašymo (raštu) pripažinti statinį tinkamu naudoti ir statinio bendraturčių sprendimo (susitarimo) dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypo, infrastruktūros objektų, statinio inžinerinių sistemų, konstrukcijų bei patalpų naudojimo suformavus naujus kadastro objektus, įforminto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka ir kt.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija prie energetikos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, kadangi Nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261) 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl iš byloje pateikto Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo pareiškėja turėjo matyti ginčijamo dokumento datą ir numerį.

Atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi pirmosios instancijos teismas teisminio nagrinėjimo metu objektyviai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus bei teisingai nustatė, kad yra praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas skundui pateikti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos atskirojo skundo.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi kiekvienas atidus, protingas žmogus žino nuosavybės atsiradimo pagrindą ir laikytina, kad pareiškėjai, pateikiant prašymą dėl nuosavybės įregistravimo 2011 m. kovo 17 d. jau buvo žinoma apie ginčijamą 2007 m. spalio 2 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (1001)11.4-2220, arba tapo žinoma gavus nuosavybės teisę patvirtinantį pažymėjimą, kuriame esanti informacija pareiškėjai buvo žinoma jau 2011 m. kovo mėn. Gavusi nuosavybės dokumentus, pareiškėja buvo supažindinta su visais jos nuosavybės atsiradimo pagrindais, tarp jų ir minėtu statinio pripažinimo aktu. Pareiškėja turėjo pakankamai laiko išnagrinėti jai pateiktus duomenis, o, esant reikalui, susipažinti Valstybės įmonėje Registrų centre su visais dokumentais, kurių pagrindu buvo padaryti įrašai apie jos nuosavybę. Taip pat pareiškėja apie susidariusią situaciją išsamiai buvo informuota Valstybės įmonės Registrų centras raštais (2011 m. balandžio 18 d. Nr. IN(12.5.15)-12097 ir 2011 m. liepos 29 d. Nr. IN(12.5.2.15)-21297). Todėl pareiškėja vėliausiai 2011 m. liepos 29 d. žinojo apie ginčijamą aktą, su juo sutiko, jo neginčijo, todėl praleido įstatymų garantuojamą terminą jam apskųsti. Valstybės įmonei Registrų centras administracinėje byloje Nr. 1-3935-562/2011 pateikus raštinį įrodymą – skundžiamą aktą pareiškėja ėmė piktnaudžiauti savo teisėmis ir, matydama, kad pateiktas įrodymas yra jai nepalankus, ėmėsi jį ginčyti šioje administracinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartis, kuria nutraukta administracinė byla, motyvuojant tuo, jog į teismą kreiptasi praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skundo padavimo terminą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009, Nr. AS62-235/2011)

Pažymėtina, jog, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodo pareiškėja, Statybos techninio reglamento 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242, 30 punktas (redakcija, galiojusi skundžiamo akto priėmimo metu) numatė pareigą statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto vieną egzempliorių įteikti statytojui. Kaip matyti iš skundžiamo akto, vienu iš statytojų buvo ir pareiškėja (b. l. 24). Tačiau pareiškėja nurodo, kad tokio egzemplioriaus nėra gavusi, o byloje taip pat nėra tokių duomenų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės normas, suformuluota taisyklė, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y.: apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog 2011 m. kovo 17 d. Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui pareiškėja pateikė prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į jai priklausančią rūsio patalpos dalį (b. l. 69), kurio pagrindu nuo 2011 m. kovo 21 d. pareiškėjai įregistruota nuosavybės teisė į 772/10000 rūsio patalpos dalį (b. l. 25). 2011 m. kovo 28 d. prašymu, pateiktu Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo direktoriui, pareiškėja nurodė, jog pagal registro išrašą, išduotą 2011 m. kovo 21 d., nurodytas (duomenys neskelbtini) pastato rūsio patalpų bendras ir pagrindinis plotas, tačiau prašė paaiškinti, kur tiksliai yra jai nuosavybės teise priklausančios, rūsyje esančios pagalbinės patalpos 22,44 m², plane pažymėtos R-5 (b. l. 70). Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas 2011 m. balandžio 18 d. raštu Nr. IN(12.5.1.15.)-12097 nurodė pareiškėjai, kad kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti bendraturčio R. S. S. atstovui L. J. pateikus Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. spalio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4-2220 ir jam prašant pagal kartu su prašymu pateiktoje kadastro duomenų byloje užfiksuotus kadastro duomenis (b. l. 71-72). Vėliau 2011 m. liepos 13 d. prašymu Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui pareiškėja prašė pakeisti registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai pakeisti registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl nuosavybės teisių registravimo bei ištaisyti nekilnojamojo turto kadastre įrašytus neteisingus duomenis apie rūsio patalpas ir atitinkamai ištaisyti registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie kadastrinius matavimus, inter alia 2007 m. spalio 9 d. rūsio patalpų dalių paskaičiavimo projektą (b. l. 73-75). 2011 m. liepos 29 d. raštu Nr. IN(12.5.1.15.)-21297 Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas pareiškėją taip pat informavo, kad rūsio patalpos buvo suformuotos ir nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2007 m. spalio 8 d. teritoriniam registratoriui pateikto 2007 m. spalio 2 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-2220 pagrindu ir teritorinis registratorius taisyti įrašus nekilnojamųjų daiktų registro įrašuose neturi galimybės, nes duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti (b. l. 76-77). Taigi, kaip matyti iš šių aplinkybių, pareiškėja pati pateikė prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į dalį rūsio patalpos, vėliau susirašinėjo su Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialu dėl atitinkamų duomenų (įrašų) keitimo, o Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas jai net keliais raštais, iš kurių paskutinis buvo 2011 m. liepos 29 d. raštas Nr. IN(12.5.1.15.)-21297, informavo, kokiu pagrindu tam tikri įrašai atsirašo Nekilnojamojo turto registre taip pat nurodė ir skundžiamą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. spalio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4-2220. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai padarė išvadą, kad apie ginčo patalpos (rūsio) ir daiktinių teisių į ją įregistravimo aplinkybes pareiškėja buvo išsamiai informuota Registrų centro Vilniaus filialo 2011 m. balandžio 18 d. raštu Nr. IN(12.5.15.)-12097 (b. l. 71-72) bei 2011 m. liepos 29 d. raštu Nr. IN(12.5.1.15.)-21297 (b. l. 76-77), bei konstatavo, kad pareiškėja apie ginčijamą aktą vėliausiai sužinojo 2011 m. liepos 29 d. Duomenų, pagrindžiančių priešingas arba kitokias aplinkybes, pareiškėja nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja dėl subjektyvių priežasčių į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi tik 2012 m. sausio 11 d., praėjus daugiau nei 5 mėnesiams, ir pagrįstai atmetė pareiškėjos argumentai, kad ji apie ginčijamą aktą sužinojo tik 2011 m. gruodžio 8 d. Ir net jei pagal teisės aktus (Statybos techninį reglamentą 1.11.01:2002) pareiškėjai skundžiamas aktas turėjo būti įteiktas, tačiau tai nebuvo padaryta (ši aplinkybė byloje nebuvo nei patvirtinta nei paneigta), tai nepaneigia pareiškėjos sužinojimo apie skundžiamą aktą fakto, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas, kadangi bylos faktinės aplinkybės liudija, kad tokią informaciją apie aktą pareiškėja sužinojo vėliausiai 2011 m. liepos 29 d. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios objektyviai kliudė jai kreiptis su skundu į teismą per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pagrįstai teismo savalaikis procesinių teisių neįgyvendinimas vertintas kaip subjektyvi termino praleidimo priežastis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjos L. V. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas teisingai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykius reguliuojančias procesinės teisės normas bei rėmėsi suformuota teismų praktika panašiose bylose, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos L. V. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas