Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Algirdas Jaliniauskas Baudž. byla Nr. 1A-53-317/2010

2010 m. balandžio 6d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Dovilei Augustauskaitei, gynėjui Vandai Laukevičienei, nukentėjusiajam S. A., nuteistiesiems V. K. ir J. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. A., nuteistųjų V. K. ir J. S. apeliacinius skundus dėl 2009 m. spalio 27 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal LR BK 284 str. 1 d. - laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal LR BK 138 str. 1 d. – laisvės apribojimu 12 (dvylikai mėnesių).

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant V. K. laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ir, laisvės apribojimo laikotarpiu uždrausta lankytis kavinėse, baruose, restoranuose, lošimo namuose bei viešose vietose vartoti alkoholinius gėrimus.

J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal LR BK 284 str. 1 d. - laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal LR BK 138 str. 1 d. – laisvės apribojimu 12 (dvylikai mėnesių).

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant J. S. laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ir, laisvės apribojimo laikotarpiu uždrausta lankytis kavinėse, baruose, restoranuose, lošimo namuose bei viešose vietose vartoti alkoholinius gėrimus.

Iš V. K. ir J. S. solidariai priteista nukentėjusiajam S. A. 6245,71 Lt turtinei žalai atlyginti, 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 1200 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2006 m. lapkričio 21 d. apie 20.20 val. viešoje vietoje - aikštelėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)", esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su J. S., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tyčia smogė ne mažiau devynis smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam S. A. į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam S. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taip pat V. K. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, t.y. viešoje vietoje - aikštelėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)", esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su J. S., tyčia smogė kumštimi nukentėjusiajam S. A. ne mažiau kaip du smūgius į galvą bei po to gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam S. A. sudavė ranka bei spyrė koja ne mažiau devynis smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam S. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos sumušimu su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, kairio peties sumušimu, susikomplikavusiu traumine pleksopatija, kairio kelio sumušimu, susikomplikavusiu kairio kelio sąnario girnelės potraumine chondromiopatija.

J. S. nuteistas už tai, kad 2006 m. lapkričio 21 d. apie 20.20 val. viešoje vietoje - aikštelėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)", esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su V. K., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tyčia smogė ne mažiau devynis smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam S. A. į įvairias kūno vietas, tuo padarė nukentėjusiajam S. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taip pat J. S. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, viešoje vietoje - aikštelėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)", esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su V. K., tyčia smogė kumštimi nukentėjusiajam S. A. ne mažiau kaip du smūgius į galvą bei po to gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam S. A. sudavė ranka bei spyrė koja ne mažiau devynis smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos sumušimu su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, kairio peties sumušimu, susikomplikavusiu traumine pleksopatija, kairio kelio sumušimu, susikomplikavusiu kairio kelio sąnario girnelės potraumine chondromiopatija.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. A. apeliaciniame skunde prašo nuteistųjų V. K. ir J. S. apeliacinius skundus atmesti, o jo apeliacinį skundą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo pakeisti, padidinti priteistą neturtinę žalą iki 15000 Lt., o kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkintini, o nukentėjusiojo S. A. skundas atmestinas. Pirmos instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kadangi kaltinamieji nepadarė LR BK 284 str. 1d. numatyto nusikaltimo požymių turinčios veikos (LR BPK 329 str. 1p.), be to, jų veiksmuose yra baudžiamąją atsakomybę už LR BK 138 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką šalinanti aplinkybė-būtinoji gintis.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija nustatė, jog apylinkės teismo nuosprendyje padarytos išvados prieštarauja teisme ištirtiems įrodymams.

Tokią išvadą kolegija daro vadovaudamasi tiek pirmos instancijos teisme tiek ir apeliacinės instancijos teisme ištirtais įrodymais.

Kad nukentėjusysis S. A., liudytojai G. A., G. A. ir A. Š. nebuvo nuoširdūs ir jų parodymais yra pakankamas pagrindas abejoti, patvirtina ne tik aptartų liudytojų, bet ir apeliacinės instancijos teisme apklausto liudytojo V. A. parodymai, kuris teisme taip pat paneigė S. A. bei su juo giminystės bei draugiškais ryšiais susijusių G. A., G. A., A. Š. parodymus.

Apylinkės teismas nuosprendyje visiškai nemotyvuotai kaltinamųjų parodymus įvertino kaip gynybinius, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nepagrįstai teismas konstatavo, jog kaltinamieji tyrimo metu davė kitokius parodymus. Jų parodymų tyrimo metu ir teisme nežymus nesutapimas dėl suduotų smūgių skaičiaus yra paaiškinamas tuo, jog nuo įvykio praėjo ilgas laiko tarpas, be to, jie ne visą laiką stebėjo ir matė vienas kito grumtynių su S. A. aplinkybes. Tą patį galima pasakyti ir apie apklaustų liudytojų parodymus.

Teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog abu kaltinamieji neneigė, jog daug stumdė nukentėjusįjį, sudavė jam. Tačiau visiškai nemotyvuoti apylinkės teismo teiginiai nuosprendyje, kad kaltinamųjų parodymai yra tendencingai kreiptini ta linkme, jog neva nukentėjusysis pirmasis inicijavo konfliktą, be priežasties suduodamas jiems smūgius. Tokius kaltinamųjų parodymus patvirtino aptarti nešališkų liudytojų parodymai, tačiau apylinkės teismas visiškai be jokių motyvų patikėjo ir vadovavosi giminystės ryšiais susijusių ir konflikte dalyvavusių G. A., G. A., A. Š. parodymais, o netikėjo ir nesivadovavo V. P., E. K., D. S., A. K., A. K. parodymais. Kolegijos įsitikinimu, toks įrodymais nepagrįstas ir nemotyvuotas faktinių aplinkybių vertinimas rodo, jog apylinkės teismas buvo šališkas.

Tai patvirtina ir apylinkės teismo jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti teiginiai nuosprendyje, kad kaltinamieji agresyviai priėjo prie būrelio ramiai nusiteikusių žmonių, kad patys ieškojo dingsties konfliktui viešoje vietoje vartodami įžeidžiančius žodžius kitų žmonių atžvilgiu, kad elgėsi nemandagiai ir įžūliai, kad patys inicijavo konfliktą, o kiti asmenys, buvę greta, alkoholio nevartojo ir nesimušė. Tokie apylinkės teismo teiginiai yra paneigti ne tik kaltinamųjų, bet ir aptartų liudytojų V. P., E. K., D. S., A. K., A. K., V. A. parodymais. Apylinkės teismas analizavo visiškai nereikšmingas aplinkybes jų parodymuose, tačiau esminius faktus jų parodymuose, kurie patvirtina nuteistųjų nekaltumą, teismas dėmesio nekreipė ir šių faktų neanalizavo.

Apylinkės teismas, nuosprendyje akcentuodamas, kad S. A., G. A., G. A., A. Š. parodymai yra nuoseklūs ir dėl to jais tikėdamas ir vadovaudamasis, visiškai nekreipė dėmesio į tai, jog šie asmenys yra susiję giminystės ryšiais ir patys visi dalyvavo konflikte.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paminėti liudytojai V. P., E. K., D. S., A. K., A. K., V. A. patvirtino esmines aplinkybes, kad nukentėjęs S. A. ir jo brolis G. A. patys viešoje vietoje buvo neblaivūs, viešoje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus, kad konfliktas prasidėjo ne dėl kaltinamųjų chuliganiškų veiksmų, o po nukentėjusiojo S. A. smurtinių veiksmų V. K. atžvilgiu, kuomet nukentėjusysis pirmas sudavė smūgį į veidą V. K., o po to užsipuolė ir J. S., kad būtent jis į įvykio vietą sugrįžo antrą kartą ir vėl puolė ant kaltinamųjų muštis, o ne šie jį užpuolė.

Lietuvos Respublikos Konstitucija apibrėžia žmogaus teises ir laisves, o valstybė garantuoja jų apsaugą. Tačiau ne visais atvejais apginti jas valstybės institucijų turimomis priemonėmis yra galimybių, todėl baudžiamieji įstatymai suteikia teisę asmeniui gintis pačiam.

Baudžiamojo kodekso 28 straipsnis nurodo, kad kiekvienas asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti užpuolimo arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Įstatymų leidėjas pripažįsta, kad veiksmai, padaryti esant būtinajai ginčiai, yra socialiai vertingi, nes nukreipti prieš pavojingą nusikalstamą kėsinimąsi, todėl nėra baudžiami. Todėl asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Būtinoji gintis visada yra susijusi su žalos padarymu užpuolikui. Įstatymų leidėjai nustatė, kad būtinoji gintis galima ne prieš visus veiksmus, o tik prieš tuos, kurie yra pavojingi, kurie nukreipti prieš asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būsto neliečiamybę, ar kitas teises, valstybės arba visuomenės interesus.

Pavojingas kėsinimasis turi būti akivaizdus ir realus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai žala jau daroma arba yra labai aiški jos grėsmė. Kaip, kokiomis priemonėmis ir būdais galima gintis nuo pavojingo kėsinimosi, nulemia kėsinimosi pobūdis, vertybės į kurias kėsinamasi(gyvybė, sveikata, orumas;), kėsinimosi būdas, besikėsinančių asmenų skaičius, jų naudojamos priemonės, kėsinimosi vieta, laikas ir t. t.. Tačiau visais atvejais gynyba turi atitikti tris požymius: žala padaroma tik besikėsinančiam (užpuolikui), žala padaroma atremiant pavojingą kėsinimąsi; žala padaroma neperžengiant būtinosios ginties ribų.

Šiame nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad ne kaltinamieji, o nukentėjusysis S. A. pirmas pradėjo smurtinius veiksmus t.y. sudavė smūgius kaltinamiesiems ir tokiu būdu kėsinosi į jų sveikatą. Tas kėsinimasis neabejotinai buvo akivaizdus, realus ir pavojingas tiek pirmą kartą S. A. užsipuolus abu kaltinamuosius, tiek ir antrą kartą sugrįžus į įvykio vietą ir vėl puolus muštis. Abu kaltinamieji žalą S. A. padarė gindamiesi nuo smurtinių nukentėjusiojo veiksmų. Negalima atmesti to, kad jei V. K. ir J. S. nebūtų gynęsi nuo S. A., jie būtų patys sužaloti. Žalą nukentėjusiojo sveikatai V. K. ir J. S. padarė gindamiesi nuo S. A. jau pradėto ir pavojingo kėsinimosi, padarė savo veiksmais S. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jie būtinosios ginties ribų neviršijo.

Apylinkės teismo nuosprendžiu V. K. ir J. S. nuteisti už nusikalstamas veikas numatytas LR BK 284 str. 1d. bei 138 str. 1d.

Teismas visiškai nepagrįstai už tuos pat veiksmus t.y. ne mažiau nei 9 smūgių sudavimą rankomis ir kojomis S. A. bei nežymų jo sveikatos sutrikdymą, nuteisė V. K. ir J. S. du kartus-vieną kartą pagal LR BK 284 str. 1d., kitą-pagal LR BK 138 str. 1d.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

BK 284 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti asmuo traukiamas tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė tokias pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009 ir kt.).

Objektyviai viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti vienu ar keliais alternatyviais BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais, sukėlusiais tam tikrus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, akcentuojant priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, ir kaip būtiną šios nusikalstamos veikos sudėties požymį nustatant viešą nusikalstamos veikos padarymo vietą. Kaltinamiesiems buvo inkriminuoti įžūlūs veiksmai kaip BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas vienas iš alternatyvių požymių. Kasacinės instancijos teismų praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu šiurkštumu, akiplėšiškumu, agresyvumu, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007).

LR BK 284 str. 1d. numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia t.y. kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais siekia sutrikdyti ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką(BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai siekiant tokių tikslų prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, tas asmuo bei aplinkiniai dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, o jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat ir nuo nusikalstamos veikos motyvų.

Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismo nuosprendyje nustatyti veiksmai nepagrįstai laikyti tyčiniais, įžūliais ir agresyviais, nukreiptais į visuomenės rimties bei tvarkos trikdymą. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas abiejų nuteistųjų veikas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad įvykio metu viešoje vietoje abu kaltinamieji įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sudavė smūgius S. A., padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kadangi visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas yra vertinamieji požymiai, todėl teismas, padarydamas tokias išvadas, turėjo analizuoti ir priežastis, dėl kurių kilo konfliktas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo, peraugęs į smurtinius veiksmus, kokie motyvai paskatino V. K. ir J. S. panaudoti smurtą prieš S. A., ir tik tuomet padaryti motyvuotą ir argumentais pagrįstą išvadą dėl tokių jų veiksmų kvalifikavimo.

Apylinkės teismas konstatavo, jog kaltinamieji V. K. ir J. S., niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, siekdami priešpriešinti save aplinkiniams ir suvokdami, jog elgiasi netinkamai, matant aplinkiniams asmenims, įžūliai elgėsi, grasino bei panaudojo fizinį smurtą suduodami smūgius nukentėjusiajam S. A., dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Teismas konstatavo ir tai, kad kaltinamieji be jokios priežasties prikibo prie nukentėjusiojo ir sudavė jam smūgius, šaukė bei grasino jam, vartojo įžeidžiančius žodžius, ir būtent dėl to jie buvo įžūlūs, išreiškė aiškią nepagarbą aplinkiniams, pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomeninę rimtį.

Tokios apylinkės teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Šiame nuosprendyje aptarti bylos duomenys t.y. kaltinamųjų parodymai bei nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų A. K., A. K., V. P., D. S., E. K., V. A. parodymai, kuriais apeliacinės instancijos teismo kolegija tiki ir aukščiau aptartais motyvais vadovaujasi, patvirtina, kad konfliktas tarp V. K., J. S. ir S. A. kilo tik po to, kai neblaivus S. A. pirmasis panaudojo smurtą prie V. K., t.y. sudavė jam į veidą, o po to puolė ir J. S.. Antrą kartą konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų vėl prasidėjo bei kaltinamųjų smurtas prieš S. A. buvo panaudotas tik po to, kai S. A. po kiek laiko sugrįžo į įvykio vietą ir vėl užsipuolė J. S. bei K. ir ėmėsi jų atžvilgiu smurtinių veiksmų. Kaltinamųjų bei paminėtų liudytojų parodymai patvirtina, jog ne kaltinamieji J. S. bei V. K. buvo konflikto iniciatoriai ir ne jie pirmi panaudojo prieš S. A. smurtą. Aptartieji parodymai patvirtina, jog iš kaltinamųjų pusės sekę smurtiniai veiksmai S. A. atžvilgiu buvo atsakas į jo pradėtus neteisėtus veiksmus. Jie buvo nukreipti ne į tai, kad pažeminti S. A., pasityčioti iš jo ar parodyti nepagarbą jam bei aplinkiniams, tuo tikslu tyčia sužaloti nukentėjusįjį, o dėl paties nukentėjusiojo neteisėtų smurtinių veiksmų, kuriems, neabejotinai, V. K. ir J. S. turėjo teisę pasipriešinti t.y. nuo jų apsiginti.

Baudžiamieji įstatymai suteikia asmeniui teisę gintis pačiam. Baudžiamojo kodekso 28 straipsnis nurodo, kad kiekvienas asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti užpuolimo arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Įstatymų leidėjas pripažino, kad veiksmai, padaryti esant būtinajai ginčiai, yra socialiai vertingi, nes nukreipti prieš pavojingą nusikalstamą kėsinimąsi, todėl nėra baudžiami. Asmuo negali atsakyti ir neatsako pagal šiuo metu galiojantį Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, gindamasis pats ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, neperžengdamas būtinosios ginties ribų.

Būtinoji gintis yra visada yra susijusi su žalos padarymu užpuolikui. Būtinoji gintis galima ne prieš visus veiksmus, o tik prieš tuos, kurie yra pavojingi, nukreipti prieš asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būsto neliečiamybę, ar kitas teises, valstybės arba visuomenės interesus. Pavojingas kėsinimasis taip pat turi būti akivaizdus ir realus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai žala jau daroma arba yra labai aiški jos grėsmė Kaip ir kokiomis priemonėmis ar būdais galima gintis nuo pavojingo kėsinimosi, nulemia kėsinimosi pobūdis (vertybės į kurias kėsinamasi – gyvybė, sveikata, orumas; kėsinimosi būdas, besikėsinančių asmenų skaičius, jų naudojamos priemonės, kėsinimosi vieta, laikas ir t. t.). Tačiau visais atvejais gynyba turi atitikti tris požymius: žala padaroma tik besikėsinančiam (užpuolikui), žala padaroma atremiant pavojingą kėsinimąsi; žala padaroma neperžengiant būtinosios ginties ribų.

Taigi naujasis Baudžiamasis kodeksas, įsigaliojęs 2003 m. gegužės 1 d., lyginant su anksčiau galiojusiais baudžiamaisiais įstatymais, praplėtė būtinosios ginties ribas, suteikė daugiau galimybių ginti save ar kitus asmenis nuo užpuolimo. Įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir jų taikymas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Įstatymas taip pat neriboja ir priemonių nuo pavojingo kėsinimosi. Priklausomai nuo užpuolimo pobūdžio ir ginamų vertybių ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis.

Šiame nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad kėsinimąsi į nuteistųjų sveikatą pradėjo S. A. t.y. būtent jis pirmas smogė V. K., o vėliau ir J. S.. Kad toks kėsinimasis buvo akivaizdus, realus bei pavojingas, patvirtina jau paminėtų liudytojų A. K., A. K., V. P., D. S., E. K. parodymai, iš esmės neprieštaraujantys ir kaltinamųjų parodymams. Kai kurių neesminių kaltinamų asmenų ir liudytojų parodymų detalių neatitikimas paaiškinamas ir suprantamas, kadangi įvykis vyko 2006 metais, dėl to tiek kaltinamiesiems, tiek ir liudytojams neįmanoma smulkiai atsiminti visų įvykio aplinkybių. Tačiau visi nurodyti asmenys yra nuoseklūs dėl pagrindinės aplinkybės-kad smurtą prieš V. K. ir S. S. net du kartus pradėjo S. A.. Iš jų parodymų akivaizdu, jog po to sekę V. K. bei J. S. veiksmai buvo nukreipti ne į LR BK 284 str. 1d. numatytos veikos-viešosios tvarkos pažeidimą ar į LR BK 138 str. 1d. numatytą S. A. tyčinį sužalojimą, o į gynybą nuo paties nukentėjusiojo realiai pradėto, akivaizdaus ir pavojingo kėsinimosi.

Tai, kad S. A. tik sudavė smūgius į galvos sritį nuteistiesiems, tačiau jų nesužalojo, nagrinėjamu atveju neturi lemiamos reikšmės. Nuteistųjų panaudotos gynybos priemonės bei jų taikymo intensyvumas nebūtinai turėjo visiškai atitikti S. A. panaudoto kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Jų panaudotos gynybos priemonės(smūgių sudavimas, parvertimas ant žemės, užgulimas ir pan.) ir S. A. padarytos žalos dydis(nesunkus sveikatos sutrikdymas) atitiko paties nukentėjusiojo panaudoto kėsinimosi pobūdį ir jo pavojingumą, todėl neviršijo būtinosios ginties ribų. S. A. veiksmai buvo akivaizdūs(pirmas naudojo smurtą ir sudavė smūgius), jie buvo realūs(nuo suduotų smūgių galėjo kilti realios pasekmės) ir pavojingi(smūgiai suduoti į galvos sritį), todėl abu nuteistieji turėjo teisę gintis nuo tokio nukentėjusiojo kėsinimosi.

Taigi, aptarti įrodymai patvirtina, kad V. K. ir J. S. veikė būtinosios ginties sąlygomis-turėjo teisę į būtinąją gintį ir šią teisę įgyvendino. Nors jų veiksmuose ir buvo LR BK 138 str. 1d. numatytos veikos požymiai, tačiau juos jie padarė neperžengdami būtinosios ginties ribų. Dėl to jie negali atsakyti pagal LR Baudžiamąjį kodeksą.

LR BPK 3 str. 9 p. nustatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei-būtinajai ginčiai(LR BK 28 str. 1d.,2d.). Dėl šios priežasties apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, o baudžiamoji byla V. K. ir J. S. nutrauktina LR BPK 327 str. 1p. numatytu pagrindu.

Kaltinamieji pagal LR BK 284 str. 1d. išteisintini, kadangi jų veiksmuose dėl aukščiau aptartų motyvų nėra paminėto nusikaltimo požymių(LR BPK 3 str. 1d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BK 28 str., LR BPK 235 str., 326 str. 1d. 2p., 327 str. 1p., 326 str. 4d., 329 str. 1p.

nusprendė::

Nuteistųjų J. S. ir V. K. apeliacinius skundus iš dalies tenkinti, o nukentėjusiojo S. A. apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio mėn. 27d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

J. S. ir V. K. pagal LR BK 284 str. 1d. išteisinti, jiems nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis LR BPK 3 str. 9 p., baudžiamąją bylą J. S. ir V. K. pagal LR BK 138 str. 1d. nutraukti LR BK 28 str. 2d. numatytu pagrindu, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei-būtinajai ginčiai.

Nukentėjusiojo S. A. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Kardomąją priemonę V. K. ir J. S.-rašytinį pasižadėjimą neišvykti- panaikinti.

Šis nuosprendis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos.