Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutarties dalies, kuria sustabdyti išieškojimo veiksmai, civilinėje byloje Nr. 2-1268-538/2009 pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovams L. P. , akcinei bendrovei DnB NORD bankui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir dėl dalies kredito linijos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 10 punktu, kadangi šis punktas numato galimybę sustabdyti išieškojimą tik vykdymo procese, tačiau nagrinėjamu atveju joks vykdymo procesas nevyksta. Teismo nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra neteisėta, kadangi skundžiama nutartimi, neatlikus įstatymų nustatytos apeliacijos procedūros, revizuojamos įsiteisėjusios Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartys. Teismo nutartis yra nekonkreti, kadangi nutartyje neapibrėžta, kokie būtent išieškojimo veiksmai stabdomi, dėl to toks išieškojimo veiksmų sustabdymas paliestų ir išieškojimą, vykdomą iš kitiems asmenims, ne S. P. , priklausančio įkeisto turto. Teismas nemotyvavo kodėl yra pagrindas stabdyti išieškojimą iš kitų asmenų įkeisto turto. Be to, ieškovė S. P. pareikštu ieškiniu neginčija nei vieno hipotekos lakšto. Dėl nurodytų aplinkybių laikytina, kad teismo nutartis pažeidžia proporcingumo reikalavimus, kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribotas išieškojimas iš daugiau turto, nei apima pareikšto ieškinio reikalavimai. Teismas nenurodė motyvų, pagrindžiančių būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis paliktina nepakeista.

Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas yra įtvirtintas CPK 145 straipsnio pirmojoje dalyje. Minėto straipsnio pirmosios dalies 10 punktas numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdė Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus priverstinio skolos išieškojimo veiksmus iš S. P. AB DnB NORD bankui. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 10 punktu, kadangi šis punktas numato galimybę sustabdyti išieškojimą tik vykdymo procese, tačiau nagrinėjamu atveju, joks vykdymo procesas nevyksta. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškiniu yra prašoma pripažinti ieškovės ir atsakovo AB DnB NORD banko 2008 m. kovo 13 d. kreditavimo sutarties Nr. K-4200-2008-44 vienašalį nutraukimą neteisėtu; įpareigoti atsakovą AB DnB NORD banką tinkamai vykdyti minėtos sutarties sąlygas; pripažinti 2007 m. kovo 28 d. kredito linijos sutarties Nr. K-4200-2007-79 dalį negaliojančia. Į bylą pateiktos Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartys patvirtina, kad AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą į teismą su pareiškimais dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal 2007 m. kovo 28 d. kredito linijos sutartį Nr. K-4200-2007-79 bei 2008 m. kovo 13 d. kredito linijos sutartį Nr. K-4200-2008-44. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 558 straipsnis reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Minėto straipsnio antroji dalis numato, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą; gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti ir praneša apie tai raštu hipotekos kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis daiktas, įkeisto daikto savininkui ir skolininkui, taip pat daiktą įregistravusiam turto registrui (registrams); hipotekos teisėjo nutartis kartu su kreditoriaus pareiškimu išieškoti skolą arba perduoti įkeistą daiktą administruoti išsiunčiami vykdyti daikto buvimo vietos antstoliui. Tai reiškia, kad toks išieškojimas atliekamas vykdymo procese. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad yra ginčijamos sutartys, kurių pagrindu buvo įregistruota hipoteka, yra pagrindas taikyti CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 10 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė neprivalo ginčyti hipotekos sutarčių, kadangi ieškovė ieškiniu ginčija kredito linijos sutartis, pagal kurias atsiradusių prievolių užtikrinimui buvo sudarytos hipotekos sutartys.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad dėl ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra peržiūrimos ar revizuojamos Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartys.

Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nekonkreti, kadangi nutartyje neapibrėžta, kokie būtent išieškojimo veiksmai stabdomi, dėl to toks išieškojimo veiksmų sustabdymas paliestų ir išieškojimą, vykdomą iš kitiems asmenims, ne S. P. , priklausančio įkeisto turto. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį pažymi, kad teismas pakankamai aiškiai nurodė, jog sustabdomi Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus priverstinio skolos išieškojimo veiksmai iš S. P. AB DnB NORD bankui. Todėl pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo bei nesprendė išieškojimo iš kitiems asmenims, ne S. P. , priklausančio įkeisto turto veiksmų sustabdymo klausimo ir nutartyje dėl to nepasisakė. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė proporcingumo principo reikalavimus.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.