- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2016-12-16
- Bylos Nr.
- I-3112-289/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- L. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atstovui,
dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui A. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo L. A. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2016 m. rugpjūčio 22 d. buvo gautas pareiškėjo L. A. skundas (b. l. 2), kuriame prašoma iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, priteisti 1400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas L. A. savo paties skunde keliamus reikalavimus palaikė, patvirtino skunde nurodytas aplinkybes, prašė priteisti 1400 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Savo skunde pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo etapuojamas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Etapavimas tęsėsi ilgai, net 3,5 valandos. Lukiškėse jis buvo patalpintas į kamerą Nr. 115, kurios langai buvo išdaužyti, joje buvo šalta, todėl jis susirgo. 2016 m. sausio 1 d. dar nepasveikusį jį išvežė iš Lukiškių atgal į Šiaulių tardymo izoliatorių. Kelionė tęsėsi net 6 valandas, konvojus buvo perpildytas, kelionės metu jam „nebuvo suteiktas tualetas“. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo patalpintas į kamerą Nr. 31, kurioje buvo šalta, drėgna. Po to buvo perkeltas ir laikomas kameroje Nr. 16. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas apie mėnesį laiko, t. y. 27 dienas. Dėl šios priežasties jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, neturtinę žalą. Prašo tenkinti skundą ir priteisti jo naudai 1400 Eur moralinei žalai atlyginti (b. l. 2).
Teismo posėdžio metu atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovas A. S. nurodė, kad tarnyba susikoncentravusi į konvojavimo sąlygas konvojavimo viešo saugumo tarnybos transportu. Pareiškėjas iš viso buvo konvojuotas penkis kartus. Du konvojavimai buvo 2013 m. Pareiškėjas buvo konvojuotas viešojo saugumo tarnybos transportu. Viešojo saugumo tarnybos transportas išleidžiamas į maršrutą tik turėdamas registracijos liudijimą, išduotą Lietuvos Respublikos vardu. Liudijime yra įrašytas prierašas „suderinta su Europos komisija“. Konvojinį transportą Lietuvos valstybė derina su Europos komisija. Registracijos liudijimas yra teisės aktas, tą dieną galiojantis. Tai reiškia, kad automobilis pareiškėjo pervežimui buvo naudotas teisėtas, kaip numato įstatymas. Automobiliui ne rečiau kaip kartą per metus atliekama ekspertizės patikra, Konvojavimo taisyklių 146 straipsnio 4 dalies pagrindu, Saugaus eismo Lietuvos keliais 2 punkto pagrindu, Lietuvos kelių eismo taisyklių pagrindu. Esant perpildymui, žmonės nepriimamai į transportą. Daug bylų išnagrinėjo LVAT nekonstatavęs tokių pažeidimų. Automobiliai naudoti teisėtai ir pagrįstai, perpildymo faktą kategoriškai atmeta. Visas viešasis transportas Lietuvoje – skardos gaminiai kaip ir konvojinis transportas. Konvojiniam transportui yra suteikta specifinė funkcija. Ieškinys ir skundas dėl konvojavimo atmestini kaip nemotyvuoti ir nepagrįsti. Viešojo saugumo tarnybos konvojinio transporto pažymėjime nurodytas vežamų asmenų skaičius. Net negalėjo būti vežama maksimaliai, visą laiką vežama 2, 3, 4 asmenimis mažiau nei leistina, t. y. registracijos liudijime nurodyta, kad galima vežti mažiausiai keturiolika asmenų. Maršruto kelias Vilnius–Klaipėda– Vilnius – per Šiaulius. Konvojinis automobilis Vilnius–Klaipėda– Vilnius sustoja Kaune. Reikalui esant sustoja Radviliškio PK, jei yra asmenų, vežamų į Radviliškio PK. Visuose pasikeitimo punktuose garsiai pasakius prašymą dėl tualeto paslaugų, sustojama. Jei reikia dažniau dėl medicininių indikacijų suteikti tualeto paslaugas, jos suteikiamos. Turi būti įrašas medicininėje pažymoje. Tokio įrašo nebuvo. Nė vienas automobilis nevažiuoja šešias valandas.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime nurodyta, kad Viešojo saugumo tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai pareiškėją konvojavo 2015 m. gruodžio 31 d. planinio konvojaus maršrutais: Vilnius–Kybartai–Vilnius. Planinio konvojavimo metu buvo panaudotas specialiosios paskirties automobilis: „VW Crafter 50“, valst. Nr. EDL 150. Pareiškėjo konvojavimo metu naudota specialiosios paskirties transporto priemonė buvo tinkama konvojavimui vykdyti. Viešojo saugumo tarnyba konvojavo konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Pažymėjo, kad Viešojo saugumo tarnybos visas tarnybinis transportas, taip pat ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais, t. y. transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu, kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Viešojo saugumo tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turi ankščiau išvardintus dokumentus. Paminėti dokumentai išduoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu. Pažymėtina, kad specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama išvardintais dokumentais. Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Konvojavimo taisyklės). Kitų teisės aktų, reglamentuojančių konvojavimo eigą, nėra. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialiosios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialiosios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims. Nurodytų teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Pagal Konvojavimo taisyklių 109 punktą, Viešojo saugumo tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – bendras skaičius ir skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie leistinos ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina bendrą asmenų pervežimą ir izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojuojant pareiškėją specialiosios paskirties automobiliu nebuvo viršytas leistinas asmenų skaičius. Konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose patiems prašant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 punktu. Apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje. Būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti valstybės institucijų veiksmai, žala bei tarp jų egzistuojantis priežastinis ryšys. Nenustačius bent vienos iš civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Pagrindas teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas (Europos žmogaus teisių ir pagrindimų laisvių konvencijos 3 straipsnis). Vadinasi, suimtasis turėtų patirti ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį. Tokių aplinkybių, konvojuojant pareiškėją, Viešojo saugumo tarnyboje nebuvo užfiksuota. Tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kilusios iš Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnį. Šioje administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata konvojavimo metu arba po jo, ar būtų kilusios kitos neigiamos pasekmės. Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnai pareiškėjo konvojavimo metu Konvojavimo taisyklių reikalavimų nepažeidė, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai. Mano, kad nėra neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp tariamai pareigūnų neteisėtų veiksmų ir galimai atsiradusių neigiamų pasekmių. Prašo teismo pareiškėjo skundą dėl konvojavimo sąlygų atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 107). Prašė skundą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 58).
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodyta, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv. m (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Be to, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, kuriame nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, yra viešai paskelbtas teisės aktas ir būtent jis konkrečiai reglamentuoja aktualų teisinį reguliavimą. Pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas kameroje Nr. 31 su 1–4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,24 kv. m iki 10,62 kv. m, bei kameroje Nr. 16 vienas arba dar su vienu kalinamuoju ir vienam asmeniui teko nuo 9,54 kv. m iki 19,09 kv. m gyvenamojo kameros ploto. Dėl kamerų atitikimo higienos reikalavimams nurodė, kad pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu Šiaulių visuomenės sveikatos centras neatliko patikrinimų dėl kamerų Nr. 31 ir Nr. 16 neatitikimo higienos normos reikalavimams. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl nepakankamo šviesos patekimo į patalpas, drėgmės ar šalčio, ventiliacijos nebuvimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui dėl šio laikotarpio laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 108). Prašė skundą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 74).
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime nurodyta, kad L. A. į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – Lukiškių TI-K) atvyko 2015-12-31 ir buvo patalpintas į gyvenamąją kamerą Nr. 115. Pažymėjo, kad pareiškėjas atvyko abstinencijos būklės ir buvo nukreiptas į į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Pažymėjo, kad iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės L. A. išvažiavo į Kybartų pataisos namus. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatorius ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime – 625, bei didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime – 29. LR teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių I skyriaus 11 punkte yra nurodytas didžiausias pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti, t. y. pagal 11.1 punktą, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime neturi viršyti 300 (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius – 954. Pažymėjo, kad šis skaičius nuolat yra viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos (pvz., šiuo metu jų yra 87), bei nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, ir atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po 1 žmogų (tik labai retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti laikomi po 2 asmenis). Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, todėl Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymi, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras buvo laikomasi LR suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Taip pat, skirstant atvykusius asmenis į kameras, yra laikomasi ir LR bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo L. A. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bei Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos neteisėtais veiksmais, t. y. jis buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriaus bei Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kamerose, kuriose buvo šalta, drėgna, taip pat jo pervežimas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą bei atgal tęsėsi per ilgai, kovojus buvo perpildytas, kelionės metu jis nebuvo nuvestas į tualetą, todėl prašo priteisti jo naudai 1400 Eur moralinei žalai atlyginti.
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK6.249 straipsnis), tačiau LR CK6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos mėn. 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-146-1527-12).
Veiksmų neteisėtumo pagal LR CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Savo skunde pareiškėjas nurodo, kad jis buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriaus bei Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kamerose, kuriose buvo šalta, drėgna, taip pat jo pervežimas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą bei atgal tęsėsi per daug ilgai, kovojus buvo perpildytas, kelionės metu jis nebuvo nuvestas į tualetą.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų skundžia kalinimo laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio mėnesio pabaigos. Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2016-09-07 pažymos Nr. 60/09-33450 „Dėl L. A.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nagrinėjamu laikotarpiu buvo kalinamas nuo 2016-01-05 iki 2016-01-20 kamerose Nr. 31 ir 16. Pažymėtina, kad kamerose buvo laikoma nuo 1 iki 5 asmenų, vienam kalinamam asmeniui teko nuo 4,25 kv. m iki 19,09 kv. m kameros ploto, ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju taikytinos higienos normos, galiojančios nuo 2015 m. lapkričio 1 d.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas nurodo, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus tas patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 16 punktas numato gyvenamųjų patalpų, prausyklų, dušų, persirengimo kambarių oro temperatūros, santykinės drėgmės ribas, oro judėjimo greičius atskirais metų laikais.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-10-07 patikrinimo aktas Nr. EP-447 tiesiogiai su pareiškėjo keliamais reikalavimais bei laikotarpiu apgyvendinimo kamerose nesietinas, nes patikrinimo metu pareiškėjas nebuvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu Šiaulių visuomenės sveikatos centras neatliko patikrinimų dėl kamerų Nr. 31 ir Nr. 16 neatitikimo higienos normos reikalavimams.
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016-09-12 pažymoje Nr. 62/08-635 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ (b. l. 62) nurodyta, kad pagal Lietuvos higienos normą HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (kamerose yra skaidraus stiklo langai). Įstaigoje nėra įrengtos ventiliacijos sistemos, todėl patalpose gali būti per mažas judėjimo greitis ir/ar santykinės drėgmės lygis. Pažymėtina, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma, t. y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos, įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą, natūralią apšvietą gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas. Šiaulių tardymo izoliatoriaus visos patalpos šaltuoju metų laiku šildomos centralizuotai, šiluma tiekiama iš miesto tinklų. Pati įstaiga tiekiamo šildymo parametrų nereguliuoja. Gyvenamosiose kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas vadovaujantis HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“. Kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jų plotą, yra du šviestuvai, kuriuose įstatytos dvi–keturios dienos šviesos lempos (lium 36W/840 613), ir dirbtinė naktinė šviesa (kaitrinė lemputė 25W). Pažymėtina, kad Šiaulių tardymo izoliatorius susiduria su ypač didele problema: suimtieji (nuteistieji) nuolat gadina ir laužo elektros instaliaciją, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus. Todėl, nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tačiau tai neturi ilgalaikio efekto. Gyvenamosiose kamerose yra skaidraus stiklo langai.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016-09-08 pažymoje Nr. 61/04-2117 „Dėl L. A.“ (b. l. 61) nurodyta, kad duomenų apie tai, jog laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-01-31 pareiškėjas L. A. kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su prašymais ar skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų, nerasta.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atsiliepime nurodyta, kad L. A. į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą atvyko 2015-12-31 ir buvo patalpintas į gyvenamąją kamerą Nr. 115. Pareiškėjas atvyko abstinencijos būklės ir buvo nukreiptas į į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės L. A. išvežtas į Kybartų pataisos namus (b. l. 71–74).
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-09-14 pažymoje Nr. 24-7317 (b. l. 78) nurodyta, kad L. A. 2015-12-30 į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą atvyko abstinencijos būklės ir tą pačią dieną buvo nukreiptas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės nukreiptas į Kybartų pataisos namus.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog iš turimų rašytinių įrodymų negalima konstatuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus bei Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo neteisėtų veiksmų ar neveikimo dėl Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ numatytų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos konvojavimo taisyklės (toliau vadinama – Taisyklės) nustato konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą.
Taisyklių 106 punkte yra numatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo jų pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jeigu konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių administracijai, tai konvojuojamojo priėmimas į transporto priemonę tęsiamas po to, kai Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų arba teritorinių policijos įstaigų areštinių atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą (107 punktas).
Specialusis transportas įrengiamas atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas dėl konvojuojamųjų gabenimo (108 punktas).
Specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų (109 punktas).
Taisyklių 134 puntas numato, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną.
Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime nurodyta, kad tarnybos pareigūnai pareiškėją konvojavo 2015 m. gruodžio 31 d. planinio konvojaus maršrutais: Vilnius–Kybartai–Vilnius. Planinio konvojavimo metu buvo panaudotas specialiosios paskirties automobilis: „VW Crafter 50“, valst. Nr. EDL 150. Pareiškėjo konvojavimo metu naudota specialiosios paskirties transporto priemonė buvo tinkama konvojavimui vykdyti. Viešojo saugumo tarnyba konvojavo konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Pažymėjo, kad Viešojo saugumo tarnybos visas tarnybinis transportas, taip pat ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais, t. y. transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu, kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Viešojo saugumo tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turi ankščiau išvardintus dokumentus. Paminėti dokumentai išduoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu. Pagal Konvojavimo taisyklių 109 punktą, Viešojo saugumo tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius –bendras skaičius ir skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie leistinos ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina bendrą asmenų pervežimą ir izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojuojant pareiškėją specialiosios paskirties automobiliu nebuvo viršytas leistinas asmenų skaičius. Konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose patiems prašant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 punktu. Apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje (b. l. 84–86). Atsiliepime nurodytas aplinkybes patvirtina Viešojo saugumo tarnybos prie VRM Vilniaus dalinio 2015-12-31 kelionės žiniaraštis Nr. 513 (b. l. 87–88) bei Kybartų pataisos namų 2015-12-31 lydimų nuteistųjų bei kalinamųjų asmenų sąrašas Nr. 7/17-1818 (b. l. 89–90).
Iš turimų rašytinių įrodymų negalima konstatuoti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, Konvojavimo taisyklėse numatytų reikalavimų pažeidimo.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Pareiškėjo nurodytais motyvais tenkinti jo prašymo priteisti neturtinę žalą nėra pagrindo, kadangi reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo L. A. skundą dėl 1400 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atmesti kaip nepagrįstą.