Kauno apygardos teismo nutartis

2008-05-13 · Civilinė byla Nr. 2S-635-527/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-13
Bylos Nr.
2S-635-527/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Gražina Davidonienė, Ramūnas Mitkus
Atsakovas
R. G.
Ieškovas
O. G.
Civilinė byla Nr.2S-635-527/2008
pirmosios instancijos teismo teisėja Milda Remeikienė
procesinio sprendimo kategorija 118.5; 121.14; 122.2
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Gražinos Davidonienės ir Ramūno Mitkaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-1293-192/2008 pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl išlaikymo priteisimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu (b.l.3) prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą mažametei šalių dukrai kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 700 Lt iki jos pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą 2.150 Lt. Prieš teismo posėdį ieškovė pasiūlė atsakovui taikiai susitarti dėl išlaikymo teikimo ir, atsakovui sutikus, šalys pateikė teismui taikos sutartį, kuria prašė ją patvirtinti, o civilinę bylą Nr.2-1293-192/2008 nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 12 d. nutartimi (b.l.37-38) prašymą patenkino ir patvirtino ieškovės ir atsakovo taikos sutartį, sudarytą 2008-03-12, pagal kurią šalys susitarė, kad:

atsakovas įsipareigoja teikti išlaikymą dukrai A. G. periodinėmis išmokomis po 700 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2007-12-17) iki jos pilnametystės;ieškovė atsisako reikalavimo atsakovui dėl išlaikymo įsiskolinimo 2.150 Lt;atsakovas apmoka bylinėjimosi išlaidas valstybei;kiekviena šalis sumoka savo turėtas atstovavimo išlaidas.

Be to, teismas priteisė iš atsakovo valstybei 13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o civilinę bylą Nr. 2-1293-192/2008 nutraukė.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l.40-41) atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad taikos sutartį pasirašė iš esmės suklydęs, neįvertinęs esminių sutarties nuostatų dėl išlaikymo dydžio (sandorio esmės), t.y. kad tik atsakovas, o ne atsakovas ir ieškovė kartu, privalės mokėti dukros išlaikymui 700 Lt kas mėnesį. Taikos sutartį surašė ieškovės atstovė, žodžiu buvo aptartas tik atsakovo 2.150 Lt įsiskolinimo klausimas, nuo kurio ieškovė atsisakė. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad išlaikymo dydžio klausimas taikos sutartyje bus suformuluotas, atsižvelgiant į jo atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, kad dukters išlaikymui sutinka skirti po 350 Lt per mėnesį. Ieškovės atstovė surašė vienintelį taikos sutarties egzempliorių, kurį davė atsakovui pasirašyti. Sutartyje atsakovas matė nurodytą 700 Lt sumą, skirtiną dukters išlaikymui, tačiau buvo įsitikinęs, kad nurodytą sumą privalo mokėti abu tėvai, t.y. po 350 Lt kiekvienas. CK 6.983 str. 1 d. numatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia kitus ginčytinus klausimus. Minėta taikos sutartis objektyviai neišsprendžia kilusio ginčo dėl išlaikymo priteisimo, savo teisiniu rezultatu tenkinančio abi puses, bei neužkerta kelio kilti teisminiam ginčui ateityje dėl taikos sutarties nuginčijimo. Taikos sutarties nuostata dėl išlaikymo dydžio prieštarautų sąžiningumo, protingumo, teisingumo principams, nes objektyviai atsakovas neturi galimybių mokėti 700 Lt per mėnesį dukters išlaikymui. Atsakovo atlyginimas yra 1300 Lt per mėnesį, atsakovas yra paėmęs 5.000 Lt vartojimo paskolą. Per mėnesį, atskaičiuos visus būtinus mokėjimus, atsakovui liktų apie 500 Lt, t.y. mažiau, nei pagal patvirtintą taikos sutartį turėtų skirti dukrai. Neturėdamas galimybės susipažinti su taikos sutartimi iš anksto, atsakovas iš esmės suklydo, klaidingai įvertino sutartyje suformuluotus įsipareigojimus dėl išlaikymo dydžio, todėl nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, turi būti panaikinta, o byla grąžinta pirmos instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui ginčo teisena.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.44-45) ieškovė prašo palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Šalies argumentai

Ieškovė nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad buvo pasirašytas tik vienas taikos sutarties egzempliorius, su kuriuo atsakovas susipažino paskubomis. Ieškovė nurodo, kad buvo surašyti trys šios sutarties egzemplioriai, kurių vienas buvo įteiktas teismui ir po vieną šalims. Atsakovas buvo aiškiai informuotas, kad šia sutartimi jis įsipareigoja mokėti po 700 Lt kas mėnesį savo dukters išlaikymui. CK 3.192 str. 1 d. nustato, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė šiuo metu nedirba, ji yra dukters auginimo atostogose, o jos mėnesines pajamas sudaro 97,50 Lt motinystės pašalpa. Atsakovas neskiria lėšų dukros išlaikymui, visiškai nedalyvauja dukros auklėjime, jokia kita forma materialinės paramos jai neteikia. Ieškovė viena užtikrina dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas – perka būtinus pagal dukros amžių baldus, apmoka būsto, komunalinių paslaugų išlaidas, nors šias vaiko gerovę užtikrinančias išlaidas proporcingai turėtų mokėti ir atsakovas (LR Vaiko teisių pagrindų įstatymo 11 str., 13 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl išlaikymo dydžio nustatymo numato, kad mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr.3K-3-469/2006 A.S. ir R.S.). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 800 Lt, todėl ieškovės prašyta išlaikymo suma nesiekia šio dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

CPK 42 str. 1 d. nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, padarydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.

Nustatyta, kad šalys 2008-03-12 sudarė taikos sutartį byloje, kurioje ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai išlaikyti 700 Lt periodines išmokas bei 2.150 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Pasirašyta taiko sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas sutinka mokėti 700 Lt per mėnesį savo dukros išlaikymui, o ieškovė atsisako 2.150 Lt reikalavimo atsakovui padengti vaiko išlaikymo įsiskolinimą. Ši sutartis buvo pasirašyta abiejų šalių, todėl darytina išvada, kad šalys laisva valia ir bendru sutarimu prisiėmė tam tikras teises ir pareigas, kylančias iš šios sutarties. CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, civilinis kodeksas įtvirtina vaiko poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyros principą, kuriuo teismai privalo vadovautis, priteisdami nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžius. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, ieškovė niekur nedirba ir darbo užmokesčio negauna, kadangi yra vaiko auginimo atostogose, o jos pajamas sudaro tik 97,50 Lt motinystės pašalpa, tuo tarpu atsakovo kasmėnesinės pajamos siekia 1.400 Lt. Taigi, akivaizdu, jog atsakovo galimybės aprūpinti savo nepilnametę dukterį šiuo metu yra žymiai didesnės, negu ieškovės. Atsakovo manymu, jo duktė šiuo metu neturi jokių ypatingų poreikių, kurie reikalautų išskirtinių išlaidų jos priežiūrai, kadangi mergaitė dar labai maža ir vaikų lopšelio darželio nelanko. Kolegija nesutinka su tokia atsakovo pozicija, kadangi abu tėvai, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena vaikas, privalo rūpintis, kad būtų užtikrintas ne tik būtiniausių, išgyvenimui reikalingų vaiko poreikių tenkinimas, tačiau abu tėvai turėtų sudaryti palankias ir visavertes sąlygas vaiko vystymuisi.

2008-05-10 atsakovas kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą su prašymu išreikalauti duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie ieškovės gaunamas pajamas, kadangi, jo žiniomis, ieškovė įsidarbino, o jos gaunamo atlyginimo dydis gali turėti esminės reikšmės teisingam sprendimui byloje priimti. 2008-05-13 raštu Nr.(9.44)10.V-6023 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius informavo teismą apie tai, kad ieškovė 2008-04-09 įsidarbino T. Ž. firmoje, tačiau įmonė dar nėra pateikusi duomenų apie darbuotojams priskaičiuotus darbo užmokesčius už 2008 m. balandžio mėnesį, kadangi tokią informaciją įmonė privalo pateikti iki 2008-07-15. Remdamasis šia informacija, akivaizdu, jog skundžiamos nutarties priėmimo dieną ieškovė T. Ž. firmoje nedirbo ir jokio darbo užmokesčio negavo, o duomenimis apie tai, kad šiuo metu ieškovės finansinė padėtis yra iš esmės pasikeitusi, lyginant ją su 2008-03-12 buvusia padėtimi, kolegija taip pat nedisponuoja. Pažymėtina, kad CK 3.201str. 1 d. numato, kad teismas, pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį gali sumažinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Vadinasi, tik ateityje, ieškovės turtinei padėčiai iš esmės pasikeitus, atsakovas, remdamasis CK 3.201 str. 1 d., galės kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai sumažinimo, o ta aplinkybė, kad ieškovė nuo 2008-04-09 yra įsidarbinusi, skundžiamos nutarties nedaro neteisėta.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad jis, pasirašydamas taikos sutartį, suklydo, kadangi buvo įsitikinęs, kad išlaikymo dydžio klausimas taikos sutartyje yra suformuluotas taip, kad jis ir ieškovė savo dukros išlaikymui turės skirti po 350 Lt per mėnesį, kas ir sudarys bendrą 700 Lt sumą. Tačiau tuo pačiu atsakovas nurodo, kad taikos sutartyje matė nurodytą 700 Lt sumą, skirtiną dukters išlaikymui, kurią jis, sutikdamas su sutarties sąlygomis, privalės mokėti savo dukters išlaikymui. CPK 140 str. 3 d. nustatyta, kad prieš tvirtindamas šalių pateiktą taikos sutartį, teismas privalo šalims išaiškinti šių procesinių veiksmų pasekmes. Ši teismo pareiga yra imperatyviai nurodyta įstatyme, kadangi šalims, patvirtinus taikos sutartį, ieškovas nebegalės kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu, o tokia teismo nutartis šalims įgys prejudicinę galią. Atsakovas nurodo, kad neturėjo galimybės išsamiai susipažinti su taikos sutartimi ir dėl to suklydo, klaidingai įvertinęs sutartyje suformuluotus įsipareigojimus dėl išlaikymo dydžio. Kolegija nesutinka su tokiu atskirojo skundo argumentu, kadangi iš 2008-03-12 vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė teismo patvirtinti pateiktą taikos sutartį. Teismas, vadovaudamasis CPK 140 str. 3 d., išaiškino šalims taikos sutarties sudarymo sąlygas ir pasekmes, o šalys nurodė jas supratę. Todėl kolegija daro išvadą, kad atsakovui buvo tinkamai išaiškinta, kad pagal taikos sutartį jis turės dukrai mokėti ne 350 Lt, o 700 Lt kas mėnesį, o atsakovas taikos sutarties sąlygas suprato ir jų neginčijo. Sistemiškai aiškinant CK 6.986 str. 1 d. nuostatą, darytina išvada, kad teismas negali tvirtinti šalių taikos sutarties tuo atveju, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajam interesui ar pažeidžia trečiųjų asmenų interesus. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog šalių pateikta ir teismo patvirtinta taikos sutartis, joje nurodytos sąlygos bei prašymas nutraukti civilinę bylą prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui ar kitaip pažeistų trečiųjų asmenų interesus.

Kadangi nustatyta, jog Kauno miesto apylinkės teismas šalių pateiktą taikos sutartį patvirtino bei civilinę bylą Nr.2-1293-192/2008 nutraukė nepažeisdamas CPK nuostatų, o taikos sutarties turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui ir nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų, kolegija atskirąjį skundą atmeta kaip nepagrįstą, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str.,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai Gražina DavidonienėRamūnas Mitkus