Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Teisėja Ingrida Kirsnytė Administracinė byla Nr. ATP-434-350/2014

2014 m. spalio 29 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Ulienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-06-09 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Ulienės nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) , A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, 2013 m. lapkričio 12 d. maždaug nuo 18 val. iki 2013 m. lapkričio 13 d. 07.00 val., girtaudamas savo namuose, (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) k., s/b „(duomenys neskelbtini) “, Panevėžio r., paliko savo vaikus B. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir N. T., gim. (duomenys neskelbtini) be priežiūros, nesirūpino jais, nestebėjo jų ir nesureagavo į vaikų poreikius, kai mažamečiai dėl stipriai nuo alkoholio apsvaigusių asmenų elgesio namuose, triukšmo, jautė stiprų nerimą, išgąstį, nesaugumo jausmą, baimę, todėl B. T., ieškodamas suaugusiųjų pagalbos, elgėsi pavojingai savo sveikatai – paskubomis, tamsiu paros metu, apsirengęs ne pagal tuo metu buvusias oro sąlygas (be striukės ir oro sąlygoms tinkamų batų) išėjo iš namų, esančių Panevėžio rajone ir ėjo į Panevėžio miestą, pas (duomenys neskelbtini) gyvenantį senolį V. A. T..

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Ulienė skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą: A. T. pripažinti padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skirti nuobaudą, bei įpareigoti jį išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus.

Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas neišsamiai ištyrus bylos aplinkybes, padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas visiškai neanalizavo pačių mažamečių vaikų paaiškinimų, duotų ekspertams, tyrusiems jų psichinę būklę ir nevertino kitų ekspertų išvadų ir jomis rėmėsi tik tiek, kiek reikėjo teismo išvadai, kad apklausiami vaikai apie tėvo alkoholio vartojimą įvykio dieną visai neužsimena. Tačiau teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiose ekspertizių išvadose užfiksuota, kad A. T. vaikai gina tėvą, bet kokius neigiamus jo veiksmus, vengia kalbėti apie šeimos santykius. Vaikai tėvą vaizduoja kaip autoritetingą ir sau reikšmingą asmenį, tačiau, ekspertų nuomone, psichologinio tyrimo rezultatai, atskleidžia ryškius B. T. vidinius konfliktus namų aplinkoje - jis bijo nepaklusti tėvo autoritetui, menkindamas motinos veiksmus, jis giria ir pateisina tėvo elgesį. N. T. prisirišimą apibūdina kaip nesaugų, apibrėžtą per besąlygišką paklusimą autoritetui ir baimę elgtis nenuolankiai. Ekspertų nuomone galima teigti, jog vaikai iš tėvo patiria poveikį, kuris turi neigiamos įtakos vaikų objektyviam bylos įvykių aplinkybių pateikimui - netinkamą tėvo elgesį tiriamasis neigia, visoms situacijoms pateikia išteisinamus tėvą paaiškinimus. Tokiais ekspertizės duomenimis yra paaiškinama aplinkybė, kodėl vaikai, apie A. T. alkoholio vartojimą 2013 m. lapkričio 12 d. net neužsimena. Ir nors B. T. neigia tos dienos situacijoje patyręs neigiamus išgyvenimus, byloje esantys duomenys prieštarauja jo žodžiam, nes byloje yra jo vyresnėlės sesers paaiškinimas apie tai, kad „brolis atėjo apsirengęs maikute, sportinėmis kelnėmis, apsiavęs kroksus, verkė, nes tėvas išvarė iš namų“, o teismo psichologų-psichiatrų išvadoje aiškiai nurodoma, kad prieš tai buvusi bendra namų atmosfera B. T. kėlė neigiamus jausmus - nerimą, baimę ir bejėgiškumą su kuriais tvarkytis savarankiškai jam stinga vidinių resursų ir gyvenimiškos patirties.

Prokurorė nurodo, kad nors teismas ir pripažįsta, kad 2013 m. lapkričio 12 d. A. T. namuose buvo vartojamas alkoholis tačiau teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad konfliktinę situaciją sukėlė E. T. isterija, o A. T. vaikus namuose paliko vienus tik siekdamas kad situacija dar labiau nepablogėtų. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai ne kartą yra susidūrę su konfliktiška namų aplinka dėl tėvų girtuokliavimo, abiejų tėvų ir vėl vartojamas alkoholis namuose šiuo atveju akivaizdžiai traumavo jų psichiką, pažeidė interesus, nes tėvai visai nereagavo į jų poreikius ir buvo abejingi ( emocinė prievarta ), o vėliau buvo palikti vieni, išgąsdinti. Be to, konfliktas kilo E. T., bandančiai apginti savo sūnaus interesus, pradėjus aiškintis sūnaus sumušimo aplinkybes.

Byloje nustatytai situacijai prieštarauja ir teismo motyvai, kad sprendžiant klausimą dėl rūpinimosi savo vaiku, A. T. veiksmai yra sietini tik su jo pareiga nupirkti šiltus rūbus ir paaiškinti, kad esant šaltam orui būtina šilčiau apsirengti. Prokurorė neabejoja, kad vaikas žinojo apie šaltam orui reikalingą aprangą ir ją turėjo, tačiau ta aplinkybė, kad jis išėjo iš namų be tinkamų drabužių būtent ir įrodo, kad namus jis paliko paskubomis, negalvodamas apie savo sveikatą, t.y. jusdamas nerimą, baimę ir bejėgiškumą.

Apibendrindama prokurorė nurodo, kad konfliktai šeimoje, darantys žalą vaiko psichikai, bei atvejai, kai tėvai dėl savo būsenos nepajėgūs pasirūpinti vaikais, patenka į ATPK 181 straipsnyje aprašyto teisės pažeidimo sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą, prokurorės skundą bei teismui pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, jog priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl ko yra naikintinas priimant naują sprendimą, kuriuo A. T. būtų pripažintas kaltu pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, paskiriant atitinkamą nuobaudą.

ATPK 181 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 punktas numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo. Remiantis minėto Įstatymo 8 straipsnio 1 punktu, vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis (Įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai Įstatymo 43 str. 2 d. įtvirtinta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepakankamai įsigilino į surinktus ir teismui pateiktus duomenis, jų visumą, priimdamas sprendimą rėmėsi tik tais duomenimis, kurie paneigia A. T. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo, o nevertino byloje surinktų duomenų visumos.

Nagrinėjamoje byloje A. T. neigė 2013-11-12 nesirūpinęs savo vaikais, nurodė, kad tą vakarą juos vienus buvo palikęs tik 30 minučių, kol palydėjo jų isterijos priepuolio apimtą motiną – E. T., kuri buvo sukėlusi konfliktą, iki greitosios medicininės pagalbos. Grįžus namuose rado tik dukrą ir sužinojo, kad sūnus buvo išėjęs jo ieškoti, o neradęs nuėjo pas močiutę, iš kur ryte pats jį nuvežė į mokyklą. Neigia, kad tą vakarą namuose buvo girtaujama, nurodė, kad A. T. sugyventinis buvo atsinešęs du butelius alaus, kurį jie vartojo tik 15 minučių.

Teismas skundžiamoje nutartyje aptarė posėdžio metu duotus E. T. parodymus apie tai, kad jai atėjus aplankyti vaikų į A. T. namus kilo konfliktas, nes ji aiškinosi, kodėl pastarasis muša sūnų ir vaikai viską girdėjo, tačiau teismas nekreipė dėmesio į tai, kad liudytoja teismo posėdžio metu teigė 2013-11-12 dienos aplinkybių nebepamenanti ir prašė remtis jos anksčiau duotais parodymais, kurie yra teisingi ir kurių teismas visiškai nevertino ir neanalizavo, skundžiamame nutarime dėl jų nepasisakė, nors iš posėdžio protokolo matyti, kad jie buvo paskelbti ( adm. bylos 30 l.).

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų – liudytojos E. T. apklausos protokolo matyti, kad ji tvirtina, jog A. T. sūnaus B. atžvilgiu psichinį ir fizinį smurtą vartoja jau ilgą laiką, būdamas pastoviai girtas ir piktas vaikų atžvilgiu elgiasi agresyviai, taip pat vaikai nuolat matydavo kaip A. T. ir jos atžvilgiu vartojo smurtą. Nurodė, kad su A. T. paskutiniu metu ji negyvena, vaikai auga prižiūrimi jų tėvo, tačiau paskutinio susitikimo metu bendraujant su sūnumi šis papasakojo, kad tėvas jį mušė – daužė jo galvą į šaldytuvą. 2013-11-12 ji buvo A. T. namuose, vartojo alkoholį ir priekaištavo dėl sūnaus patirto smurto, kilo konfliktas, vaikai viską girdėjo, po to ji buvo išvežta į ligoninę. Mano, kad sūnus tinkamai neapsirengęs pas močiutę tą vakarą pabėgo neapsikentęs to, kad tėvas jį puolė už tai, kad jis pasiskundė jai dėl jo atžvilgiu vartoto smurto ( 2 t. b.l. 94-96).

Šiuos jos parodymus visiškai patvirtina liudytojo A. T. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai apie tai, kad jam atvykus į A. T. namus, ten buvę A. T. ir E. T. jau buvo neblaivūs. Visi toliau girtavo virtuvėje, vaikai buvo kambaryje. E. T. iniciavo konfliktą dėl to, kad A. T. prieš tai mušė B. T., ji ėmė daužyti galvą į šaldytuvą, dėl ko jai A. T. iškvietė medikus. Vaikai tuo metu buvo išsigandę, į virtuvę nėjo. A. T. padėjo ją nuvesti iki greitosios pagalbos ir grįžo namo, o jis važiavo kartu su E. T. iki ligoninės, vėliau grįžo pas A. T. pasiimti dviračio. Iš A. T. sužinojo, kad B. T. pabėgo iš namų ir negrįžo visą naktį.

Analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir jį apklausiant liudytoju ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) . Jo apklausoje užfiksuoti duomenys apie tai, kad tuo metu, kai jis grįžo į A. T. namus pasiimti dviračio, pastarasis buvo labai girtas, pasakęs, kad B. T. išbėgo iš namų apsirengęs megztiniu ir tapkutėmis, nuėjo miegoti, o paskambinęs ryte pasakė, kad sūnus negrįžo visą naktį ( 2 t b.l. 91-93).

Minimoje baudžiamojoje byloje esantys duomenys – N. T. 2013-11-16 prašymo kopijos matyti, kad ji teigė, jog 2013-11-12 apie 20-21 val. brolis B. atėjo į namus, kur ji gyvena su močiute, apsirengęs tik maikute, sportinėmis kelnėmis ir apsiavęs kroksais. Brolis verkė ir sakė, kad tėvas jį išvarė iš namų. Tą naktį brolis nakvojo pas močiutę, tėvas A. T. jiems paskambino tik kitos dienos ryte ir atvykęs nuvežė brolį į mokyklą ( 1 T. b.l. 23 ).

Iš 2014-03-06/05-08 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad bendraujant su psichiatrais ekspertais B. T. gina tėvą ir neigia jo veiksmus, vengia kalbėti apie šeimos santykius, neigia tos dienos situacijoje patyręs neigiamus išgyvenimus, tačiau byloje yra duomenų, prieštaraujančių jo žodžiams. Nepriklausomai nuo tikrųjų priežasčių, dėl kurių jis paliko tėvo namus ir išėjo 2013-11-12 tamsiu paros metu pas močiutę, prieš tai buvusi bendra namų atmosfera (konfliktiška situacija tarp tėvų), jam kėlė neigiamus jausmus – nerimą, baimę, bejėgiškumą, su kuriais tvarkytis savarankiškai B. T. stinga vidinių resursų ir gyvenimiškos patirties ( 2 t. b.l. 66-71).

Nors byloje nėra užfiksuotų A. T. smurto vartojimo B. T. atžvilgiu faktų, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys – socialinių darbuotojų A. P., S. J., parodymai patvirtina, kad lankantis šioje šeimoje iš A. T. pusės jos nuolat patiria agresiją, įžeidinėjimus, vaikai pastoviai matydavo motinos atžvilgiu tėvo vartotą smurtą, iš E. T. pasakojimų žino, kad tėvo smurtą patiria ir sūnus B. ( 2 t. b.l. 84-86; 87-88).

Apie tai, kad A. T. dažnai girtauja, būna grubus, piktas ir šeimos narių atžvilgiu naudoja smurtą, patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti jo charakteristika (2 t. b.l. 128), bei Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio kopija, iš kurios matyti, kad A. T. 2013-07-23 buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas neblaivus, šeimyninio ginčo metu E. T. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. b.l. 35).

Iš visų aukščiau aptartų duomenų darytina vienareikšmiška išvada, kad 2013-11-12 A. T. namuose buvo vartojamas alkoholis, ką patvirtina E. T., A. T., paties A. T. parodymai, tuo metu namuose buvusiais mažamečiais vaikais – N. T. ir B. T. niekas nesirūpino, į jų poreikius nereagavo, tarp E. T. ir A. T. kilus konfliktui vaikai dėl namuose kilusio triukšmo jautė baimę, nerimą, išgąstį ( E. T. parodymai, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto duomenys), ko pasekoje B. T. dėl prieš tai buvusios konfliktinės situacijos namuose, kuri jam kėlė baimę, nerimą ir bejėgiškumą, paskubomis išėjo iš namų, esančių Panevėžio rajone, tinkamai neapsirengęs pagal to meto oro sąlygas, pas savo senolius, gyvenančius Panevėžio mieste. Be to, aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad A. T. visą naktį sūnaus neieškojo, dėl jo nesirūpino, jo paieškomis užsiėmė tik kitos dienos ryte ir tokie jo veiksmai negali būti laikomi tinkamu vaiko auklėjimu ir priežiūra, bei tinkama tėvo pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką, t.y. savo teisę ir pareigą į tėvų valdžią jis realizavo netinkamai, dėl ko aukščiau išdėstytais duomenimis esant visiškai įrodytai A. T. kaltei, pastarajam skirtina atitinkama administracinė nuobauda.

A. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad šį pažeidimą jis padarė neblaivus.

Skiriant A. T. administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, šio pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes darytina išvada, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. T. paskyrus ATPK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą, bei ATPK 37² straipsnyje numatytą įpareigojimą - išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹⁰ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, 37² straipsniu, teismas,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą - A. T., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

A. T. įpareigoti išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus, į kuriuos jis privalo įsiregistruoti per 5 dienas nuo šio teismo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos, savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijoje.

Išaiškinti A. T., kad pagal ATPK 372 straipsnį, asmenys, vengiantys vykdyti įpareigojimą išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus, traukiami administracinėn atsakomybėn už šio kodekso 181⁴ str. nurodytą administracinį teisės pažeidimą.

Nutarimas neskundžiamas.