Utenos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant ieškovei J. J., jos atstovei advokatei N. Ž., atsakovų J. K. ir A. K. atstovei advokatei D. A.,

žodiniame teismo posėdyje nagrinėdama ieškovės J. J. ieškinį atsakovams J. K. ir A. K. dėl pažeidimų pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartimi nustatytas pasirengimas bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu.

4. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai patenkino dalį ieškinio reikalavimų, sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė teismo įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti Žemės sklype įrengtą kelio užtvarą, pažymėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinerinio statinio plane koordinatėmis (duomenys neskelbtini); iš Žemės sklypo ribų, kertančių servitutinį kelią, pažymėtą 2024 m. lapkričio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinerinio statinio plane atitinkamomis koordinatėmis, sudarančio 5, 8, 3 ir 5 kv. m. plotus, išvežti supiltą kelio gruntą, išlyginti žemės paviršių ir ant jo užpilti augalinį žemės sluoksnį. Atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, ieškovė prašė solidariai skirti atsakovams 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

6. Teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2025 m. balandžio 23 d.

7. 2025 m. balandžio 22 d. atsakovai pateikė papildomus įrodymus – nuotraukas pagal schemoje nurodytas koordinates apie pakoreguotas servitutinio kelio ribas. Paaiškino, kad kelio ribos pakoreguotos 2025 m. balandžio mėnesį, todėl negalėjo šių įrodymų pateikti kartu su tripliku. Dėl atsakovų pateiktų naujų įrodymų, bylos nagrinėjimas 2025 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje nepradėtas, siekiant sudaryti galimybę ieškovei susipažinti su naujais įrodymais ir patikrinti atsakovų atliktas servitutinio kelio įrengimo korekcijas vietoje.

9. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino savo atsisakymą nuo dubliku sumažintų ieškinio reikalavimų. Ieškovės atstovė paaiškino, kad bylinėjimosi išlaidos šioje byloje buvo patirtos dėl atsakovų veiksmų, pažeidžiant ieškovės nuosavybės teises. Nurodė, kad atsakovų komunikacija buvo silpna, nepaisant to, kad atsakovas buvo informuotas apie 2023 m. liepos 19 d. vyksiančius Žemės sklypo kadastrinius matavimus, pats buvo atvykęs nurodytu metu į Žemės sklypą, todėl nepagrįsti atsakovų tripliko argumentai, jog jiems nebuvo žinoma, kad atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus bus nustatomos servitutinio kelio ribos. Nurodė, kad atsakovų nepagarbą ieškovės nuosavybės teisei parodo ir aplinkybė, jog apie kelio įrengimo planą ieškovė buvo informuota 2023 m. rugsėjo 27 d., o jau kitą dieną kelias buvo įrengtas. Pažymėjo, kad atsakovai turėjo galimybę sumažinti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, matydami, kad pažeidė ieškovės teises, rinkosi ne iš karto pašalinti pažeidimus ir (ar) siūlyti ieškovei taikiai išspręsti ginčą, o tolesnį bylinėjimąsi.

10. Atsakydama į teismo klausimą, ieškovė nurodė, jog nustačiusi, kad buvo pažeistos jos nuosavybės teisės, ji į atsakovus tiesiogiai nesikreipė, prašydama pašalinti nustatytus pažeidimus, tačiau informavo policiją bei gyvenvietės seniūną. Nurodė, kad jos su atsakovais santykiai buvo konfliktiški.

11. Atsakydama į atsakovų atstovės klausimus, ieškovė nurodė, kad atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo ženklinamas servitutinis kelias, buvo tikslinamos Žemės sklypo ribos, sklypo kampuose buvo įstatyti kuoliukai, o servitutinis kelias su koordinatėmis buvo pažymėtas plane. Nurodė, kad 2023 m. liepos 19 d. buvo tik pradėti kadastriniai matavimai, o Žemės sklypo planas įregistruotas 2023 m. lapkričio mėnesį. Nurodė, kad ant Žemės sklypo plano pasirašė 2023 m. rugpjūčio 8 d., tačiau jis tuo metu dar nebuvo patvirtintas, todėl ji negalėjo apie servitutinio kelio koordinates informuoti atsakovų. Nurodė, kad 2006 m. preliminariame Žemės sklypo plane buvo pažymėta, kad servitutinis kelias yra 6 m. nuo griovio ribos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo tenkinamas, byla nutrauktina

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalimi bei 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, civilinė byla nutraukiama, jei ieškovas bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje atsisako atsakovui pareikšto ieškinio ir teismas tokį atsisakymą priima.

14. Nagrinėjamu atveju pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo padavė šią procesinę teisę turintis asmuo – ieškovė, ieškinio atsisakymas ir bylos nutraukimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajai tvarkai (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Be to, ieškovė teismui pateiktame rašytiniame pareiškime patvirtino, kad jai yra išaiškintos ir žinomos ieškinio atsisakymo procesinės pasekmės. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas priima ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukia.

15. Pažymėtina, kad bylą nutraukus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, jam grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio. Nurodyta teisės norma sudaro pagrindą grąžinti ieškovei 165 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio (220 Eur x 75/100), išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

17. Nepaisant to, kad ši byla baigiama nepriimant procesinio sprendimo dėl ginčo esmės, abi šalys palaiko procesiniuose dokumentuose pareikštus reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, motyvuodamos, jog būtent priešinga šalis yra atsakinga dėl šių išlaidų atsiradimo.

18. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

19. Įvertinęs bylos procesinės baigties priežastis, šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, teismas nusprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos iš esmės susidarė dėl atsakovų neteisėto elgesio.

20. Visų pirma, ieškovei pareiškus ieškinį, atsakovai atsiliepime pateikė duomenis, kad ištaisė kai kuriuos ieškinyje nurodytus servitutinio kelio Žemės sklype įrengimo pažeidimus, dėl ko ieškovė dublike sumažino ieškinio reikalavimus, vėliau atsakovai patenkino ir kitus ieškinio reikalavimus, tame tarpe visiškai pašalino jų įrengtą servitutinio kelio užtvarą, pakoregavo servitutinio kelio ribas, dėl ko ieškovė 2025 m. gegužės 19 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, t. y. ieškinio atsisakymą nulėmė tai, kad atsakovai iš esmės patenkino ieškinio reikalavimus. Tuo tarpu teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgyja ginčą laimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis), kuri šiuo atveju, nors ir netiesiogiai, yra ieškovė.

21. Antra, nors procesiniuose dokumentuose atsakovai pažymėjo, kad ieškovė inicijavo šį teisminį procesą nesant ginčo, todėl būtent ji yra atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, teismas su tokia atsakovų pozicija nesutinka. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų ir teismo posėdžio metu išsakytos pozicijos, šį teisminį procesą ji iniciavo siekdama apginti savo pažeistą nuosavybės teisę. Tai, kad atsakovai procesiniuose dokumentuose neginčijo aplinkybės, kad jų įrengtas servitutinis kelias ieškovės Žemės sklype neatitiko 2023 m. lapkričio mėnesį patvirtintame Žemės sklypo plane nurodytų servituto koordinačių, ar kad atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, jog patenkino dalį ieškinio reikalavimų, nepaneigia, jog ieškinio teismui pateikimo metu egzistavo nurodytos ieškovės teisės pažeidimas, t. y. pagrindas jai kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.113 straipsnio 2 dalis, CPK 2 straipsnis).

22. Atsakovų atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad atsakovai nesiekė konfliktuoti su ieškove, norėjo įsirengti servitutinį kelią, jog galėtų turėti privažiavimą iki savo sklypo, kad apie šį atsakovų norą ieškovė žinojo dar 2023 m. pavasarį, tačiau aiškios pozicijos dėl kelio įrengimo atsakovams nenurodė, taip pat neinformavo apie servitutinio kelio koordinačių nustatymą. Pažymėjo, kad servitutinis kelias buvo įrengtas 2023 m. rugsėjo 28 d., tuo tarpu Žemės sklypo planas įregistruotas 2023 m. lapkričio mėnesį, t. y. įrengiant kelią jiems nebuvo žinomos šio kelio koordinatės.

23. Teismas nekvestionuoja atsakovų siekio įsirengti servitutinį kelią pagrįstumo, tačiau vertina, kad siekdami šio tikslo atsakovai nesielgė kaip rūpestingi ir apdairūs servituto turėtojai, todėl tokio elgesio neigiami padariniai – šio proceso metu šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, tenka atsakovams.

24. Pažymėtina, kad atsakovai buvo informuoti, jog 2023 m. liepos 19 d. vyks Žemės sklypo kadastriniai matavimai, bus nustatomos šio sklypo ribos. Nors atsakovai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu neginčijo šios faktinės aplinkybės, teigė, kad jiems nebuvo žinoma, jog, atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, bus nustatomos ir servituto koordinatės, tuo labiau, kad matavimus atlikęs ieškovės matininkas atskirai nesužymėjo servituto riboženkliais.

25. Teismas kritiškai vertina nurodytus atsakovų argumentus, atsižvelgdamas į tai, kad servitutas ieškovės Žemės sklype buvo nustatytas dar 2007 m. vasario 14 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kad servitutas pagal savo prasmę yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiamą naudotis tuo svetimu daiktu (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Taigi servitutas yra ieškovės Žemės sklypui nustatyta apribojimas, todėl servitutinis kelias įeina į Žemės sklypo sudėtį. Atsižvelgiant į tai, pagrįstumo stokoja atsakovų, kaip servituto turėtojų, pozicija, jog būdami informuoti apie Žemės sklypo kadastrinius matavimus, jie negalėjo žinoti ir nežinojo, kad atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus siekiant parengti Žemės sklypo planą bus matuojamos ir nustatomos (koreguojamos) servituto ribos. Teismo vertinimu, atsakovai apie 2023 m. liepos 19 d. Žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo informuoti tuo pagrindu, kad Žemės sklype jų naudai yra nustatytas ginčo servitutas. Kaip atsakovai nurodė triplike, jų žemės sklypas nėra gretimas Žemės sklypui, todėl jų dalyvavimas atliekant kadastrinius matavimus nebuvo būtinas. Dėl to teismas sprendžia, kad atsakovai turėjo ir privalėjo suprasti, jog apie 2023 m. liepos 19 d. atliekamus Žemės sklypo kadastrinius matavimus jie buvo informuoti būtent dėl jų naudai nustatyto servituto, jo ribų, tuo labiau, kad kaip nurodo patys atsakovai, nuo 2023 m. gegužės mėnesio buvo suinteresuoti įrengti servitutinį kelią Žemės sklype.

26. Teismo vertinimu, apdairaus ir rūpestingo asmens standarto neatitinkantį atsakovų elgesį patvirtina ir tai, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. pateikę ieškovei susipažinti jų parengtą susitarimo dėl servitutinio kelio įrengimo projektą, atsakovai, negavę ieškovės pritarimo šiam projektui, jau kitą dieną įrengė servitutinį kelią. Šios teismo išvados nepaneigia atsakovų procesiniuose dokumentuose ir jų atstovės posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad tokį atsakovų elgesį sąlygojo iki tol buvusi neaiški ieškovės pozicija dėl servitutinio kelio įrengimo bei artėjanti žiema. Nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad iki aptariamo projekto pateikimo ieškovei šalys nebuvo suderinusios pozicijos dėl servitutinio kelio įrengimo, nepaneigia, jog terminas nuo ieškovės supažindinimo su servitutinio kelio įrengimo projektu iki servitutinio kelio įrengimo buvo neprotingas.

27. Teismui pripažinus, kad atsakovams buvo žinoma aplinkybė, jog ieškovės iniciatyva rengiamame Žemės sklypo plane bus nustatytos (pakoreguotos) servituto ribos, atmestini atsakovų argumentai, jog ieškovė neinformavo jų apie Žemės sklypo planą, jame nustatytas servituto koordinates. Pažymėtina, kad būtent atsakovams, kaip servituto turėtojams, įstatymas nustatyto pareigą nepažeisti kitų savininkų teisių (CK 4.113 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu atsakovai nurodytais argumentais nepagrįstai siekia šią pareigą perkelti ieškovei. Aplinkybė, kad 2023 m. liepos 19 d. atlikus kadastrinius matavimus servitutinis kelias nebuvo sužymėtas riboženkliais, nepaneigia atsakovų pareigos nepažeisti ieškovės, kaip Žemės sklypo savininkės, teisių.

28. Atsakovai bylinėjimosi išlaidų susidarymą dėl ieškovės kaltės motyvuoja ir tuo, kad pastaroji, prieš kreipdamasi į teismą, jų neįspėjo apie tokį savo ketinimą ir į teismą kreipėsi siekdama kerštauti prieš atsakovus.

29. Pasisakydamas dėl nurodyto, teismas pažymi, kad ši aplinkybė savaime nepatvirtina, jog ieškovei įspėjus atsakovus apie savo ketinimą kreiptis į teismą, teisminis ginčas tarp šalių nebūtų kilęs. Tuo labiau, kad net ir ieškovei pasikreipus į teismą, atsakovai ne iš karto ėmėsi veiksmų pašalinti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimus. Nors teismo posėdžio metu atsakovų atstovė paaiškino, kad ieškovė į teismą kreipėsi žiemos laikotarpiu, todėl servitutinio kelio taisymo darbai užtruko dėl įšalusios žemės, kaip matyti iš teismui pateiktų procesinių dokumentų atsakovai iš esmės laikėsi pozicijos, jog jie nežinojo ir negalėjo žinoti apie servitutinio kelio koordinates, kad ieškovė jų tyčia neinformavo apie Žemės sklypo planą, kad jie nemanė, jog įrengtas kelio užtvaras gali trukdyti ieškovei ir pan. Šie atsakovų argumentai patvirtina, kad tarp šalių buvo ginčas dėl servitutinio kelio įrengimo aplinkybių ir nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovai, sužinoję apie jų atžvilgiu pradėtą teisminį procesą, buvo suinteresuoti jį kuo greičiau užbaigti.

30. Vertinant aptariamus ieškovės veiksmus, pažymėtina ir tai, jog teisės aktai neįpareigoja teisminį procesą inicijuojančią šalį įspėti apie tai priešingą šalį, todėl ieškovė buvo laisva pasirinkti savo elgesio variantą. Tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju buvo siekiama apginti vieną iš svarbiausių žmogaus teisių – teisę į nuosavybės neliečiamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis).

31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad atsakovams tenka pareiga atlyginti ieškovei jos šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

32. Ieškovė pateikė duomenis, kad be 220 Eur žyminio mokesčio, kurio 75 procentai ieškovei grąžintini CPK 87 straipsnio 2 dalies pagrindu, šioje byloje patyrė bendrą 2 467 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Šią sumą sudaro 363 Eur už UAB „(duomenys neskelbtini)“ situacijos plano parengimą, 484 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą, 1 620 Eur už advokatės atstovavimo paslaugas, iš jų 960 Eur už ieškinio parengimą, 420 Eur už dubliko parengimą ir 240 Eur už pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdyje.

33. Nurodytos išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais duomenimis, išlaidos, susijusios su advokatės suteiktomis teisinėmis paslaugomis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių atlyginimo dydžių už ieškinio, dubliko parengimą, advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose (Rekomendacijų 7, 8 punktai), todėl ieškovei iš atsakovų priteistina bendra 2 522 Eur ((220 Eur×25/100)+2 467 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9, 10 punktai, 94 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 1 261 Eur.

34. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 15,86 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad padalinus šią sumą atsakovams lygiomis dalimis kiekvienam iš jų tektų po 7,93 Eur išlaidų, t. y. gaunama suma neviršytų minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 2 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 290-292 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

priimti ieškovės J. J. pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo ir civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovams J. K. ir A. K. dėl pažeidimų pašalinimo nutraukti.

Šalims išaiškintina, jog bylą nutraukus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima.

Grąžinti ieškovei J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 165 Eur (vieno šimto šešiasdešimt penkių eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. sausio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 319, AB „Swedbank“ banke, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi.

Priteisti ieškovei J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 261 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.