Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių m. apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-02-12 nuosprendžio, kuriuo S. G. nuteistas pagal BK 286 str. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas S. G. atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir S. S., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. nuteistas už tai, kad jis 2007-08-24 apie 21.46 val. mados ir laisvalaikio centro „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, ties (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su S. S., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams patruliams A. S. ir S. B..

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nuosprendyje dėl bausmės vykdymo atidėjimo visiškai nemotyvavo ir nepagrindė BK 75 str. taikymo tikslingumo, tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas neįvertino kaltininko asmenybės, to, kad S. G. būdamas 25 metų amžiaus jau teistas keturis kartus, jam buvo skiriamas laisvės atėmimas, jis nuo 18 metų sistemingai daro nusikaltimus, teistas už tris tyčinius apysunkius ir tris nesunkius nusikaltimus, jo teistumas nuo pirmojo nuosprendžio priėmimo nebuvo išnykęs, bausmės vykdymas nuteistajam jau buvo atidėtas, tuo laikotarpiu jis padarė nusikaltimą ir buvo nuteistas trečią kartą, neatlikęs bausmės vėl nusikalto ir buvo nuteistas ketvirtą kartą, teistumui neišnykus nusikalto penktą kartą. S. G. aštuonis kartus yra baustas administracine tvarka. Prokuroro nuomone, nuteistajam atidėjus bausmės vykdymą, jis liktų nenubaustas, nebūtų įgyvendintas teisingumo principas, nebūtų atimta ir apribota galimybė jam daryti naujas nusikalstamas veikas. Prokuroras daro išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas S. G. pritaikytas nesant pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Apeliantas skundu prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-02-12 nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmės vykdymo atidėjimo, S. G. paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė prokuroras, nuteistajam S. G. atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, laikėsi BK 75 str. reikalavimų, tinkamai apsvarstė ir įvertino bausmės vykdymo atidėjimo taikymo tikslingumą, savo išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti be realaus jos atlikimo, pagrindė ir motyvavo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. Nr. 25 ,,Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą“ 5 p. išaiškinta, kad, svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Šiuo atveju teismas atsižvelgė į tai, kad S. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą neišnykus teistumui, anksčiau keturis kartus teistas, todėl, vadovaudamasis BK 56 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, S. G. paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Tačiau apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo asmenybę, atsižvelgė ir į tai, kad jis dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, turi mažametį vaiką, išlaiko šeimą, šeimoje taip pat charakterizuojamas teigiamai, jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, nuo ankstesnių iki šio nusikaltimo padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas nutrauktų teigiamus socialinius S. G. ryšius su aplinka (jis netektų darbo, nebūtų kam išlaikyti šeimą), leidžia manyti, kad nuteistasis gali pasitaisyti, padaryti išvadas dėl savo elgesio, laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų. Taigi apylinkės teismas nuodugniai išnagrinėjo visus nuteistojo veiką ir jo asmenybę apibūdinančius duomenis ir, atsižvelgdamas į teisingumo principą bei bausme siekiamus tikslus, padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pagrįstai nuteistojo S. G. atžvilgiu taikė BK 75 str. ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Todėl keisti skundžiamą nuosprendį nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.