Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-10-20 · Administracinė byla Nr. I-6449-484/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-10-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-12-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-20
Bylos Nr.
I-6449-484/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00997-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Donatas Vansevičius, Ina Kirkutienė, Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6449-484/2014Proceso Nr. 3-61-3-00997-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 59; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui A. G., atsakovės atstovui Dariui Juodeliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – NŽT Vilniaus miesto skyrius) vedėjos 2013-11-26 sprendimą Nr. 49SFN-(14.49.104)-1506 „Dėl informacijos pateikimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) direktoriaus pavaduotojo 2014-01-13 sprendimą Nr. SS-(8.5)-75 „Dėl valstybinės žemės išsipirkimo“; 3) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių leisti įsigyti nuosavybėn iki 0,01 hektaro dydžio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuri yra būtina esamam statiniui (individualiam automobilių garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį; 4) priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Skunde nurodė, kad atsakovas nepagrįstai atsisako parduoti dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šalia jam nuosavybės teise priklausančio garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius. Skundą grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (su vėlesniais pakeitimais, toliau – Nutarimas) 2.2 punktu ir tuo pačiu Nutarimu patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (su vėlesniais pakeitimais, toliau - Pardavimo ir nuomos taisyklės) 2.2 ir 3 punktais. Mano, kad šiuo atveju yra visos Nutarime nurodytos Pardavimo ir nuomos taisyklių sąlygos, leidžiančiosi jam įsigyti atitinkamą sklypo dalį. Pareiškėjo teigimu, norima įsigyti sklypo dalis yra būtina garažui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį ( 1-2 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovas NŽT su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė, įgyvendindama Lietuvos valstybės nuosavybės teises į valdomą žemę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu. Pagal šio įstatymo nuostatas valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei priklausančio turto perdavimo, turi ne tik užtikrinti sandorių, susijusių su valstybei priklausančio turto perdavimu, teisėtumą, bet ir siekti maksimalios naudos visuomenei, kad valstybės turtas būtų parduotas už rinkos vertę, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, užtikrinti efektyvų valstybei priklausančio turto valdymą, naudojimą ir disponavimą.

Nurodė, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės perleidimą, 5 dalies 1 punktas nustato, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui; valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytąją tiesioginę paskirtį. Pagal Žemės įstatymo 5 straipsnio 7 dalį valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimą reglamentuoja taisyklės. Šių taisyklių 3 punkte nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 ir 22 straipsniuose nurodytuose ir įstatymų nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės sklypų planuose, prilyginamuose detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytąją tiesioginę paskirtį. Pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2011-05-05 iki 2014-02-24) buvo nustatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, - statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2013-08-14 pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriui prašymą įsigyti nuosavybėn iki 0,01 ha dydžio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį, kuri pareiškėjo teigimu, būtina esamam statiniui - individualiam automobilių garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Prie prašymo pridėjo naudojamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plano M 1:500 kopiją iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos. Pateiktame žemės sklypo plane nustatyta pastatui-garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra negyvenamoji patalpa - garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis. Taip pat pažymėjo, kad minėtas žemės sklypo planas suderintas su pareiškėju, kuris pasirašydamas sutiko su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis ir nustatytu plotu. Remdamasis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų perleidimą, ir atsižvelgdamas į Nekilnojamojo turto registro duomenis, Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2013-09-19 įsakymu Nr. 49VĮ-( 14.49.2.)-1629 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies nuomos nutraukimo ir pardavimo pil. A. G.“ nustatė pareiškėjui 35 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuri susideda iš 25 kv. m ploto dalies, esančios 56 kv. m ploto dalyje, tenkančioje pastatui-garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo plane pažymėtoje skaičiais 59-61, 54, 30, 31, 28, 56, bei 10 kv. m ploto dalies, esančios 724 kv. m ploto bendro naudojimo dalyje. 2013-10-16 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 49SU-(14.49.55.)-471 A. G. su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nupirko 35 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią 2561 kv. m žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, pareiškėjo pageidaujama įsigyti nuosavybėn iki 0,01 ha dydžio žemės sklypo dalis, negali būti formuojama negyvenamajai patalpai - garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatuoti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadangi ši negyvenamoji patalpa - garažas yra gretimame žemės sklype ir šiai negyvenamajai patalpai - garažui skirta žemės sklypo dalis yra parduota pareiškėjui ( 86-94 b. l.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdyje skundą prašė tenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad jis atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas valstybinės žemės sklypo daliai garažo eksploatavimui įsigyti. Mano, kad jis turi turėti galimybę prieiti prie statinio iš visų pusių. Taip pat nurodė, kad garažo pamatų tvarkymui buvo gavęs leidimą. Akcentavo, kad jis prašo įsigyti iki 0,01 ha ploto sklypo dalį. Pagal planą, prašoma įsigyti sklypo dalis, pažymėta „E“, užima 7,1 kv. m. ploto.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą remdamasis atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai akcentavo, kad pareiškėjui jau buvo suformuotas ir parduotas žemės sklypas, reikalingas naudotis garažu. Pareiškėjas, norėdamas užsitikrinti galimybę prieiti prie garažo nuo valstybei priklausančio žemės sklypo pusės turi teisę į servituto nustatymą. Pabrėžė, kad NŽT privalo užtikrinti racionalų valstybinės žemės naudojimą ir nepažeisti asmenų teisių į nuosavybės teisių atkūrimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 0,2276 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o NŽT minėtą žemės sklypą (2276/2561) valdo patikėjimo teise.

Pagal 2011-11-11 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N49/2011-445 pareiškėjui išnuomota 35 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis, o 2013-10-16 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-10809 pareiškėjas su sutuoktine R. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 35 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuri susideda iš 25 kv. m ploto dalies, esančios 56 kv. m ploto dalyje, tenkančioje pastatui-garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei 10 kv. m ploto dalies, esančios 724 kv. m ploto bendro naudojimo dalyje ( 33-35, 108 b. l.).

Pareiškėjas 2013-09-24 kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu parduoti iki 0,01 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį, kuri yra būtina esamam statiniui (negyvenamajai patalpai - garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį ( 23-24, 105-106 b. l. ).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2013-11-26 raštu Nr. SFN-(14.49.104)-1506 informavo A. G., kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-09-19 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1629 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies nuomos nutraukimo ir pardavimo pil. A. G.“ parduota pastatui-garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą yra pastatytas minėtas garažas. Šiame rašte nurodyta, kad Vilniaus miesto skyrius negali nustatyti pastatui-garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalies žemės sklype (kadastro Nr. 0101/0040:290), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir ją parduoti, kadangi minėtas garažas yra pastatytas gretimame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje ( 104 b. l. ).

Pareiškėjas 2013-12-09 kreipėsi į NŽT su skundu dėl 2013-11-26 NŽT Vilniaus miesto skyriaus rašto Nr. 49SFN-(14.49.104)-150, kuriame prašė įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių leisti jam įsigyti nuosavybėn iki 0,01 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį, kuri yra būtina esamam statiniui (negyvenamajai patalpai - garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį ( 3-4 b. l.).

NŽT, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą 2014-01-13 sprendime Nr. 1SS-(8.5)-75 nurodė, kad remiantis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų perleidimą, ir atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis pastatas-garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir šiame pastate esanti negyvenamoji patalpa - garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat yra žemės sklype (duomenys neskelbtini), pareiškėjo nuosavybėn perleisti papildomai 100 kv. m. ploto valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį, nėra teisinio pagrindo ( 96-97 b. l. ).

Pareiškėjas ginčija NŽT Vilniaus miesto skyriaus atsisakymą leisti jam įsigyti iki 0,01 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingą jam nuosavybės teise priklausančiam pastatui-garažui eksploatuoti. Tvirtina, kad jo prašymas atitinka visas teisės aktų keliamas sąlygas, todėl toks atsakovo sprendimas yra nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu) 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikinieji statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarką nustato Vyriausybė.

Valstybinės žemės sklypų, reikalingų įsigytiems ar įsigyjamiems statiniams, pardavimą be aukciono reglamentuoja Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260. Pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 punkte nurodyta, kad asmuo gali įsigyti privačios nuosavybės teise žemės sklypus, kurių reikia įsigytiems ar įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šie žemės sklypai parduodami pagal detaliuosius planus arba žemės valdų projektus (planus) (kaimo gyvenamojoje vietovėje). Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2010, Nr. 84-4404) 21 ir 22 straipsniuose nurodytuose ir įstatymų nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės sklypų planuose, prilyginamuose detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taisyklių 8 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2011-05-05 iki 2014-02-24) buvo nustatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, - statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau - žemės sklypo planas), kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011-02-09 įsakymo Nr. A30-253 2.1. punktu nustatyta, kad garažo pastatui (duomenys neskelbtini) (4G1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tenka 56 kv. m. ploto sklypo dalis, pažymėta indeksu A ir skaičiais 59, 60, 61, 63 (b. l. 115-116). Šio įsakymo pagrindu NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-11-05 įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-5230 1 puntu šią sklypo dalį nuspręsta išnuomoti pareiškėjui ( 109-110 b. l.). NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2011-04-29 įsakymo „Dėl valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems pastatams ekploatuoti reikalingų dalių nustatymo“ Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1608 1.2.1. punktu nustatyta, kad garažui pastatui (duomenys neskelbtini) (4G1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tenka 22 kv. m. ploto dalis (b. l. 119-120). Tenkinant 2013-08-14 prašymą, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-09-19 įsakymu Nr. 49VĮ-( 14.49.2.)-1629 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies nuomos nutraukimo ir pardavimo pil. A. G.“ nuspręsta parduoti A. G. 35 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuri susideda iš 25 kv. m ploto dalies, esančios 56 kv. m ploto dalyje, tenkančioje pastatui-garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei 10 kv. m ploto dalies, esančios 724 kv. m ploto bendro naudojimo dalyje. Šio įsakymo pagrindu parengta ir sudaryta 2013-10-16 Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 1-10809 su pareiškėju su jo sutuoktine R. G..

Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. Pažymėtina, kad pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalį NŽT yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė. NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė, įgyvendina Lietuvos valstybės nuosavybės teises į valdomą žemę ir gali ją perduoti valdyti kitiems subjektams. Nagrinėjamu atveju, NŽT turi diskrecijos teisę spręsti, ar perleisti pareiškėjui dalį patikėjimo teise valdomo žemės sklypo. NŽT, priimdama tokį sprendimą, privalo įvertinti, ar nebus pažeistos Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos vertybės.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą įsigyti iki 0,01 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalį, motyvuoja tuo, kad ji reikalinga garažui eksploatuoti, t. y. priėjimui prie pastato nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje pusės, tačiau jokių pretenzijų dėl aukščiau nurodytų individualių teisės aktų, kuriais nustatyta pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio garažo pastatui (duomenys neskelbtini) (4G1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatuoti tenkanti žemės sklypo dalis, teisėtumo nebuvo pareiškęs. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, pastatas - garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra žemės sklype (duomenys neskelbtini). Negyvenamoji patalpa - garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat yra žemės sklype (duomenys neskelbtini) (b. l. 26). Pareiškėjo prašoma nuosavybėn perleisti papildoma žemės sklypo dalis, yra valstybinės žemės sklype, esančiame Pamėnkalnio g. l/Jogailos g. 13, Vilniuje, t. y. kitame sklype, nei yra pareiškėjui priklausantis pastatas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo norima įsigyti valstybinės žemės sklypo dalis yra ne tame pačiame sklype, kaip pareiškėjui priklausantis garažas, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju negali būti taikomos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos. Pažymėtina, kad priėjimo prie pareiškėjui priklausančio garažo klausimas gali būti sprendžiamas ir kitu įstatymo nustatytu būdu, t.y. nustatant servitutą (Civilinio kodekso 4.122 str.). Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų tam tikrais būdais ribojama teisė eksploatuoti ir prižiūrėti jam priklausantį turtą. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas garažo sienos remontui (b. l. 53).

Remdamasis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis bendruosius žemės perleidimo principus ir naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų perleidimą, ir atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą įstatymo nuostatų nepažeidė. Todėl panaikinti ginčijamų NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-11-26 sprendimo Nr. 49SFN-(14.49.104)-1506 „Dėl informacijos pateikimo“, NŽT direktoriaus pavaduotojo 2014-01-13 sprendimo Nr. SS-(8.5)-75 „Dėl valstybinės žemės išsipirkimo“ ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių leisti pareiškėjui įsigyti nuosavybėn iki 0,01 hektaro dydžio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuri yra būtina esamam statiniui (individualiam automobilių garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą proceso šalis turi tik tuo atveju, jei teismo sprendimas priimtas jos naudai. Atmetus pareiškėjo skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Ina KirkutienėDonatas VansevičiusJūra Marija Strumskienė