Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. L. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo –VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turint faktai - tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisi atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymų įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal LR CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal LR CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (LR CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Nustatyta, kad duomenys neskelbtini) mirė L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini). V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), buvo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutuoktinis, todėl turėjo teisę paveldėti jos turtą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnį (mirusioji testamento sudariusi nebuvo). Nekilnojamojo turto registre iki šiol L. L. ir V. L. vardu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, registruotas nekilnojamasis turtas - 0,0300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nurodytas žemės sklypas yra sodininkų bendrijoje „Pasaga“. Kaip nurodo pareiškėjas, mirus tėvui V. L., jis, kaip įstatyminis įpėdinis, pagal turto apyrašą 2024 m. gegužės 20 d. priėmė palikimą, tačiau jam nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kadangi paaiškėjo, kad po motinos L. L. mirties niekas iš galimų įstatyminių įpėdinių nesikreipė į palikimo vietos atsiradimo notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas po savo motinos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi manė, kad mirusio sutuoktinio turtą paveldi pergyvenęs sutuoktinis, šiuo atveju, jo tėvas V. L.. V. L. po savo sutuoktinės L. L. mirties dėl atsiradusio palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė ir savo paveldėjimo teisės į paveldėtą turtą neįteisino, kadangi buvo įsitikinęs, jog palikimą priėmė praktiškai pradėjęs sutuoktinės turtą valdyti, buvo įsitikinęs, kad nebūtina atlikti kokių nors papildomų veiksmų bei kreiptis į notarą norint paveldėti mirusios sutuoktinės turtą.

Remiantis byloje esančiais pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais, nustatyta, kad po sutuoktinės L. L. mirties pareiškėjas bei jo tėvas V. L. ir toliau liko gyventi tėvams priklausančiame sodo sklype, kuriame pastatyti laikinieji statiniai, sodo namelis bei mobilus namelis, kuriuose galima gyventi bet kuriuo metų laiku ir jį prižiūrėjo.

Teismas sprendžia, kad nustatytų faktinių duomenų visuma yra pakankama konstatuoti faktą, jog V. L., po savo sutuoktinės L. L. mirties faktiškai pradėjo valdyti mirusiosios turtą ir taip priėmė jos palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – jis, kaip įstatyminis įpėdinis, priėmęs tėvo V. L. palikimą, įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą V. L. priklausiusį turtą, todėl paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.